Juridiniai asmenys ir jų formos Lietuvoje

Šiuolaikiniai civilinės teisės santykiai neįsivaizduojami be juridinių asmenų dalyvavimo juose. Juridinio asmens veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas yra tiesiogiai priklausomas nuo jo dalyvių ir organų tinkamo teisių įgyvendinimo ir pareigų atlikimo.

Magistro baigiamojo darbo tema yra ne juridinio asmens sąvokos, o juridinio asmens dalyvių ir organų teisės ir pareigos atskleidimas. Juridinis asmuo yra teisinė ir socialinė realybė, neegzistuojanti fiziniu pavidalu, todėl kyla klausimas, kaip juridinis asmuo gali įgyti ir įgyvendinti jam įstatymo laiduotas teises ir pareigas.

Juridinio asmens sąvoka naudojama kaip juridinė priemonė įvedant apyvartą nuosavybės terminą, vienaip ar kitaip atskirtą nuo fizinio asmens nuosavybės. Prekinis-piniginis santykis, nuosavybės apyvartos tobulėjimas leido dalyvauti toje apyvartoje ne tik atskiriems žmonėms, bet ir žmonių grupėms, kurie užsiėmė komercine veikla.

Atsirandant tokioms grupėms, tarp jų iškilo daugybė sudėtingų santykių, kuriems buvo būtinas valstybės vykdomas normatyvinis sureguliavimas, t.y. juridinio asmens statuso, požymių, organizacijos rūšies, organizacinės-teisinės formos nustatymas. Kapitalistinės ūkininkavimo formos tobulėjimas, gamybos bei prekių ir paslaugų apyvartos augimas, centralizuotos gamybos sukūrimas įtakojo organizacinių-teisinių juridinių formų atsiradimo būtinybę.

Juridinio asmens esmė yra fiziniai asmenys, suvieniję savo pastangas tam tikram tikslui pasiekti. Tai yra sąjunga, kuri nėra sutapatinama su šios sąjungos nariais. Tačiau yra numatytas ir vieno asmens darinys, kuris turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises bei turėti pareigas ir būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Būtent tokie fiziniai asmenys, kurie prisiima juridinio asmens vardu teises ir pareigas, priima jo vardu sprendimus, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - LR CK) vadinami juridinio asmens dalyviais ir organais. Informacija, susijusi su juridiniais asmenimis, yra aktuali didžiajai visuomenės daliai, kadangi vienaip ar kitaip ji susiduria su juridinio asmens veikla, egzistavimu, jo teikiamomis paslaugomis ar kitais būdais.

Tyrimo objektas yra juridinio asmens dalyviai ir organai, jų teisės ir pareigos. Tyrimo dalykas yra juridinio asmens dalyvių ir organų bei jų teisių ir pareigų teisinis reglamentavimas bei praktinis įgyvendinimas.

Šiame darbe bus apsiribojama tik akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (toliau - Bendrovė) dalyvių ir organų, jų teisių bei pareigų analize, neanalizuojant individualių įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų, komanditinių ūkinių bendrijų, investicinių bendrovių, valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių ir kitų juridinių asmenų teisinių formų organų dalyvių bei organų, jų teisių ir pareigų.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti Bendrovės dalyvių ir organų teises bei pareigas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) formuojamą praktiką, atskleisti Bendrovės dalyvių ir organų teisių bei pareigų įgyvendinimo principus ir problemas. Išnagrinėti Bendrovės dalyvių ir organų teisių bei pareigų tarpusavio sąveiką.

Juridinio asmens, kaip civilinės teisės subjekto, ūkinio gyvenimo savarankiško vieneto, idėja priklauso romėnų teisininkams. Prekinis-piniginis santykis tobulėjimas lėmė, kad apyvartoje galėjo dalyvauti jau ne tik pavieniai fiziniai asmenys, turintys veiksnumą ir teisnumą, bet ir žmonių tikslui įgyvendinimui sukurtos organizacijos.

Šiuolaikinėje civilinėje teisėje juridinis asmuo jau turi ir savo apibrėžimą. Daugelio šalių civiliniai kodeksai arba visiškai neapibrėžia juridinio asmens arba apibrėžia labai lakoniškai, bendrais bruožais. Dažniausiai tik išvardina esminius juridinio asmens požymius arba tik klasifikuoja juridinius asmenis.

Užsienio teisinėje literatūroje teigiama, kad juridinio asmens esmė - atskiras juridinio asmens teisinis tapatumas, nesutampantis su fizinio asmens, sukūrusio juridinį asmenį, teisiniu tapatumu. Tai yra juridinio asmens veiklos trukmės neapibrėžtumas ir egzistavimas nepriklausomai nuo jo dalyvių pasikeitimo ar pasibaigimo.

Juridinio asmens forma yra naudojama ne tik komercinių juridinių asmenų sukūrimo ir gyvavimo formoms, bet ir nekomercinių, tame tarpe ir tų, kuriuose dalyvauja valstybė. Bendraisiais bruožais juridinis asmuo civilinėje teisėje apibūdinamas kaip įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas. Juridinio asmens esmė yra fiziniai asmenys, suvieniję savo pastangas tam tikram tikslui pasiekti.

