Drėgmės lygis nuosavame name: priežastys ir sprendimai

Namų mikroklimatas nuolat kinta, dažniausiai tam įtakos turi orų permainos ir pagal jas besikeičiantys mūsų įpročiai. Karštomis vasaros dienomis daug laiko praleidžiame lauke, todėl ir drėgmė namuose įprastai yra optimali. Atėjus šaltajam sezonui šildymo sistemos veikia visu pajėgumu, dėl ko oras patalpose greitai išsausėja. Rudenį arba pavasarį dėl gausaus kritulių kiekio ir prasto vėdinimo namuose gali atsirasti drėgmės perteklius.

Sveikatai palankus santykinės oro drėgmės lygis turėtų būti 40-60 %. Miegamajame drėgmės lygis turėtų būti artimas 50 %. Vaikų kambaryje drėgmės parametrai turėtų būti šiek tiek aukštesni - apie 50-55 %. Svetainėje optimalu palaikyti 40-50 % drėgmę.

Drėgmės atsiradimo priežastys

Drėgmės atsiradimo šaltiniai gali būti natūralūs ir sukurti žmogaus. Natūraliems gali būti priskirtas sezoniškumas, nepakankamas vėdinimas, pastatų nesandarumas. Vis dėl to, didžiausią drėgmės kiekį sukuria žmogaus veikla.

Drėgmės pertekliaus žala

Per drėgnas oras namuose gali sukelti nemažai iššūkių, kuriuos įveikti kartais būna sudėtinga. Perteklinė drėgmė skatina pelėsio ir grybelio atsiradimą, gali sukelti kvėpavimo takų problemų, alergijų paūmėjimą, dažnesnius peršalimus ir bendrą diskomfortą patalpose. Taip pat ji pažeidžia sienų, lubų bei grindų paviršius, gali pakenkti elektronikos prietaisams, knygoms, tekstilės gaminiams ir baldams.

Vienas pirmųjų signalų, išduodančių, kad namuose yra perteklinė drėgmė - besikaupiantis kondensatas ant langų ir drėgnos arba šlapios sienos. Laisvesni tapetai. Pakitusi spalva, dėmės ar akivaizdus pelėsių augimas. Tai yra aiškūs per didelės drėgmės ženklai. Todėl ypač svarbu pažvelgti už spintos ir baldų, stovinčių prie sienos. Besilupantis tinkas ir dažai taip pat gali būti dėl per didelės drėgmės.

Koks namo kvapas? Pvz., paklauskite draugų, gal jie pajautė kada rūsiu atsiduodantį pelėsių tvaiką name. Nes Jūs jau galite būti apsuptas blogo kvapo ir to pats nepastebėti. Durys ar stalčių strigimas taip pat gali būti pavojaus signalas. Lygiai kaip skalbimo milteliai, druska, miltai ir t.t.

Mūsų išskiriama drėgmė. Litrais. Dieną ir naktį. Visus metus. Įprasta šeima, kurią sudaro tėvas, motina ir du vaikai, išskiria 10-15 litrų vandens garų kiekvieną dieną. Daug litrų vandens susidaro iš prakaito ir iškvėpiamo oro. Kai mes turime svečių, natūralu, kad tampa dar drėgniau. Augintiniai - šunis, katės ir kiti gyvūnai - taip pat prisideda prie didesnės santykinės oro drėgmės namuose.

Valydami namus ar skalbdami drabužius, padidiname drėgmės kiekį. Jei džioviname drabužius patalpoje, būna dar blogiau. Ir tai nėra taikoma tik šviežiai išplautiems drabužiams. Kai ilgai lepinate save karšta vonia, drėgmė išlieka ore ilgiau nei matosi garas. Kai kažkas kvepia naujai, tai ne visada yra kokybės ženklas. Kvapas iš tiesų rodo, kad vyksta garinimas ir oro dujų šalinimas iš aplinkos. Tiek drėgmė tiek įvairūs cheminiai garai neigiamai įtakoja oro kokybę.

Per sauso oro žala

Per sausas oras, kaip ir perteklinė drėgmė, taip pat turi neigiamų pasekmių sveikatai ir turtui. Išsausėjęs oras sausina odą ir gleivines, dirgina kvėpavimo takus, todėl dažniau susergama peršalimo ligomis, padidėja alergijų paūmėjimo ir nosies bei gerklės diskomforto atsiradimo rizika.

