Gelgaudiškis - tai vieta, kur susipina istorija, kultūra ir gamta. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik Gelgaudiškio dvaro istoriją, bet ir bendruomenės gyvenimą, vietos gyventojų atsiliepimus apie gyvenamąją aplinką bei ateities planus.
Gelgaudiškio dvaras - XIX a. architektūros ansamblis. Šaltinis: Wikipedia
Gelgaudiškio dvaras - istorijos ir kultūros paveldo perlas
Gelgaudiškio dvaras - tai XIX a. architektūros ansamblis, įsikūręs Šakių rajone, kairiajame Nemuno krante. Tai vienas iš originaliausių Lietuvos dvarų, įaugęs į apylinkės gamtą. Nuo 1992 m. dvaras įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Ansamblį sudaro rūmai, virtuvė, svirnas, oficina, tvartas, oranžerija, kumetynas, bokštas, rūsiai ir dvaro sodybos parkas. Dvaro kiemelyje lankytojus pasitinka ponai, kurie pasakoja apie dvariškių gyvenimo subtilybes, buitį ir kasdienybę.
Kaip sunku iš šukelių surinkti dvarų istorijas žino ne tik šios srities specialistai. O Koidelių porceliano kavinukas buvo surinktas kaip tik iš šukelių...Kavinuką iš šukių surinko Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistai.
Vos dviejų dienų prireikė, kad Koidelių šiemos relikvija įgytų dar 1861 metais pagaminto kūrinio žavesį. O į restauratorių dirbtuves kavinuko šukelės atkeliavo beveik iš Lietuvos pajūrio, iš Rusnės, etnografinio Skirvytėlės kaimo. Ten jas aptiko LRT laidos „Daiktų istorijos" redaktorius ir vedėjas Saulius Pilinkus ir tos laidos prodiuserė Edita Mildažytė.
Jau dvaro rūmuose unikalią dovaną - -porceliano kavinuką - laidos kūrėjai įteikė Šakių savivaldybės merui Edgarui Pilypaičiui (taip pat šakniniam gelgaudiškiniui, vienam šių rūmų atstatymo iniciatorių).
Koidelių šeimos porceliano kavinuką vėl prisiminė Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininkas Paulius Vaniuchinas, kuris papasakojo, kad 1988 metais Marta Druskutė savo sodybą etnografiniame Skirvytėlės kaime prie Rusnės užrašė Rasai bei Gintarui Baniams ir prof. Petrui Bielskui, juos įpareigojo bendromis pastangomis ten įrengti etnografinę sodybą-muziejų.
Bonos universiteto Teisės fakultete studijavęs Francas Teodoras Rudolfas Johanas fon Koidelis (1842-1903), gimė Gelgaudiškyje, priklausė „Borussia" studentų korporacijai. Jos nariai turėjo tradiciją dovanoti vieni kitiems draugystės ženklus. Indai su giminės heraldika buvo tinkamiausia draugystės dovana.
Baigęs šį pasakojimą, P. Vaniuchinas Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio vadovei Dianai Šležienei įteikė tik ką (rugsėjo 12 d.) patvirtintą ir įregistruotą Koidelių giminės herbo liudijimą Gelgaudiškio dvarui. Atkurto herbo autoriai: Paulius Vaniuchinas, Darius Bulanavičius.
20-tą kartą minima Gelgaudiškio dvaro diena praturtino kvepianti fotoparoda „Iškilieji dvarai", kurią pristatė jos autorė Iveta Bajorinaitė. Taip pat pristatyta Lietuvoje plačiai žinomų grafų Kosakovskių giminė, jų dvarai Ukmergės ir Jonavos krašte.
Švelnia poezija sušvinta Michalinos Zaleskytės-Kosakovskienės (1855-1890), Stanislovo Kazimiero Kosakovskio antrosios žmonos, knyga „Poezija Dainos aidas nuo Veliuonos iki Vaitkuškio" (2022, Vilnius), kurią išvertė ir parengė prof. Regina Koženiauskienė. M. Zaleskytė-Kosakovskienė kilusi iš Veliuonos, jos eilėse skamba meilė gimtinei ir Nemuno pakrantei.
Gelgaudiškio dvaro 10 metų nuomos sutartį pasirašė MB „Renginių grupė“ vadovas Virginijus Visockis. Jis patikino, kad tikslas - kuo greičiau dvare įrengti apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas ir siekti, kad išskirtinis objektas būtų vienas žinomiausių visoje šalyje.