Lietuvoje pirmą kartą galimybė steigti juridinį asmenį vienam (fiziniam ar juridiniam) asmeniui numatyta jau 1994 m. Tokia galimybė buvo numatyta LR ABĮ. Taigi, juridinius asmenis, kurie įgyvendina visas juridinio asmens teises, gali steigti ir vienas asmuo.

Juridinio asmens apibrėžimas Lietuvoje yra pateikiamas LR CK 2.33 straipsnio (toliau - str.) 1 dalyje: „Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme“.

Juridiniai asmenys yra klasifikuojami pagal: 1) teisnumo turinį ir 2) atsakomybės pagal prievoles ribas. Taip pat pagal steigėjo interesą. Privatiems juridiniams asmenims yra būdingas bendrasis teisnumas, tai yra, kad jie gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė.

Privatūs juridiniai asmenys steigiami vieno ar daugiau asmenų iniciatyva jų pačių naudai, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus. Viešieji juridiniai asmenys nesiekia pelno. Viešojo juridinio asmens dalyvavimas civilinėje apyvartoje yra pagrįstas tik materialiniu aprūpinimu pagrindinės veiklos, kurios tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, o ne dalyvauti turtiniuose civiliniuose santykiuose.

Viešojo juridinio asmens steigėjas (kuris gali būti tiek viešas, tiek privatus) negauna iš jo jokios materialios naudos. Viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, taip pat žmonių gerovei. Viešojo intereso požymis yra jų bendrumas kiekvieno asmens atžvilgiu. Viešojo juridinio asmens teisinės formos gali būti: valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, valstybės ir savivaldybis institucijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir bendrijos, profesinės sąjungos ir kt.

Valstybės ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybis valdymo institucijas. Valstybės ir savivaldybės įmonės įsteigiamos savininko (valstybės ar savivaldybės) sprendimo tvarka. Valstybės ar savivaldybės įmonės yra priskiriamos prie viešųjų juridinių asmenų.

Pagal teisnumo turinį juridiniai asmenys yra neribotos civilinės atsakomybės ir ribotos civilinės atsakomybės. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra: individualios įmonės ir ūkinės bendrijos. Individuali įmonė yra neinkorporuota įmonė, kuri asocijuojasi su fizinio asmens - komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla. Ūkinė bendrija yra juridinis asmuo įsteigtas kelių fizinių ir (ar) juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

Pagal teisinę formą yra išskiriamos tokios ribotos civilinės atsakomybės įmonės: akcinės, kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės. Kooperatinės bendrovės yra privatūs ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie įsteigiami kelių fizinių ir (ar) juridinių asmenų, skirti narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantys narių iniciatyva ir rizika. Žemės ūkio bendrovės - ribotos civilinės atsakomybės, kuriose pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 % visų realizavimo pajamų.

Vokietijoje juridiniai asmenys skirstomi į susivienijimus (sukurtus tam tikram tikslui pasiekti, kurie gali būti tiek pelno nesiekiantys tiek ir pelno siekiantys) ir įstaigas. Jungtinėje Karalystėje skiriamos: visuomeninės korporacijos ir kolektyvinės korporacijos.

Kaip jau aptarėme įvade, šiame darbe nagrinėsime tik akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves. Bendrovė yra vyraujanti verslo organizacijos forma Lietuvoje. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė leidžia sukaupti kapitalą, kuris reikalingas tam tikriems gamybiniams, prekybiniams ar kitokiems komerciniams tikslams pasiekti, gauti pelną. Ji už savo prievoles atsako tik savo turtu.

Bendrovėje nustatomi valdymo organai ir jų kompetencijos, sprendimų priėmimo organų eiliškumo tvarka, veikimo Bendrovės vardu galimybės, atsakomybės pasiskirstymas ir pan. Bendrovės veiklą Lietuvoje reglamentuoja LR CK, LR ABĮ, LR VPĮ ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. 2004 m. balandžio 29 d. priėmus Lietuvos Respublikos Europos bendrovių įstatymą, buvo įtvirtinta nauja bendrovės rūšis - Europos bendrovė.

Pagal organizavimo formą Bendrovės skirstomos į atviro tipo ir uždaro tipo bendroves. Lietuvoje atviro tipo bendrovės, tai bendrovės, kurių įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Lt. Jų akcijos gali būti tik nematerialios (pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose). Tuo tarpu uždaro tipo bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10000 Lt. Joje negali būti daugiau kaip 250 akcininkų. Jos akcijos negali būti platinamos bei jomis negali būti prekiaujama viešai, jei įstatymai nenumato kitaip. Bendrovės viena ypatybių yra ta, kad Bendrovės turto savininkai Bendrovės valdymui turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso Bendrovės turto, t.y. akcijų. Akcininkams pelnas paskirstomas dividendų forma.

Apibendrinant, juridiniai asmenys, ypač akcinės bendrovės, yra svarbūs šiuolaikinės ekonomikos dalyviai, kurių veikla ir valdymas yra griežtai reglamentuojami įstatymais. Efektyvus šių įmonių valdymas ir atsakomybė yra būtini siekiant užtikrinti jų sėkmingą veiklą ir prisidėti prie visuomenės gerovės.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius juridinių asmenų tipus Lietuvoje pagal atsakomybę ir steigimo būdą:

tags: #draudimas #akcininkui #ikeisti #bendroves #turta #direktyva