Draugystė yra neįkainojamas turtas, ypač paauglystėje. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip mokyklos struktūra ir amžius veikia draugystės formavimąsi bei socialinius ryšius.
Tyrimas apie draugystės formavimąsi mokykloje
Tyrimą 2021-2022 m. atliko Floridos Atlantos universiteto (JAV) psichologas prof. Brettas Laursenas, kartu su komanda, kurios narė - Mykolo Romerio universiteto (MRU) psichologė prof. dr. Goda Kaniušonytė. Mokslininkai analizavo socialinius mokinių ryšius 10-15 metų amžiaus grupėje tiek Lietuvoje, tiek Floridoje (JAV). Tyrime bendrai dalyvavo beveik 500 mokinių (maždaug po lygiai berniukų ir mergaičių), kurie lankė valstybines pradines ir vidurines mokyklas šiose dviejose šalyse. Apklausiami mokiniai turėjo nurodyti klasės draugus, kurie, jų manymu, geriausiai atitinka įvairius apibūdinimus, pavyzdžiui, kurie yra populiarūs, sportiški, gerai mokosi, ar, atvirkščiai, trukdo kitiems.
Panašumo traukos modelis
Kodėl kai kurios draugystės užsimezga lengviau? Mokslininkai tyrime rėmėsi panašumo traukos modeliu, kuris paaiškina, kodėl žmonės dažniausiai susidraugauja su tais, kurie turi panašių interesų ar požiūrį. Tai didina abipusiai naudingų santykių tikimybę ir mažina konfliktų riziką. Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad vaikų raida lemia vis sudėtingesnį požiūrį į draugystę. Jaunesniame amžiuje draugystėje vertinamas artumas, o paaugliai labiau pabrėžia pasitikėjimą ir bendrą įsipareigojimą. Tai taip pat aktualu pasirenkant draugus.
Skirtumai tarp JAV ir Lietuvos mokyklų
Pastebėtas reikšmingas skirtumas tarp JAV ir Lietuvos mokyklų. Anapus Atlanto vidurinėse mokyklose mokiniai per skirtingas pamokas susitinka su įvairiais bendraklasiais: jų socialinis ratas gali siekti 78-89 mokinius. Tuo metu Lietuvoje mokiniai (tiek pradinėse klasėse, tiek vidurinėse mokykloje) dažniausiai lieka su ta pačia klase, t. y., 21-30 mokinių grupe.
Įtaka pasirenkant draugus
Kaip pastebi MRU prof. G. Kaniušonytė, šis skirtumas turi ženklią įtaką pasirenkant draugus. „Floridoje vidurinių mokyklų mokiniai renkasi panašesnius į save draugus nei pradinių klasių mokiniai ar Lietuvos mokiniai apskritai“, - prof. G. Kaniušonytė. Profesorė dalijasi, kad anksčiau atlikti tyrimai parodė, jog būtent nepanašumas tarp vaikų, o ne kažkokios asmeninės kiekvieno iš jų savybės lemia tai, kad draugai prarandami. Tuo metu draugų praradimas susijęs su vėliau patiriamais socialiniais ir emociniais sunkumais.
Amžiaus ir mokyklos struktūros įtaka draugystėms
Mokslininkai nustatė, kad kuo daugiau galimybių mokiniai turi rinktis draugus, tuo panašesnius į save juos ir pasirenka. Tyrimas išryškino amžiaus grupių skirtumus draugų pasirinkimo modeliuose. JAV vidurinėse mokyklose draugai buvo panašesni vieni į kitus pagal akademinius pasiekimus, pripažinimą, sportiškumą ir populiarumą nei pradinių klasių mokiniai. Tai gali būti susiję su didesnėmis socialinėmis galimybėmis rinktis draugus. Tuo metu Lietuvoje mokiniai nepriklausomai nuo amžiaus bendravo su tais pačiais klasės draugais visą dieną, todėl šis efektas buvo mažiau ryškus.
Pavyzdžiai
Įsivaizduokime, kad Ieva mėgsta skaityti knygas ir dalyvauti diskusijose. Jei ji lankytų mokyklą JAV, per pasirenkamąsias pamokas ar papildomas veiklas ji susipažintų ir susidraugautų su kitais knygų mėgėjais. Tuo metu Lietuvoje Ievos socialinis ratas būtų siauresnis, jei jos klasės draugai būtų, pavyzdžiui, krepšinio gerbėjai. Tuomet santykiai ar draugystės užsimegztų labiau dėl būtino kasdienio bendravimo nei dėl bendrų interesų.
Kitas pavyzdys: Floridos mokykloje toks mokinys kaip Džeikas, kuris domisi technologijomis ir kompiuteriniais žaidimais, gali per informatikos pamoką susipažinti su bendraminčiu Džonu, o per sporto pamoką - su aktyviu ir atletišku Marku. Tuo metu Lietuvoje Mantas, kuris lanko vieną klasę su tais pačiais vaikais visus metus, didžiausią tikimybę susidraugauti turės su tais, su kuriais sėdi viename suole ar dalijasi bendromis užklasinėmis veiklomis.
Mokslininkų tyrimas rodo, kad draugystės mokykloje formuojasi ne tik pagal asmenines simpatijas, bet ir dėl išorinių veiksnių. Tuo metu mokyklos struktūros pokyčiai gali lemti socialinių ryšių pobūdį labiau nei asmeniniai pokyčiai paauglystėje.
Mokyklų organizavimo įtaka socialiniam vystymuisi
Ar palankesnė Lietuvos mokyklų struktūra suteiktų didesnę laisvę mokiniams? Pasak tyrėjų, šios išvados gali paskatinti diskusiją apie tai, kaip mokyklų organizavimas veikia mokinių socialinį vystymąsi. Kaip platesnis bendravimo laukas padėtų atrasti artimesnius širdžiai draugus?
„Supratimas, kad didesnė mokinių įvairovė gali padėti rasti tinkamus draugus, leistų kurti efektyvesnes socialinės integracijos programas ir spręsti socialinės izoliacijos problemas“, - tvirtina prof. G. Kaniušonytė. Šis mokslininkų argumentas kviečia mokyklų administracijas paieškoti būdų, kaip aktyviau kurti draugiškesnę aplinką, kurioje būtų skatinamas socialinis bendravimas ir mažinami barjerai tarp mokinių. Pavyzdžiui, kuriant integruotas pamokas, bendras veiklas tarp klasių ar lanksčiau organizuojant pertraukas, kad mokiniai turėtų daugiau natūralių galimybių bendrauti. Tai padėtų kurti atviresnę ir įtraukesnę mokyklos bendruomenę.
Draugų svarba, toksiški draugai | D. Ražauskas apie tikrą draugystę
Pagrindiniai skirtumai tarp JAV ir Lietuvos mokyklų:
| Šalis | Socialinis ratas | Draugų pasirinkimas |
|---|---|---|
| JAV | 78-89 mokiniai | Panašesni pagal akademinius pasiekimus, pripažinimą, sportiškumą ir populiarumą |
| Lietuva | 21-30 mokinių | Dažniausiai tie patys klasės draugai |