Užliejimas - nemalonus įvykis, galintis sukelti konfliktus su kaimynais ir finansinių nuostolių. Straipsnyje aptarsime, ką daryti užliejus butą, kaip kreiptis į draudimą, kokie yra žalos atlyginimo mechanizmai ir kaip elgtis ginčų su kaimynais atveju.
Kaip elgtis, jei užliejo butą?
Jei pastebėjote, kad Jūsų butas yra užlietas, svarbu nedelsiant imtis veiksmų, siekiant sumažinti žalą ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Štai keletas patarimų, kaip elgtis tokioje situacijoje:
- Fiksuokite žalą: Fotografuokite arba filmuokite apgadintą turtą, kad turėtumėte įrodymų kreipiantis į draudimą ar teismą.
- Informuokite kaimynus: Jei įtariate, kad užliejimas įvyko dėl kaimynų kaltės, nedelsdami susisiekite su jais.
- Kreipkitės į administratorių: Praneškite apie įvykį namo administratoriui arba bendrijos pirmininkui, kad jie užfiksuotų įvykį ir nustatytų priežastis.
- Kviestis avarinę tarnybą: Jei reikia, kvieskite avarinę tarnybą, kad pašalintų avarijos priežastį (pvz., trūkusį vamzdį).
- Kreipkitės į draudimą: Jei turite būsto draudimą, nedelsdami susisiekite su draudimo bendrove ir praneškite apie įvykį.
Vilnietis Romas susidūrė su situacija, kai kaimynai grasino teismais dėl neva stipriai sugadinto turto. Vyras įsitikinęs, kad jokios žalos nepadarė ir įtaria kaimynus norint pasukčiauti - apkaltinus jį susiremontuoti seniai aplieto buto lubas. Kaip tokioje situacijoje elgtis, pataria teisininkė Liudvika Meškauskaitė.
Pasak teisininkės, ar viršuje gyvenančiam kaimynui teks atlyginti žalą, priklausys nuo to, ar ekspertai įrodys, jog butas aplietas ne anksčiau, nei prieš metus. Tai yra, prieš naujo kaimyno atsikraustymą.
Įžeminimas: Kaip išvengti elektros pavojų ir apsaugoti savo namus? Eltis LT
Draudimas nuo užliejimo: ką reikia žinoti?
Teisininkė L. Meškauskaitė teigia, kad geriausias "vaistas" nuo tokių situacijų - civilinės atsakomybės draudimas. Jis labai nebrangus, vos keli eurai. Šis draudimas sumoka už tas žalas, kurias padarote kaimynams: užliejimus ir kitus turto sugadinimus.
Žmogus gali apsidrausti savo būstą nuo nelaimingų atsitikimų. Tuomet nukentėjęs gauna žalos atlyginimą, o draudikai pinigus išieško iš kaltininko. Jei to draudimo nėra, visą žalą apmokėti tenka tam, kuris ją padarė. Pavyzdžiui, jei neužsuko vandens čiaupo ir apliejo lubas, tai teks už tai sumokėti. Tačiau jei, pavyzdžiui, sprogo vamzdis ir yra nepasibaigęs garantinis laikas ar naujos statybos namas, už tai turėtų mokėti namo valdytojas ar statytojas.
Paprastai dėl nedraustų butų apliejimo prasideda pykčiai ir teismai. Todėl apsidrausti verta.
Ką daryti, jei draudimo kompanija atsisako išmokėti žalos atlyginimą?
Kartais draudimo kompanijos gali sumažinti išmoką arba atsisakyti atlyginti žalą. Tokiu atveju svarbu žinoti savo teises ir imtis veiksmų.
Jei draudimo kompanija paskaičiavo Jums žalos atlyginimą už aplietą butą, bet apskaičiuotas žalos atlyginimas yra aiškiai per mažas, pirmiausia Jūs turėtumėte pateikti draudimo kompanijai skundą, jog nesutinkate su apskaičiuotos žalos dydžiu.