Kalbant apie namus, sausa aplinka gali paskatinti medinių baldų trūkinėjimą, deformaciją, susitraukimą arba skilinėjimą. Tarp parketo lentų gali atsirasti tarpai, langai ir durys - sunkiau užsidaryti, elektriniai prietaisai - greičiau gesti, audiniai - prarasti elastingumą ir spalvą.

Nukritusią oro drėgmę namuose galima atpažinti ne tik iš aplinkos, bet ir iš to, kaip patys jaučiatės. Pavyzdžiui, išsausėjusi oda, sudirgusi gleivinė, gerklės perštėjimas ir sausas kosulys ar bendras nuovargis gali išduoti apie drėgmės trūkumą.

Lietuvos nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras rekomenduoja namuose visus metus palaikyti 35-60% drėgmę. Išsausėja viršutinių kvėpavimo takų gleivinė. Išsausėjus gleivinei susilpnėja apsauginis barjeras, todėl lengviau „prikimba“ viršutinių kvėpavimo takų, peršalimo ligos, suintensyvėja alergijos simptomai, padažnėja astmos priepuoliai.

Išsausėjusią gleivinę peršti, ji gali įtrūkti, tuomet iš nosies ima bėgti kraujas, atsiranda šašelių ir pan. Gleivinės išsausėjimą ypač greitai pajunta kūdikiai ir maži vaikai. Jie gali skųstis į peršalimą panašiais simptomais (tik be karščiavimo): gerklės skausmu, apsunkintu kvėpavimu, suprastėjusiu apetitu.

Padažnėja susirgimai. Net keletas tyrimų parodė, kad sausas oras - palankesnė terpė laisvai cirkuliuoti ir plisti ligas sukeliančioms bakterijos bei virusams, tarp jų ir gripo. Ašaroja, peršti akis. Sausas oras neigiamai veikia ne tik viršutinių kvėpavimo takų, bet ir akių gleivinę.

Išsausėja oda, plaukai, nagai. Nuolat ir ilgą laiką būnant sausame ore drėgmę praranda ir oda: ji ima šerpetoti, praranda elastingumą, skaistumą. Plaukai tampa šiurkštesni, nepaklusnūs, jų galiukai pradeda greičiau šakotis, gali atsirasti ar padaugėti pleiskanų. Padidėja statinis elektros krūvis.

Kartais prilietę daiktą, drabužį ir pan. juntame nedidelę, tačiau nemalonią elektros iškrovą arba besišukuodami pastebime, kad ima „elektrintis“ plaukai. Šiuos reiškinius lemia susikaupęs statinis elektros krūvis, atsirandantis dėl elektronų judėjimo tarp skirtingų, besiliečiančių medžiagų. Skilinėja mediena. Sausas patalpų oras gali pakenkti ne tik sveikatai, bet ir turtui. Įvairūs mediniai paviršiai ir mediniai daiktai perdžiūvę gali įtrūkti, deformuotis.

Sprendimai

Esant perteklinei drėgmei greičiausia pagalba tampa drėgmės surinkėjas, kuris padeda sumažinti drėgmės lygį ir užkirsti kelią tolimesnei žalai. Atsižvelgiant į drėgmės surinkėjo modelį, jis kartu su vandeniu iš oro gali pašalinti ir smulkius teršalus tokiu būdu gerindamas oro kokybę. Tyliai veikiantys drėgmės surinkėjai gali būti naudojami tiek miegamuosiuose, tiek ir vonios kambaryje, kur yra itin didelis drėgmės lygis.

Įprastai oro drėgmės surinktuvas turi didelę vandens talpą arba žarnelę drenažui, todėl gali nepertraukiamai veikti be žmogaus įsikišimo. Būtina šalinti ne tik drėgmės padarinius, bet ir šaltinius. Efektyviausia prevencija - reguliari patalpų ventiliacija. Taip pat patikrinkite pastato sandarumą ir pašalinkite statybos defektus. Esant galimybei įsigykite skalbinių džiovyklę arba oro sausintuvą, turintį skalbinių džiovinimo funkciją, o gaminant maistą visada įjunkite garų surinkėją. Be to, svarbu nepamiršti šildyti vėsias patalpas tol, kol bus pasiekta normali kambario temperatūra. Tokiu būdu sumažinsite kondensato kaupimosi riziką.

Sauso oro namuose problemą yra žymiai paprasčiau išspręsti nei sumažinti perteklinę drėgmę. Tam pakanka oro drėkintuvo. Vis tik svarbu nepamiršti, kad galingas drėkintuvas gali ne tik padidinti, bet ir nepastebimai viršyti oro drėgmės lygį. Tokiu atveju drėkinant patalpas rekomenduojama aktyvuoti ir oro sausintuvo automatinį veikimą. Kai patalpų drėgmės lygis nukris žemiau nustatytų normų įrenginys įsijungs automatiškai.