Jis patikino, kad „tik padėjus parašiuką bėgimo takelis atsidaro“, mat tikslas - kuo greičiau įrengti tiek maitinimo, tiek apgyvendinimo patalpas bei apskritai dar labiau įveiklinti dvarą. „Dvaras jau dabar save reklamuoja, o mūsų tikslas prisidėti ir siekti, kad jis būtų vienas geriausių dvarų Lietuvoje <...>. Labai puiki vieta, rojaus kampelis ir energetiškai traukianti vieta“, - sakė naujasis dvaro nuomininkas ir pripažino, kad tam tikro nerimo būta, svarstyta, kodėl gi per tiek laiko toks puikus dvaras taip ir nerado šeimininkų.
Komisijos posėdis Gelgaudiškio dvaro sodybos nuomai nustatyti vyko kovo 31 d. Pranešama, kad laimėtojas buvo pasirinktas dėl to, kad pasiūlė didesnę nuomos kainą.
Nuomos sąlygose buvo numatyta, kad nuomininkas dvare turi teisę verstis ūkine komercine veikla, turi prižiūrėti dvaro sodybą, teikti turizmo paslaugas. Kalbant konkrečiau, čia turėtų būti teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, renginių organizavimo paslaugos ir pan. Veiklą viešbučio ir restorano pastatuose turėtų pradėti ne vėliau kaip per vienerius metus nuo nuomos sutarties pasirašymo. Pradinis nuomos mokestis už visų patalpų nuomą - 969 eurai mėnesiui (be PVM).
Gelgaudiškio bendruomenės gyvenimas ir rūpesčiai
Gelgaudiškio bendruomenė aktyviai dalyvauja miestelio gyvenime, rūpinasi aplinka ir infrastruktūra. Vietos gyventojai pastebi ir vertina gražiai puoselėjamą miesto aplinką, atnaujintą infrastruktūrą, džiaugiasi glaudžiu tarpinstituciniu bendradarbiavimu, tačiau yra kur pasistūmėti į priekį.
Žmones neramina, jog Gelgaudiškio dvaro sodybos parko takeliai jau baigia užželti žole. Meras patikino, jog dabar netikslinga mesti finansavimą į takų tvarkymą, nes dvaro parko laukia projektas, kuriuo bus tvarkoma viskas iš naujo.
Seniūnas sako, jog jie dvaro parke šienauja tris kartus, o darbo rankų seniūnijoje šiais metais išties trūko, nes iš Užimtumo tarnybos pagal specialią programą tebuvo gavę tik vieną darbuotoją dešimčiai mėnesių.
Susitikime dalyvavęs verslininkas Edmundas Rinkevičius pastebėjo, jog savivaldybei galbūt reiktų pirkti paslaugas iš šalies, jeigu seniūnija nesuspėja sutvarkyti teritoriją, nes jos pajėgumai per menki.
Kalbant apie kelius, bendruomenė turėjo ir daugiau pastabų - nors seniūnas V. Dabravolskis ir pasidžiaugė, kad žvyrkelių priežiūrą šįmet gerai atlieka Remigijaus Damkaus įmonė, tačiau vietos gyventojai sako, jog kelio į Skaistakaimį būklė yra labai prasta ir ten verkiant reikia asfalto.
Kalbant apie Skaistakaimio kelią, deja, asfalto, pasak mero, tikriausiai teks palūkėti, nes kol kas savivaldybė nusimačiusi sutvarkyti tik jo atkarpą, kuriai yra nupirktas ir techninis projektas, o norint sutvarkyti visą šį kelią tektų Kelių programos lėšas mesti į šį objektą, bet tam vargu ar pritartų rajono taryba.
Dar vienas sopulys Gelgaudiškyje - medžių graužikų puolamas eglynas, vietinių vadinamas šiliuku. Seniūnas sako, jog mišką nedelsiant reikia gelbėti, nes tas parazitas plečiasi.
Pasikeitusi tvarka dėl konteinerių prie kapinių taip pat kelia erzelį gelgaudiškiečiams - ar negalima pastatyti po kokį konteinerį prie tų vartelių, kurie yra atokiausiuose kapinių kampuose, kur ir anksčiau žmonės galėdavo išmesti žaliąsias atliekas?
