Dotnuvos Dvaro Sodybos Istorija: Kelionė Per Šimtmečius

Aukštaitija nuo senų senovės buvo vienas iš didžiausių ir svarbių Lietuvos regionų. Čia vyko aktyvus ir įvairus gyvenimas, tad nieko stebėtino, kad regione savo valdas norėjo turėti šalies turtingieji. Aukštaitijos žemėse jie statėsi didesnius ar mažesnius dvarus, gyveno, prekiavo, ūkininkavo.

Šiandien kviečiame pažinti Dotnuvos dvarą, kuris yra vienas iš daugelio Aukštaitijos dvarų, turinčių turtingą istoriją ir savitą architektūrą. Šiame straipsnyje apžvelgsime Dotnuvos dvaro istoriją, dabartinę būklę ir galimybes įsigyti butą buvusio dvaro teritorijoje.

Dotnuvos Dvaro Istorija

Dotnuvos dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Tuomet jis priklausė Izakauskiams. XVII a. jį valdė Mlečkai. Jų dukrai ištekėjus už Jono Vladislovo Bžostovskio, dvaras atiteko šiai giminei. 1701 m. dvarininkų Bžostovskių pakviesti Dotnuvoje įsikūrė iš Vilniaus atvykę vienuoliai bernardinai. Jie pastatė naują bažnyčią, vienuolyną, 1976 m. įsteigė gimnaziją.

Po Bžostovskių dvarą valdė Ščitauskiai, XVII a. pab. jį įsigijo Chrapovickiai. Pastarieji naujai sutvarkė dvarvietę, pastatė prabangią rezidenciją, kurioje ne kartą viešėjo net caras Aleksandras I su žmona Elžbieta. Chrapovickių dvare veikė baldų fabrikas, jame buvo gaminami meniški, ištaigingi baldai.

Po 1863 m. sukilimo caro valdžia Chrapovickių dvarą konfiskavo. 1867 m. jį per varžytines nupirko Šuvalovas, o 1869 m. šias valdas perėmė grafas Genrikas Kreicas (jis palaidotas dvaro parke). Taip dvaras ėjo iš rankų į rankas.

Skelbime tęsiama, kad vėliau šios valdos priklausė Piotrui Stolypinui. 1918 m. Lietuvos vyriausybės vardu Dotnuvos dvarą su mokykla įsigijo Viktoras Ruokis (1885-1971), vėliau išgarsėjęs kaip Lietuvos dirvožemių tyrinėtojas. 1919 m. čia įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla, kuriai vadovavo pats V. Ruokis. 1922 m. įsteigus Kultūrtechnikos skyrių, mokykla pavadinta Žemės ūkio technikumu. 1924 m. įsteigta Žemės ūkio akademija.

Greitai čia apsigyveno dėstytojai, akademijoje dirbęs personalas su šeimomis, darbininkai, studentai. „Dvarvietė tapo lyg atskiras miestelis, kuriame buvo valgykla, parduotuvė, smulkaus kredito draugija. Centre stovėjo didieji akademijos rūmai, juose buvo mokymo įstaigos, kabinetai, auditorijos, laboratorijos, skaitykla, biblioteka, studentų bendrabutis, virtuvė ir valgykla. Tuomet čia mokėsi 300-400 studentų“, - rašoma skelbime. Tęsiama, kad šalia Akademijos pastato, nedidelėje saloje, - dvaro rūmai, statyti XIX a. antrojoje pusėje. Tai eklektinis stačiakampio formos, triaukštis pastatas, centrinės jo dalies akcentas - siauras rizalitas.

Iš parko pusės rūmus puošė nedidelis dviaukštis priebutis su laiptais, vedančiais prie netoliese esančio tvenkinio. Akademijos dvarvietė skaudžiai nukentėjo baigiantis Antrajam pasauliniam karui. 1944 m. liepos mėnesį traukdamiesi vokiečių armijos kariai išsigabeno didžiąją dalį akademijos turto. Per gaisrą žuvo vertinga biblioteka, įrengimai.

Nuo 1945 m. buvusiame akademijos pastate veikia Lietuvos žemdirbystės institutas. Rūmus ir kitus dvarui priklausiusius pastatus supa senas, vaizdingas parkas. Dotnuvos dvaro parkas laikomas vienu turtingiausių pagal savo dendrologinę vertę Lietuvoje. Buvusiuose rūmuose šiuo metu gyvena šeimos, rūmus supa išlikę tvenkiniai. Parke pastatyti paminklai žemės ūkio mokslininkams, Klaipėdos krašto vaduotojams.