Viskas priklauso nuo jūsų norų - kokiuose kambariuose naudosite įrenginį ir kokios reikalingos funkcijos. Miegamajam geriausia rinktis miego režimą arba tylų veikimą turintį drėgmės surinkėją, o virtuvei arba vonios kambariui - galingesnius ir vandeniui atsparius oro sausintuvus. Taip pat apsispręsti gali padėti drėgmės surinkėjo atsiliepimai.

Saudo oro problemą galima išspręsti tokiais būdais:

• Oro drėkintuvai.
• Reguliarus vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti pagal poreikį, tačiau būtina tai daryti bent kartą per dieną, geriausia prieš miegą. Kambarius reikėtų vėdinti apie 10-15 min.
• Drėgni rankšluosčiai, skalbiniai, sudrėkintos užuolaidos. Šildymo sezono metu ant radiatorių galite uždėti sušlapintus rankšluosčius ar pledus. Drėgmę padidins ir kambaryje džiovinami skalbiniai.
• Indai su vandeniu. Oro drėgmę padidina ir indai su po truputį garuojančiu vandeniu. Puikiai pasitarnauja specialūs, nebrangūs, ant radiatorių pakabinami moliniai indai į kuriuos reikia pripilti vandens.
• Augalai. Augalai siurbia vandenį šaknimis ir jį garina pro lapus bei taip šiek tiek padidina patalpų drėgmę. Daugiausiai vandens išgarina tropiniai, daug arba didelius lapus turintys augalai, pavyzdžiui, dracenos, filodendrai, vėzdūnės, dipsiai, fikusai, monsteros.

Kiti patarimai

• Patikrinkite santykinę oro drėgmę. Nebrangiu skaitmeniniu drėgmės matuokliu galite lengvai ir tiksliai nustatyti, ar jūsų patalpos drėgmės lygis yra per didelis.
• Tikras požymis to, kad patalpų drėgmė yra pernelyg didelė, jei rasoja langų vidinės pusės stiklai, kai lauke šalta.
• Ieškokit pelėsių dėmių apie vėdinimo angą ir pelėsių susiformavimo tarp plytelių vonios kambaryje.

Žinome, suprantame, bet ar vėdiname? Dauguma žmonių praleidžia patalpose iki 90% laiko. Pastaraisiais metais didžiąją laiko dalį, praleidžiamo patalpose, mes esame namie. Namuose ne tik ilsimės, bet ir dirbam. Ir ten patalpų oro problemos veikia mus neigiamai dar stipriau.

Pastaraisiais 10-15 metų nuolat didėjo aplinkosauginiai reikalavimai naujų namų efektyviam energijos vartojimui. Visų pirma, perteklinė drėgmė - pavojus namiškių sveikatai ir gerovei, nes didelėje drėgmėje kaupiasi dulkių erkutės ir formuojasi pelėsių grybelis. Taigi, nuolat nevėdinant naujų, sandarių namų, teks susidurti su nepageidaujamom problemom.

Depresija, nepatogumas ar net alergija. Mokslininkai, tyrinėjantys sveikatos apsaugą, įtaria, kad įvairių sutrikimų gali kilti dėl prasto patalpų mikroklimato. Anksčiau išvardyti požymiai patvirtina, kad prastas patalpų oras gali pabloginti savijautą ir sukelti įvairias problemas. Žinoma, ne tik patalpų mikroklimatas įtakoja ir sukelia netinkamas organizmo reakcijas.

Šiandien daug gyventojų yra alergiški dulkių erkutėms ir alergiškų žmonių skaičius vis didėja. Dulkių erkučių kiekį namuose lemia ne dulkių kiekis. Tiesą sakant 0,5 g vieno asmens odos žvynelių yra pakankamas pašaras tūkstančiui dulkių erkučių visus metus, o mes paprastai pagaminam tarp 0,5 ir 1 odos žvynelių gramų per dieną, todėl erkutėms visada yra pakankamai maisto. Tačiau dulkių erkučių kiekis visiškai priklauso nuo oro temperatūros bei drėgmės namuose. Geriausios gyvenimo sąlygos dulkių erkutėms yra 17-32 °C, santykinė drėgmė nuo 55 iki 75% RH.

