Didelė drėgmė bute gali sukelti diskomfortą ir turėti neigiamą poveikį sveikatai bei turtui. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl vasarą butuose padidėja drėgmė, kokios yra to priežastys ir kaip efektyviai su ja kovoti.
Drėgmės Priežastys Bute
Yra keletas veiksnių, turinčių įtakos patalpų drėgmei:
- Patalpų vėdinimas: Jei patalpose nėra oro cirkuliacijos ir nėra nuolatinio drėgmės pertekliaus pašalinimo, drėgmė kaupiasi kambariuose, sukurdama šiltnamio efektą.
- Temperatūra: Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo didesnis jos gebėjimas absorbuoti drėgmę.
- Šildymo prietaisų veikimas: Dirbtinis oro pašildymas pašalina drėgmę iš oro ir patalpų oras tampa per sausas.
- Namų sandarumas: Renovuojant daugiabučius, smarkiai pagerinamas jų sandarumas ir sumažinamas atitvarų laidumas vandens garams, todėl patalpose kaupiasi drėgmė.
- Oro tarša: Mes patys ir mūsų augintiniai esame taršos namuose šaltiniai.
Taip pat drėgmės kiekį padidina:
- Akvariumas
- Kambariniai augalai
- Drėgni skalbiniai
- Indai su verdančiu vandeniu
- Sugedę vandens vamzdžiai ir vandentiekis
Kaip Nustatyti, Kad Bute Per Daug Drėgmės?
Šį rodiklį paprasčiausia išmatuoti drėgmės matuokliu, bet galite nuspėti pernelyg didelį vandens kiekį ore, jeigu:
- Patalpoje nemaloniai vėsu, nors temperatūra nėra žema.
- Atsiranda specifinis kvapas.
- Pastebimas drėgmės kondensatas ant langų ir kitų paviršių.
- Nedžiūsta skalbiniai.
- Atsiranda pelėsis arba grybelis.
Kaip Kovoti Su Padidėjusia Drėgme?
Esant didelei drėgmei bute, svarbu imtis priemonių, kad būtų užtikrintas komfortas ir išvengta neigiamų pasekmių.
Vėdinimas
Pirmas vaistas - tai vėdinti ir vėdinti. Daugelio renovuotų namų problema - perteklinis sandarumas. Problema elementari - renovuojant daugiabučius smarkiai pagerinamas jų sandarumas ir sumažinamas atitvarų laidumas vandens garams. Todėl patalpose kaupiasi drėgmė.
Patalpas patariama taip pat vėdinti tiek vasarą, tiek žiemą, o ypatingą dėmesį skirti vonios ir virtuvės erdvėms. Vonioje dažniausiai kaupiasi drėgmė, o virtuvę visuomet gaubia ruošiamo maisto kvapas.
Jeigu drėgmės lygis pakilęs nedaug normos - turėtų padėti vėdinimas keletą kartų per dieną plačiai atidarius langus, taip sukeliant skersvėjį, t.y. oro judėjimą ir kaitą.
Oro Sausintuvai
Blogiausiu atveju reikia panaudoti oro sausintuvą. Jis veikia kaip kondicionierius, bet jame yra abu blokai viename. Pirmiausia šaldančiame bloke oras atvėsinamas, iškrenta drėgmė/kondensatas, o po to tas oras vėl sušildomas antrame šildančiame bloke ir išpučiamas panašios temperatūros, kaip ir įtraukiamas.
Šiuo metu rinkoje rasti oro sausintuvą, arba kitaip vadinamą drėgmės surinkėją nėra sunku, tačiau dažnai susiduriama su klausimu - kokią technologiją reikėtų pasirinkti, koks sausintuvas bus našus ir tikrai patenkins lūkesčius?
Rekuperacinės Sistemos
Jei nėra kaip užtikrinti pakankamo natūralaus vėdinimo - negalima pakankamai laikyti atidarytus/pradarytus langus ir orlaides, vadinasi reikia įsirengti vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi. Rekuperatorius turėtų turėti paprastą (ne entalpinį) šilumokaitį, kuris taip pat prisideda prie oro sausinimo.
Specialistas išskiria keturias pagrindines patalpų vėdinimo priežastis - tai anglies dioksido (CO2), kurį išskiria žmonės kvėpuodami, šalinimas iš patalpų, norminės patalpų drėgmės palaikymas, patalpų temperatūros reguliavimas ir nepageidaujamų kvapų šalinimas.
Kitos Priemonės
- Atitraukite baldus šiek tiek nuo sienų - kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti po visą kambarį, vėdindamas ir sienas.
- Naudokitės ventiliatoriais virtuvėje ir vonioje (geriausia, jei ventiliatorius išsijungia automatiškai pagal drėgmės lygio daviklį).
- Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatiškai (ant radiatorių ar kambariuose - termostatiniai reguliatoriai).
Kaip Vėsinti Butą Be Kondicionieriaus
Jei nenorite investuoti į brangų oro kondicionierių, išbandykite šiuos patarimus:
- Naktį arba anksti ryte sukurkite skersvėjį: atidarykite langus priešingose buto pusėse, kad susidarytų skersvėjis.
- Dienos metu užtamsinkite langus: uždenkite saulę užuolaidomis ir laikykite langus uždarytus.
- Aliuminis sulaiko šilumą: užtraukite aliuminio žaliuzes dieną ir pakelkite naktį.
- Ribokite elektros prietaisų naudojimą: kompiuteriai, televizoriai ir apšvietimas skleidžia šilumą.
- Ribokite maisto ruošimą ir kepimą: karštu oru pirmenybę teikite šaltam maistui ir greitiems receptams.
- Šiltus audinius keiskite lengvais: rinkitės tokius audinius kaip lininės užuolaidos, vėsaus satino ar medvilnės paklodes.
- Paslėpkite kilimus ir vaikščiokite basomis: vasarą paslėpkite kilimus ar dirbtinius kailius.
- Mirkykite užuolaidas šaltame vandenyje: drėgnos užuolaidos sumažina oro temperatūrą ir padidina drėgmę kambaryje.
- Šlapius rankšluosčius pakabinkite kambaryje: jei karštis nepakeliamas, pamirkykite rankšluosčius šaltame vandenyje ir pakabinkite juos ant džiovyklės kambaryje arba, pavyzdžiui, ant durų.
Svarbu: Patalpas patariama taip pat vėdinti tiek vasarą, tiek žiemą, o ypatingą dėmesį skirti vonios ir virtuvės erdvėms. Vonioje dažniausiai kaupiasi drėgmė, o virtuvę visuomet gaubia ruošiamo maisto kvapas.
Santykinis Oro Drėgmės Lygis Gyvenamose Patalpose
Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešos paskirties pastatų mikroklimatas“ nustato, kad santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turėtų būti:
- Šiltuoju laikotarpiu - 30-60%, didžiausias leistinas - 65%.
- Šaltuoju laikotarpiu - 30-45%, didžiausias leistinas - 60%.
Vidutiniai rekomenduojami patalpų drėgmės rodikliai:
| Kambario tipas | Rekomenduojama santykinė oro drėgmė % |
|---|---|
| Valgomasis | 40-60 |
| Vonios kambarys, virtuvė | 40-60 |
| Darbo kambarys, biblioteka | 30-40 |
| Miegamais | 40-50 |
| Vaikų kambarys | 45-60 |
Atminkite, kad tinkamas drėgmės lygis yra svarbus jūsų sveikatai ir gerovei. Reguliariai stebėkite drėgmės lygį ir imkitės priemonių, kad jis būtų optimalus.