Rajono meras sako, jog seniūnui reikėtų paieškoti sprendimų bei vietų, kur ir kaip įrengti prie kapinių dar daugiau žaliųjų atliekų išmetimo vietų, kad būtų žmonėms patogu.
Taip pat gelgaudiškiečiai norėtų, kad mieste atsirastų krepšinio aikštė. Žmonės pastebi, jog vaikams žaidimų aikštelių atsirado ir yra kur prisiglausti, o paaugliams užimtumo dar trūksta.
Gelgaudiškiečiai džiaugiasi savo kraštu - šiais metais čia baigti miestelio projekto atnaujinimo darbai, atsirado nauja turgaus aikštė, vaikų žaidimų aikštelės, įrengta naujų šaligatvių, tvarkoma aplinka.
Žolinės metu Gelgaudiškyje žydinčiausios sodybos titulą pelnė Skaistakaimyje gyvenantys K. ir L. Pranaičiai. Pasitikusi sodybos šeimininkė Kristina sako, kad čia jos tėviškė, o sodybą kurti pradėjo prieš maždaug dešimt metų.
Į Gelgaudiškį jis sugrįžo po kelerių metų emigracijos užsienyje. Kaip ir daugelis, ten vyko uždarbiauti. „Pagalvojau - koks skirtumas? Dabar gali gyventi bet kur ir į darbą važiuoti kitur - visi dabar taip gyvena. Taip ir apsisprendžiau renovuoti senelių sodybą. Grįžau ir nesigailiu“, - pradžią Gelgaudiškyje pasakojo Edgaras.
Kalvystė jam padėjo atskleisti kurį laiką „palaidotą“ savo pusę - norą kurti. „Vaikystėje ir mokyklos metais aš piešiau. Mano piešinius yra siuntęs dailės mokytojas į respublikinius konkursus, juos yra rodę ir per Lietuvos televiziją - būdavo toks konkursas „Vaikų pasaulis“. Norėjau stoti ir studijuoti dailę - man tai rekomendavo mokytojas.
Mamos gimtinėje įsikūręs vyras greit rado veiklos - įsidarbino čia veikiančioje gelžbetonio įmonėje, kur galėjo pritaikyti anksčiau įgytas profesines žinias. Čia gavo ir pirmąjį užsakymą kaip kalvis.
Pasak Edgaro, didžiausi pinigai uždirbami iš vartų, tvorų, balkonų, laiptinių (turėklų). Bet mane traukia meninė kalvystė, kurioje reikia įdėti savo kūrybos. Tokie darbai šiltesni. Dovanos, gėlės, medaliai, apdovanojimai, gyvūnai - man patinka juos daryti.
Nors šiais laikais sakoma - „jei tavęs nėra internete, tavęs nėra“, Edgaras neslepia savo autorinių gaminių ir veiklos nereklamuojantis. „Bijau, kad nespėsiu gaminti, jei reklamuosiuos. Aš visada turiu darbo į priekį. O miegoti kalvėje nenoriu“, - juokėsi pašnekovas.
Kalvystė - ne vienintelis Edgaro pomėgis. Nemažą dalį laiko jis skiria visuomeninei veiklai. Prieš kurį laiką netikėtai jis atrado save vaidindamas teatre.
Planuoja mokytis Gyvenimas provincijoje vis dar apipintas stereotipais, kurių vienas - kad čia nėra ką veikti, „nieko nevyksta“. Klausant Gelgaudiškyje gyvenančio Edgaro, matyti priešingai.
Jis įsitikinęs, kad geras pavyzdys užkrečia - pamatę, kad jų tėvai, kaimynai organizuoja renginius, juose dalyvauja, prisijungs ir kiti, taip pat ir jaunimas, kuris dažnai kritikuojamas dėl neveiklumo: „Sakome, kad jaunimas neveiklus, bet ir patys „sėdime telefonuose“, tai parodykime pavyzdį!“
Artimiausia - studijos, kurių gelgaudiškiui reikia dėl naujos darbo vietos. „Visad sakau: „Kodėl ne?“. Turiu minčių pasibaigti mokslus - išmaniąją vadybą ir dirbti mokykloje“, - sakė Edgaras, turintis planų, susijusių ir su kalvyste: „Norėčiau kviesti suaugusius žmones pabandyti dirbti kalvėje. Planuoju organizuoti savaitgalio dirbtuves, per kurias keletas žmonių galėtų kažką pasigaminti. Tam tereikia patalpų - norėčiau pasistatyti dar vieną pastatą.“
Bendruomenės susitikimas Gelgaudiškyje. Šaltinis: Sakiaivilc.lt
Gyventojų atsiliepimai apie gyvenamąją aplinką
Kasmet Gelgaudiškio, Lekėčių miestelio švenčių metu apdovanojami gyvenamąją aplinką nuosekliai, kruopščiai, išradingai ir su meile puoselėjantys gyventojai. Šį kartą Lekėčiuose aplankėme Virginijos Vaitkuvienės, o Gelgaudiškyje - Lino ir Kristinos Pranaičių sodybas.