Šienligė (pvz. Pelėsių grybelis auga namo organinėse medžiagose, kai santykinė drėgmė viršija 75% RH. Pvz., medienoje, gipso kartone, tapetuose, klijuose, dažuose ir tekstilėje. Jei patalpos oro drėgmė yra pakankamai aukšta, pelėsių grybelis gali slėptis sienų ar stogo konstrukcijoje. Statybinėse medžiagose, kurios jau paveiktos pelėsių grybelio, jis gali vėl lengvai atsinaujinti. Tiesą sakant, jums reikėtų pakeisti šias medžiagas arba apdoroti jas fungicidais.

Remdamiesi savo patirtimi ir žiniomis, sukauptomis per 20 darbo metų, mes galime teigti, kad nuolat naudojant rekuperatorių išvengsite patalpų mikroklimato problemų. Namų oro tarša yra efektyviai pašalinama su rekuperatoriais, kurie užtikrina pastovią oro cirkuliaciją, tuo pačiu ir oro filtravimą. Aukštos klasės, kokybiški ir periodiškai atnaujinami įrangos filtrai taip pat padeda sumažinti oro taršą iš išorės.

Žinoma, galima prasivėdinti natūraliai, atidarant duris ir langus, bet nekalbant apie neefektyvų šildymo ir energijos panaudojimą, tuo pačiu ne tik atšaldote namus, bet ir iš gatvės prileidžiate dūmų, triukšmo, kvapų (maisto, pečiūkų, etc). Valdomi pagal paklausą rekuperatoriai vėdina namus, užtikrindami pastovų komfortišką oro ir drėgmės santykį ištisus metus. Aukštos kokybės rekuperatoriai veikia tiksliai pagal namo poreikį. Tiksliai tiek, kiek reikia.

Pastatas yra veikiamas drėgmės ne tik statybos metu bet ir visą savo gyvavimo laikotarpį. „Matoma“ bendroji drėgmė yra dažniausia ir plačiausiai pasitaikanti pastatų su drėgme susijusių problemų priežastis. Tačiau yra ir kitos drėgmės formos, tokios formos, kurios veikia pastatą visu eksploatavimo laikotarpiu ir yra „nematomos“. Tai - konvekcinė, difuzinė ir kapiliarinė drėgmė.

Būtent dėl jų dažnai susiduriame su drėgmės problemomis jau eksploatuojamuose pastatuose: pratekantys stogai, pažeistos sienos, trupantis pamatų tinko sluoksnis, atsiradęs pelėsis ir pan. Prieš pradedant kalbėti apie drėgmę ir jos įtaką pastatams reikia išsiaiškinti kas yra drėgmė. Visi puikiai žinome, kad vanduo gali būti kietos, skysčio arba dujinės formos.

Drėgmės pernešimas vykstant konvekcijai. Vykstant konvekcijai, drėgmė juda kartu su šilto oro srautu. Kuo šiltesnis oras, tuo didesnis drėgmės kiekis su juo gali judėti. Kai oras suranda skylę arba plyšį atitvaroje, vidinis šiltas oras skverbiasi į išorę dėl vidaus ir išorės oro temperatūrų skirtumo. Šie maži atitvaros defektai gali sukelti dideles problemas, kadangi pro vieną 10 mm skylę atitvaroje, esant 2 Pa oro slėgių abiejose atitvaros pusėse skirtumui, per mėnesį gali būti perneštas 1 litras vandens.

Tačiau šiam drėgmės pernešimui reikia skylės ar plyšio, kertančio visą atitvaros konstrukciją. Maža skylė šalia nepažeistos gipso plokštės esančioje garų užtvaroje nesukels jokių pažeidimų. Kai drėgnas oras juda pro pastato atitvarą, jos viduje drėgmė kondensuojasi ant sandarių paviršių, kurių temperatūra žemesnė už rasos taško temperatūrą.

Drėgmės pernešimas vykstant difuzijai. skirtingo erdvių garų tankio/dalinio garų slėgio. turi vidaus patalpų oras. vykstant difuzijai. kondensuojasi. Šis reiškinys, pavyzdžiui, vyksta grunte. apdailoje. šalia pamato įrengiant smėlio, žvyro ar skaldos sluoksnį. konstrukcijose esanti drėgmė galėtų lengvai išdžiūti.

Jeigu patalpoje yra per sausa, ženklai yra mažiau akivaizdūs, tačiau sauso oro pasekmes pajuntame mes patys: išsausėja oda, jautresni tampa kvėpavimo takai.