Akmuo skirtas įamžinti Dotnuvos žemės ūkio technikumo moksleivių ir mokytojų žygį 1923 m. vaduoti Klaipėdą. Žygyje dalyvavo 71 vyras - po sukarintos Šaulių organizacijos vėliava susivieniję 70 moksleivių ir jų vadovas dėstytojas Viktoras Ruokis. 1924 m. akmenį iš Dotnuvėlės upelio vagos atgabeno Dotnuvos šauliai. 5 tonas sveriantį akmenį į pastatymo vietą gabeno net 3 dienas specialiais bėgiais. Priekinėje jo pusėje iškalė šaulių skydą, virš jo žodį ,,Klaipėda“, o žemiau skydo užrašė: ,,Trūko 500 m. vergovės pančiai“.

Paminklą pašventino Dotnuvos parapijos klebonas 1924 m. birželio 23 d. Kiekvienas vaduotojas aplink jį pasodino po uosį. Iki šių dienų teišliko apie 14 uosių. Aikštelė, kurią jie juosia, buvo vadinama Šaulių vardu. Vėliau kitoje akmens pusėje šauliai prikalė žalvarinę lentą su 75 vaduotojų pavardėmis. Įrašyti dar keturi vyrai, kurie 1923 m. Dotnuvos technikume nesimokė, bet žygyje į Klaipėdą dalyvavo. Kai buvo tvirtinama memorialinė lenta, tie keturi vyrai jau mokėsi Žemės ūkio akademijoje. Jauniausiam vaduotojui tebuvo 15 metų.

Prasidėjus vokiečių okupacijai, lenta buvo nuimta, paminklas apsodintas krūmais, bet jis išliko. 1989 m. paminklas atgimė - vasarį pagaminta nauja lenta, sutvarkyta aplinka. Prie Klaipėdos paminklo šauliai sausio 15-ąją paminėdavo Klaipėdos ,,atvadavimo“ dieną, paminklą aplankydavo valstybės vadovai, garbingi svečiai, ekskursijos.

Dabartis: Daugiabutis Buvusiame Dvare

Šiuo metu buvę dvaro rūmai tarnauja kaip daugiabutis. Labai gražiai atrodo nufotografuotas nuo priešingo tvenkinio kranto.

Deja, ne visiems dvarams pasiseka išsaugoti savo pirminį grožį ir paskirtį. Šlapaberžės dvaro sodybos rūmuose neseniai įvyko gaisras, kuris sunaikino didelę dalį pastato. Dvaro rūmai buvo paversti daugiabučiu gyvenamuoju namu, jį administravo bendrovė „Kėdainių butai“. Dvare buvo įrengti keli privatūs butai. Juose gyveno žmonės. Dabar jau aišku, kad jie į savo privačius butus sugrįžti nebegalės.

Panaši situacija yra ir Terespolio dvare, kuris taip pat paverstas daugiabučiu. Padalintas į atskirus butus su atskirais savininkais laukia pastatas geresnių ir rūpestingesnių laikų.

Butas - ilgą istoriją menančiame dvare

Nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose kartas nuo karto galima rasti tikrai įspūdingų pasiūlymų. Šį kartą „Delfi Būstas“ skaitytojų dėmesį patraukė pasiūlymas pirkti butą dvare, kuris stovi saloje. Skelbime rašoma, kad butas yra Dotnuvos dvare (Kėdainiai), kuris yra saloje. Salą supa ežeras, privažiavimas prie pastato yra per tiltą, taip pat šalia yra du pėsčiųjų tiltai.

Teigiama, kad butas yra trijų kambarių, trečiame aukšte. Pardavėjai sako, kad bute yra išlikusių originalios apdailos elementų (ornamentų ir pan.), koklių krosnis. Buto plotas - 52 kv. m, kaina - 29 000 eurų.

Pirkėjas turėtų būti drąsus

„Delfi Būstas“ susisiekė su būsto dvare pardavėju ir pasiteiravo apie šį NT objektą. Jis paaiškino, kad šiuo metu butas priklauso jo investicinių srautinių projektų bendrovei ir šis jį parduoda. Bendrovė yra įsigijusi tik šį trijų kambarių butą, likusios patalpos jai nepriklauso. Anot pašnekovo, bendrovė turi ne vieną tokį objektą.

„Jau sulaukėme skambučių, klausimų, bet tokiam objektui reikia drąsaus požiūrio, nes butas nėra eilinis, savininkui turėtų patikti panašaus pobūdžio NT. Tai yra gyvenamas pastatas, tame dvare būtų galima net įrengti daugiabutį, nes pastatas yra gyvenamosios paskirties. Sulaukiame nemažai skambučių, kai norima valdyti visą dvaro pastatą savo vizijomis, kad tai galėtų būti viešbutis, daugiabutis, svečių namai“, - tikina pašnekovas.