Abiejų sodybų šeimininkai vienbalsiai tvirtina, kad savo gyvenamąją aplinką gražiai tvarkosi ne tam, kad kas nors pagirtų, įvertintų, o dėl savęs.
Virginija puoselėdama sodybos aplinką erdvės neperkrauna: gėles ir kitus augalus ji sodina sklypo pakraščiuose, prie pat gyvenamojo namo, pavėsinės ir kitų pastatų. Tad sodybos centre daug erdvės.
Sodyboje išsiskiria raudonos ir baltos rožės, kurios, Virginijos teigimu, žiedus šią vasarą sukrovė jau ketvirtą kartą. Įrengtuose alpinariumuose šiuo metu žydi žemaūgiai jurginukai, kuriuos Virginija iškasa ir saugo per žiemą, levandos, gražiai įsikomponavę žieminiai kaktusai.
„Kai kurių gėlių sėklas pati dauginuosi, kai ką nusiperku, susikeičiam su kaimynėm“, - atskleidžia Virginija pridurdama, kad mėgsta visžalius augalus, kadagius.
Pasitikusi sodybos šeimininkė Kristina sako, kad čia jos tėviškė, o sodybą kurti pradėjo prieš maždaug dešimt metų. „Teko išpjauti senas obelis. Kasmet pasodinam po vaismedį. Palikom aukštesnius kelmus, vyras iš jų grybus išdrožė, o apie žemesnius kelmus suformavau gėlių klombas. Čia labai žema teritorija, tai klojom akmenimis takus. Prie namo vengiu sodinti augalus ar gėles, nuo jų žaliuoja sienos, tai išpylėm akmenimis“, - dalijasi rūpesčiais Kristina.
Kristina rodo neseniai sukurtą alpinariumą, sako, čia taip pat labai žema vieta, bet tarp akmenų gražiai įsikomponavusios auga raudonos saulėgrąžos, serenčiai. „Atvažiuokit ir pavasarį, vasarą. Kai kiemo erdvės nusispalvina tulpėmis, narcizais, lelijomis, bijūnais. Šiuo metu jau daug augalų nužydėję“, - kviečia Kristina aprodydama ir jaukiai tvarkomą atskirą erdvę sodo ir daržo augalams.
„Gavusi žydinčiausios sodybos įvertinimą pasijutau smagiai... Važiuoja pro šalį žmonės, sustoja, pasižvalgo. Bet mes tvarkomės aplinką dėl savęs.
Apibendrinant, Gelgaudiškis - tai kraštas, kuriame dera istorija, kultūra ir gamta, o bendruomenė aktyviai rūpinasi savo aplinka ir ateitimi. Nors iššūkių netrūksta, tačiau gyventojų entuziazmas ir meilė savo kraštui leidžia tikėtis, kad Gelgaudiškis ir toliau klestės.
Lankytinos vietos Gelgaudiškyje
- Gelgaudiškio dvaras
- Gelgaudiškio bažnyčia
- Šv. Kryžiaus Atsimainymo bažnyčia
- Paminklas Vytautui Didžiajam
- Žvyrių karjeras (tvenkinys)
| Objektas | Aprašymas |
|---|---|
| Gelgaudiškio dvaras | XIX a. architektūros ansamblis su parku. |
| Gelgaudiškio bažnyčia | Neogotikinė bažnyčia su įspūdinga architektūra. |
| Šv. Kryžiaus Atsimainymo bažnyčia | Medinė bažnyčia, pastatyta 1766 m. |
| Paminklas Vytautui Didžiajam | Paminklas, skirtas pagerbti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. |
| Žvyrių karjerastvenkinys | Natūralus tvenkinys, susidaręs žvyro karjere. |
tags: #draugu #sodyba #gelgaudiskis