Dažniausiai pačios draudimo bendrovės turi skundo formą, kurią turite užpildyti. Skundas turėtų būti pateiktas raštu, jame nurodant pareiškimo datą, pareiškėjo duomenis (vardą, pavardę, adresą, kontaktinę informaciją), draudimo rūšį ir draudimo liudijimo numerį, aiškiai išdėstant skundo esmę ir motyvus, kodėl nesutinkate su apskaičiuota žala.
Jei draudimo bendrovė nepateikė atsakymo į Jūsų skundą per 14 kalendorinių dienų arba atsakymas Jūsų netenkina, per vienerius metus nuo šio termino pabaigos Jūs turite teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo su draudiku išsprendimo.
Lietuvos bankas ginčus tarp vartotojų ir draudimo bendrovių nagrinėja neatlygintai rašytinio proceso tvarka, tačiau Lietuvos bankas bet kurios ginčo šalies prašymu arba savo iniciatyva turi teisę nuspręsti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka.
Lietuvos bankas ginčą išnagrinėja ir priima sprendimą dėl ginčo esmės ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai gavo visus reikalingus dokumentus.
Pažymime, kad Lietuvos banko sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, tad neprivalomas nei skundo pateikėjui, nei draudikui, todėl pats vartotojas turi teisę nuspręsti, kur kreiptis - į teismą ar į Lietuvos banką.
Lietuvos banko sprendimas neatima vartotojo teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaip apskaičiuojama žala?
Žalos dydis apskaičiuojamas įvertinus apgadinto turto vertę ir remonto išlaidas. Svarbu surinkti visus reikalingus dokumentus: sąmatas, kvitus, sąskaitas faktūras, ekspertų išvadas.
Taip pat reikia atsižvelgti į turto nusidėvėjimą, kuris gali sumažinti išmokamos kompensacijos dydį.
Atsakomybė už užliejimą: kieno kaltė?
Nustatyti, kas atsakingas už užliejimą, gali būti sudėtinga. Dažniausiai atsakingas yra asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas sukėlė avariją. Tai gali būti kaimynas, namo administratorius arba statytojas.
Jei užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo vamzdžio gedimo, atsakomybė tenka visiems daugiabučio gyventojams bendrai. Tokiu atveju svarbu įrodyti, kad gedimas įvyko dėl netinkamos priežiūros arba kitų neteisėtų veiksmų.
Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą.
Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai.
Nuomininko ir nuomotojo atsakomybė
Jei butas nuomojamas, atsakomybės klausimai priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų. Dažniausiai nuomotojas atsakingas už kapitalinį remontą, o nuomininkas - už einamąjį remontą. Tačiau svarbu susitarti dėl žalos atlyginimo avarijų atveju, kad išvengti ginčų ateityje.
Kreipimasis į teismą: kada verta?
Jei nepavyksta susitarti su kaimynais ar draudimo bendrove, galima kreiptis į teismą. Teismas padės nustatyti kaltininką ir priteisti žalos atlyginimą.
Advokatas dr. Arvydas Budnikas pasakojo, kad namo administratorius paprastai tokių dalykų neatlygina ir į jį nesikreipiama, mat, jei trūksta kurio nors buto vamzdžiai, laikoma, kad atsakingas yra to buto savininkas. Jis turi rūpintis vamzdžiais, užsukt vandenį ir kt.
Specialistas tikino, kad kreiptis į teismą tokiu atveju tikrai apsimoka ir blogiau esą nebūna, nes paprastai visiems pavyksta prisiteisti.
Tačiau A. Budnikas pažymėjo, kad išlaidos priteisiamos pagal tai, kiek procentų bylos buvo laimėta.
Bylinėtis gali tekti nuo 6 iki 12 mėnesių.
A. Budniko teigimu, tokios bylos trunka apie 6 mėnesius. Su visu tuo gali trukti ir metus.
Patarimai, kaip išvengti užliejimo
- Reguliariai tikrinkite vandens ir nuotekų sistemas.
- Laiku keiskite susidėvėjusius vamzdžius ir jungtis.
- Apsidrauskite savo būstą ir civilinę atsakomybę.
- Bendraukite su kaimynais ir sprendžkite problemas taikiai.
Tikimės, kad šis straipsnis padės Jums tinkamai reaguoti į užliejimo situaciją ir apsaugoti savo turtą nuo nuostolių.