Lietuva - turtingos istorijos ir kultūros kraštas, kuriame kiekvienas regionas, miestas ir net sodyba turi savo unikalų pasakojimą. Straipsnyje panagrinėsime Donato Krikštaponio sodybos istoriją, apimdami istorinius įvykius, asmenybes ir kultūros paveldo aspektus.
Lietuva žemėlapyje
Anykščių Kraštas: Gamta Ir Istorija
Gamtos grožiu viena ypatingiausių Lietuvoje Utenos apskritis dažnai vadinama ežerų kraštu, lyginama su ežeringąja Suomija ar nepaprastai raiškios gamtos Europos kraštu Šveicarija. Šią apskritį sudaro Utenos, Molėtų, Ignalinos, Zarasų ir Anykščių rajonai. Rajono administracinis centras Anykščiai, 52 km nuo Utenos. Rajono vakarų dalis yra Nevežio žemumos pakraštyje. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, pietryčiuose pereinančioje į Aukštaičių aukštumą. Čia yra aukščiausia rrajono vieta - 194 metrai. Per rajoną teka Šventoji su savo intakais. 76 ežerai, tarp jų 968 ha Rubikių, 200 ha Suosos, 192 ha Viešinto, 6 tvenkiniai. Miškingumas 29,8%, daugiausia pušynai, yra eglynų ir mišrių miškų.
Rytų Lietuvioje istoriškai susiklosčiusi geografinė ir etnogeninė sritis - Aukštaitija, minima rašytiniuose šaltiniuose nuo XIV a. pradžios. Vakarinėje srities dalyje, pagal ggeografinį rajonavimą - Vakarų aukštaičių plynaukštėje, kur aukštumos dar nesibaigė, o lyguma dar neprasidėjo, yra Aukštaičių kraštas. Jo žemių kontūras - į pietus siaurėjantis trikampis - kiek primena Respublikos siluetą. Priešpriešai pakraščiai nutolę vienas nuo kito 40-50 km. Aukščiausios krašte SStorių kalvos iškyla virš jūros lygio iki 194 m, o Šventoji į pietus nuo Kavarsko isigraužusi tiek, kad nuo jūros lygio tėra apie 60 m. Anykščių kraštą Šventoji dalija į kairiakrantę kalvotąją ir dešiniakrantę banguotą, vietom lyguminę dalį. Kalvotoje dalyje vyrauja moreniniai priesmėliai, dažnai su rieduliais.
Rajono teritorijos - 1764,9 km2 - didžiąją dalį sudaro žemės ūkio naudmenos - 56,8%. Anykščių rajonas plyti Aukštaičių aukštumos vakarinėje nuošlaitėje - Vakarų Aukštaičių plynaukštėje. Reljefas itin nevienodas. Geologiniu - geomorfologiniu požiūriu Anykščių rajonas yra vienas iš vertingiausių ir įdomiausių Lietuvoje. Šventoji ir jos intakai - Šlavė, Varis, Virinta ir kiti upeliai per tūkstančius metų išgraužė gilius slėnius ir atidengė tolimoje geologinėje praeityje suklostytus žemės sluoksnius; Vetygalos ir Daumantų atodangos atskleidė seniausius devono sluoksnius, kuriuose matosi ir svarbiausio Anykščių krašto gelmių turto - kvarcinio smėlio &- sluoksniai.
Anykščių rajonas yra vienas didžiausių respublikoje (1764,9 kv. km). Rajono centras - Anykščiai (nuo Utenos - 52 km, 13362 gyventojai). Miestas įsikūręs abiejose Šventosios upės pusėse. Rajone yra 76 ežerai, iš jų didžiausias - Rubikių, turintis 16 salų. Beveik 30 proc. teritorijos - 525,97 kv. km - apaugusi miškais.
Kultūros Paveldas Anykščių Krašte
- Prozininko, lietuvių literatūros klasiko Antano Žukausko -Vienuolio (1882-1957) memorialinis namas - muziejus.
- Poeto A. Baranausko (1835-1902) klėtelė.
- Senų miesto kapinių koplyčia (Mažieji Dievo namai).
- B.Buivydaitės (Tyrų duktė) namas - muziejus.
- J. Biliūno sodyba, Niūronyse.
- Arklio muziejus, Niūronių kaime.
- Stanislovo Didžiulio (1850-1927) ir jo žmonos Liudvikos Nitaitės-Didžiulienės (1856-1925) namai.
- Šv. Mato neogotikinė bažnyčia.
- J.Biliūno kapas.
- Mūrinė barokinė Švc.Trejybės bažnyčia Troškūnuose.