Tokių pasiūlymų būna retai

NT ekspertai tikina, kad tokie pasiūlymai - reti. „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad jis per savo darbo patirtį dar nėra susidūręs su tokiu NT objektu.

„Lietuvos dvaruose įkuriami muziejai, rekreacinės sodybos. Dalis dvarų naudojama asmeninėms reikmėms, kiti - parduodami, dažniausiai kaip kompleksai (su žeme, pagalbiniais statiniais). Pasitaiko ir būstų, kurie parduodami dvarų pastatuose, dar sovietmečiu konvertuotuose ir pritaikytuose žmonių gyvenimui. Tokie paprastai būna didesnių miestų centrinėse dalyse ir patenka į prestižinio būsto kategoriją. Pasiūlymai pirkti butą apleistame, atokiau nuo didmiesčių esančiame dvare, nėra dažni“, - tikina T. S. Kvainickas.

Anot NT eksperto, artimiausia Dotnuvos dvaro aplinka yra išskirtinė. Jei toks objektas būtų parduodamas arčiau didžiųjų miestų, T. S. Kvainickas tikina, kad jį iš brokerio „išplėštų kartu su rankomis“, tačiau Dotnuvos dvaras yra beveik 70 km nutolęs nuo Kauno, daugiau nei 50 km - nuo Panevėžio ir daugiau nei 150 km nuo - Vilniaus.

„Kaip pagrindinis būstas šis objektas tiktų tik labai ribotam žmonių skaičiui tiek geografine, tiek gyvenimo būdo prasme. Svarstymas jį naudoti kaip antrąjį būstą būtų spekuliatyvus, nes vieta nėra tarp tradicinių atostogų pasirinkimo teritorijų“, - aiškina specialistas.

Kita vertus, anot pašnekovo, tokio buto restauracija turėtų būti labai sudėtinga. Jeigu būtų įmanoma įsigyti visą dvarą, NT eksperto teigimu, jo patrauklumas būtų daug didesnis.

„Rekonstravus visą pastatą, jo butams pirkėjus surasti būtų daug lengviau, nes dvaras nėra didelis, o antrasis būstas turi mažiau geografinių apribojimų“, - pabrėžia T. S. Kvainickas.

Trūkumas - remontas

NT eksperto teigimu, pagrindinė pasiūlymo problema - buto būklė. Jis parduodamas nesutvarkytas, t.y. neremontuotas-nerestauruotas. Perkant visą pastatą, anot T. S. Kvainicko, pirkėjo veiksmus ribotų finansiniai ištekliai bei teisinis reguliavimas.

„Perkant butą, akivaizdu, kad teks derintis ir prie „kaimynų“ norų bei finansinių galimybių. Norint šį butą įsigyti rekreacijai „kaimynų“ klausimas labai svarbus, tačiau skelbime kalbama tik apie konkretų butą nepateikiant informacijos apie likusios pastato dalies panaudojimą“, - aiškina pašnekovas ir tikina, kad šio buto kaina nėra jau tokia maža.

Už kelių šimtų metrų, pasak T. S. Kvainicko, galima įsigyti geresnės būklės analogiško ploto butus, kuriems papildomų investicijų iš esmės nereikėtų, o teisinis reguliavimas būtų daug aiškesnis.

„Ši suma iš esmės yra pakankama ir perkant butą Kėdainių ar Panevėžio miestų pakraščiuose, o kur dar buto dvare restauracijos išlaidos. Apibendrinant teigčiau, kad šio buto pardavimo procesas nėra vykdomas sklandžiai, nes neaišku, į kokį pirkėją yra orientuotas pasiūlymas. Nagrinėjant tiek pagrindinio, tiek antrojo būsto scenarijus, šis pasiūlymas nėra ypač patrauklus nepaisant išskirtinių šio buto savybių“, - tvirtina pašnekovas.

Butų Kainos ir Pasiūla

Nors konkrečios Dotnuvos dvaro butų kainos nepateikiamos, galima orientuotis į panašaus tipo butų kainas Kėdainių rajone ir kituose Lietuvos miestuose. Žemiau pateikiama lentelė su pavyzdiniais butų kainų pasiūlymais Šiauliuose:

Taip pat, Kėdainių rajone galima rasti įvairių butų pasiūlymų šiose gatvėse:

• P. Lukšio g.
• J. Basanavičiaus g.
• Dotnuvos g.
• Sodų g.
• Smilgos g.
• Chemikų g.
• Šėtos g.
• S. Jaugelio Telegos g.
• Gegučių g.