- Vorutos piliakalnis.
- A.Baranausko apdainuotas Anykščių Šilelis.
- Rubikių ežeras.
- Burbiškio dvaro ansamblis su parku.
- Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šaltiniai.
- J.Kazlausko medžio drožinių muziejus.
- K.Šaltenio sodyboje įkurtas muziejus.
- Šaltiniuotas vandens telkinys Pavarių miške.
- Vėtygalos skardis arba Žėbos kalnas.
Šie objektai atspindi turtingą Anykščių krašto istoriją, kultūrą ir gamtos grožį.
Partizaninis Pasipriešinimas Anykščių Krašte
Pokariu vykstant organizuotam ginkluotam pasipriešinimui, mūsų kraštas garsėjo aktyvia partizanine veikla. Čia veikė dvi jų apygardos - Vyčio ir Algimanto. Pirmieji jų vadai - Antanas Slučka-Šarūnas ir pastaruoju metu prieštaringai dėl galimų juodų dėmių biografijoje vertinamas Juozas Krikštaponis - neišgyveno intensyvių kovų. Kaip pasakoja Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas, pirmieji partizanų junginiai Panevėžio krašte kūrėsi 1944 metais, antrosios sovietų okupacijos pradžioje.
Panevėžio apskrityje pirmoji įkurta Vyčio apygarda, kurios centras iš pradžių buvo Ukmergės apskrityje. Istorikas pasakoja, kad tiksli data nėra žinoma, tačiau apie ją vietos NKGB organai jau kalba 1944 metų pabaigoje. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas Darius Juodis sako asmeniškai nenagrinėjęs šio partizano, prezidento Antano Smetonos sesers sūnaus, biografijos. Tačiau esminiai jos faktai žinomi visiems: J. „Karininkų partizanų gretose buvo nedaug, o jis vienas karininkų, kuris pradėjo vadovauti apygardai“, - pabrėžė D.
Tiesa, prezidento sūnėno vadovavimas Vyčio apygardai buvo trumpas. Apygarda įsteigta 1944 metų pabaigoje, o pirmasis jos vadas žuvo 1945 metų sausį kautynėse su NKVD. Kur buvo palaidotas J. Sovietai nesnaudė ir telkė būrius kovai - iki 1944 metų gruodžio Panevėžio krašte tokių būrių buvo šešiolika. 1944 metų gruodžio 8 dieną specialiai kovoti su partizanais į Panevėžį atvyko 95-asis pasienio pulkas. Jau sausio mėnesį sovietų daliniai Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus miškuose puolė keturiasdešimt J. Krikštaponio vadovaujamų partizanų ir 130 Stasio Eitminavičiaus būrio vyrų. Šiose kautynėse žuvus J.
Deja, pirmojo Vyčio apygardos vado J. Krikštaponio vardas dabar dažniau siejamas ne su didvyriškomis pasipriešinimo kovomis, o su faktu, kad jis galbūt dalyvavo žydų žudynėse. Pasak D. „Centro kolegos tyrinėjo dokumentus ir neturiu pagrindo tais tyrimais abejoti, - teigė istorikas. - Jis (J. Centras dar 2014 metais buvo kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti, ar J. Krikštaponis, „tarnaudamas Pagalbinės policijos tarnybos batalione, įvykdė karo nusikaltimus, nusikalto žmoniškumui, įsakė žudyti ar žudė taikius gyventojus arba dalyvavo darant šiuos nusikaltimus“.
Kita Panevėžio apylinkėse veikusi - Algimanto apygarda įkurta 1947 metų gegužę. Gimęs Troškūnuose, buvo įstojęs į vienuolyną, tačiau vėliau pasirinko pasauliečio gyvenimą. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas D. Pilkauskas pasakoja, kad A. Antrojo pasaulinio karo metais studijavo mediciną, tačiau uždarius universitetą, mokslų nebaigė. Tais pačiais metais A. Slučka grįžo į gimtinę ir subūrė pirmąjį šiose apylinkėse partizanų būrį. 1945 metais įkūrė Šarūno rinktinę, kuriai vadovavo. 1947 metais atsiradus Algimanto apygardai, buvo paskirtas jos vadu.
Anot D. Pilkausko, A. „Išvis kalbant apie partizanų vadovybę, apie bet kurį asmenį, neprisirišant prie konkretaus, prieškarinės jų biografijos dažnai būna nežinomos, - muziejininkas apgailestauja, kad istorikams sunku atsekti jų veiklą iki prasidedant partizaniniam judėjimui. - Yra tik bendros žinios. Pavyzdžiui, kad tarnavo kariuomenėje. O kur tarnavo, taip ir nežinome - dar neatradę visų galų. Tai, deja, galioja ir A. Slučkos atveju.
Pasak istoriko D. Juodžio, pirmasis Algimanto apygardos vadas žuvo 1949 metais MGB suorganizavus ištisą sekimo operaciją. A. Slučka buvo rastas vienoje sodyboje Andrioniškio valsčiuje, kur gyveno žinomi partizanų rėmėjai. D. Panevėžio krašte žuvęs Juozas Šibaila-Diedukas, dar žinotas Merainio slapyvardžių - vienas LLKS Tarybos 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signatarų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiajam istorikui D. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiojo istoriko D. Juodžio pasakojimu, iš Dzūkijos kilęs J.
„Yra tekę kalbėtis su liudininkais, - sako D. Juodis. - Kaip mokytojas jis buvo autoritetingas, vaikai jį mėgo kaip pedagogą. Tuo laiku mokytojas buvo gerbiama profesija. Kitaip tariant, kaimo inteligentijos atstovas. Tas kaimo inteligentijos atstovas neretai pokariu ir tapdavo partizanų vadu. Pasak istoriko, pirmojo sovietmečio metu J. Šibaila skaudžiai nukentėjo - buvo išvežta jo šeima. Ilgainiui J. Šibaila atsidūrė Rytų Lietuvos srities štabe, buvo deleguotas į vyriausiąją partizanų vadovybę.
D. Juodžio teigimu, tokių sudurtinių slapyvardžių J. Tais pačiais 1949-aisiais, deklaracijos metais, J. Šibaila buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio visuomeninės dalies viršininku. Kitaip tariant, tapo atsakingas už informacinę kovą, siejamas su informacine-propagandine veiklos sritimi. „Jis išsilaikė ilgai - nuo 1944 iki 1953 metų. Išgyveno visus partizaninio pasipriešinimo etapus“, - neslėpė nuostabos D.
Lietuvos partizanai
Donatas Krikštaponis Ir Šių Dienų Realijos
Anykštos žurnalisto Arvydo Lingaičio publikacija apie tai, jog vicemero Donato Krikštaponio kaimo turizmo sodybą „Ajerynė” už 5 tūkst.500 Lt atlygį iš biudžeto pinigų reklamuos dainininkas Deivis, perspausdino naujienų portalas DELFI. Reikėtų paminėti ir tai, kokią reikšmę sodyba turi šiandieniniame kontekste. Šiandien tai yra vieta, kur galima susipažinti su Lietuvos istorija, kultūra ir gamta.
Sodyba "Ajerynė" Mačionių km. ant Rubikių ežero kranto. Visi patogumai. Kaina-20lt.(su patogumais), 10lt.
Apgyvendinimo įstaigos Anykščių rajone:
| Apgyvendinimo įstaiga | Adresas | Atstumas iki Šventosios upės | Kaina | Kambarių skaičius | Vietų skaičius | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Sodyba Būtėnų k. | Anykščių r., Svėdasų sen., Būtėnų k. | 1 km | 80 Lt (2 lovų kamb.) | 3 | 14 | Priima vasaros sezono metu, visi patogumai, dviračiai, biliardas, pirtis, plaukimo baidarėmis upe organizavimas. |
| Sodyba Žaliosios k. | Anykščių r., Svėdasų sen., Žaliosios k. | 100 m | 150 Lt su pusryčiais | 4 | 8 | Priima ištisus metus, liukso klasės kambariai. |
| Etnografinė sodyba Kunigiškių k. | Anykščių r., Svėdasų sen., Kunigiškių k. | - | 75 Lt (dvivietis kambarys) | - | - | Vienkiemis miško parke. |
| Sodyba Ažupiečių k. | Anykščių r., Ažupiečių k. | 200 m | 25 Lt (1 d.), 20 Lt (2 d.) | 3 | 8 | Priima vasaros sezono metu. |
| Sodyba Pašilių k. | Anykščių r., Pašilių k. | 300 m iki Nevėžos ežero | 10 Lt | 6 | 20 | Priima ištisus metus, patogumai daliniai, pirtis, baseinas, pokylių salė. |
| Sodyba Magylų k. | Anykščių r., Andrioniškio sen., Magylų k. | 100 m | Sutartinė | 6 | 20 | Priima ištisus metus, patogumai daliniai, baseinas, pirtis, valtys, poilsiavietės. |
Šiandien Anykščių kraštas ir Donato Krikštaponio sodyba yra svarbi Lietuvos kultūros dalis, sauganti istorinę atmintį ir gamtos grožį.
tags: #donato #krikstaponio #sodyba