Akademija yra apie 15 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Dotnuva rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą pamininėta 1372 metais. Dotnuvos dvaras žinomas nuo XVI amžiaus.

Bendruomenės Iniciatyvos ir Iššūkiai

Pasak Akademijos bendruomenės pirmininkės Ilonos Gorbunovos, bendruomenė pastatu naudojasi pagal 10-čiai metų sudarytą panaudos sutartį su Kėdainių rajono savivaldybe.

Bendruomenės namų durys atvertos spalio 22 dieną, įgyvendinus du projektus. Projekto „Šilti ir jaukūs bendruomenės namai“, finansuojamo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir bendruomenės lėšomis, įrengta oro kondicionavimo sistema. Ji šildys arba vėsins patalpas, kai tik reikės Akademijos bendruomenei. Agentūra šiam projektui skyrė 2 998,01 euro, dar 400 - bendruomenė. Viso projekto vertė 3 398,01 eurų.

Įgyvendinant Kėdainių rajono savivaldybės finansuotą projektą „Po mažą žingsnelį gražaus gyvenimo link“ buvo atnaujintos bendruomenės namų menės grindys. Tam savivaldybė skyrė 925 eurus, bendruomenės indėlis - 319,55 euro. „Pasirinkome atstatyti autentiką, grindis atnaujinome, padengėme laku ir jos atrodo kaip originalios“, - rodė bendruomenės vadovė. Moterys grindis atnaujinimui parengė savo rankomis, nors iš pradžių darbas gąsdino - ant jų buvo prikaltas kartonas, kurį nuplėšus, reikėjo išrankioti tankiai sukaltas nedideles vinis. „Tačiau sakoma, kad „akys baisininkės, rankos darbininkės“. Ir mes įveikėme, išrankiojome vinukus iš grindų per tris dienas“, - šypsojosi I.Gorbunova.

Žinoma, bendruomenė pripažįsta, kad iššūkių yra daug. Pastatas didelis, 480 kv. metrų, išsikėlus iš jo pradinei mokyklai, ne vienerius metus stovėjo tuščias. „Darbo yra daug, ir aplinka, ir išorė, nekalbu apie vidų. Tikimės laimėti didelius projektus ir eiti pirmyn. Šitokį pastatą mes privalome išsaugoti, jis yra unikalus, be galo gražus ir neįkainojamas. Kai atėjome čia, radome išdaužytus langus, viduje primėtyta akmenų, buvo tapęs beveik landyne. Išvalėme, išvežėme mašiną šiukšlių. Kiek įmanoma, susitvarkėme. Mūsų tikslas - išsaugoti šitą pastatą. Jau pastatytos ir kameros, kurios, tikimės, atgrasys vandalus“, - kalbėjo Akademijos bendruomenės pirmininkė.

Akademiškiai teigė suprantantys, jog ne tik turės užsiimti pastato tvarkymu, bet ir vykdyti veiklas, be jų bendruomenė būsianti nuobodi ir nyki. „Turime jaunimo būrelį, kuriuo džiaugiamės. Rūtenis, Karolis, Aurimas, Fausta - labai jais džiaugiamės ir tikimės, kad jie suburs didesnį jaunimo ratą, prisidės prie projektų rašymo, nes tai yra be galo didelis darbas. Bendruomenė turi apie keturiasdešimt narių, nemažai jų yra vyresnio amžiaus, todėl ne visi gali prisidėti darbais. Todėl labai prašome burtis daugiau jaunimo, nes darbų turėsime čia daug... Gyvename iš nario mokesčio. Labai noriu padėkoti Akademijos miestelio dirbantiesiems, kurie skiria 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio“, - pasakojo bendruomenės vadovė.

Buvęs mokyklos pastatas priklauso Kėdainių rajono savivaldybei. 2014 m. jis buvo įrašytas į Viešame aukcione parduodamo Kėdainių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Savivaldybės reikmėms jis tuo metu nebuvo naudojamas, pastato būklė buvo bloga, reikalingas remontas.

2018 metų pradžioje, rajono savivaldybės tarybai pritarus, pastatas buvo perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti Akademijos bendruomenei iki jo pardavimo viešajame aukcione datos. Šių metų vasarį tarybos posėdyje buvo priimtas naujas sprendimas - buvusi mokykla bendruomenei valdyti ir naudotis perduota 10 metų laikotarpiui. Toks terminas reikalingas teikiant projektų paraiškas, siekiant gauti finansavimą.

tags: #dotnuvos #dvaro #sodyba