Dažnai pastebimas reiškinys, kai pakeitus langus į naujus ir sandarius, pradeda rasoti stiklai ir kiti šaltesni paviršiai. Ilgainiui sienos sudrėksta, ant jų atsiranda pelėsis. Kai patalpoje sumažėja oro cirkuliacija, drėgnas oras, nejuda ir niekaip nepašalinamas (jeigu nėra ventiliacijos). Kondensatas susidaro jau prie +9,5 ºC ir 50% santykinės oro drėgmės, jis gula ant visų vėsesnių paviršių - sienų, baldų, stiklinių konstrukcijų, langų. Jei santykinė oro drėgmė yra didesnė, kondensato bus daugiau. Vanduo net sruvena sienomis ir langais. Kur yra galimybė, vanduo susigeria.

Tokiu atveju sudrėksta sienos ir baldai, taip pat nuo drėgmės kenčia ir viskas, kas yra tokioje drėgnoje patalpoje. Sudrėkus statybinėms medžiagoms, turinčioms gipso, prarandamas jų tvirtumas. Esant tokioms sąlygoms netruks atsirasti pelėsis ir grybelis. Tai yra labai nepageidautinas reiškinys alergiškiems ir sergantiems kvėpavimo takų ligomis žmonėms. O ir sveikam žmogui nepatartina užsibūti tokiose patalpose. Be to, kad tokia aplinka kenksminga sveikatai, estetiškai tokios sienos atrodo irgi labai prastai.

Žiema - metas, kai dauguma laiko praleidžiame patalpose, tačiau būtent šiuo laikotarpiu namų oras dažnai tampa per sausas. Šildymo sezonas, prasta ventiliacija ir šaltas lauko oras daro tiesioginę įtaką patalpų mikroklimatui. Specialistai sutaria, kad optimalus oro drėgmės lygis namuose žiemą turėtų siekti 40-60 procentų. Būtent ši drėgmės zona laikoma palankiausia tiek žmogaus savijautai, tiek pačiai gyvenamajai aplinkai.

Pagrindinė priežastis - šildymas. Šildymo sistemos pakelia oro temperatūrą, tačiau neišsaugo drėgmės. Ilgalaikis buvimas patalpose, kur oro drėgmė per maža, gali turėti tiesioginį ir ilgalaikį poveikį žmogaus sveikatai. Odos problemos. Per sausas oras greitai ištraukia drėgmę iš odos. Dėl to oda tampa sausa, šiurkšti, pradeda niežėti, gali šerpetoti ar net skilinėti, ypač rankų, veido ir lūpų srityje.

Akių dirginimas. Esant žemai oro drėgmei, greičiau garuoja ašarų plėvelė, todėl akys tampa jautresnės. Kvėpavimo takų dirginimas. Sausas oras sausina nosies ir gerklės gleivinę, kuri yra natūrali apsauga nuo virusų ir bakterijų. Miego kokybės pablogėjimas. Sausas oras gali sukelti naktinį kosulį, užgulusią nosį ar burnos sausumą, todėl miegas tampa paviršutiniškas, dažniau prabundama. Bendras savijautos suprastėjimas. Ilgą laiką veikiant sausam orui, organizmas patiria papildomą stresą.

Nors žiemą dažniausiai kalbama apie per sausą orą, per didelė oro drėgmė patalpose gali būti ne mažiau žalinga. Pelėsio atsiradimas. Vienas pavojingiausių per didelės drėgmės padarinių - pelėsis. Jis dažniausiai atsiranda ant išorinių sienų, kampuose, prie langų ar už baldų. Kondensato kaupimasis. Per didelė drėgmė lemia vandens lašelių susidarymą ant langų, palangių, sienų ar net lubų.

Baldų ir grindų pažeidimai. Drėgnas oras ypač kenkia mediniams paviršiams. Baldai gali pradėti brinkti, deformuotis, atsiranda įtrūkimų, lupasi laminatas ar parketas. Nemalonūs kvapai ir oro kokybės pablogėjimas. Per didelė drėgmė sukuria terpę bakterijoms ir mikroorganizmams, todėl patalpose gali atsirasti tvankus, drėgnas, „užsistovėjęs“ kvapas. Dėl šių priežasčių svarbu suprasti, kad oro drėkinimas turi būti kontroliuojamas.

Siekiant sveiko mikroklimato namuose, būtina ne tik kovoti su sausu oru, bet ir stebėti, kad drėgmė neviršytų rekomenduojamo 40-60 procentų intervalo. Norint tiksliai žinoti, koks drėgmės lygis jūsų namuose, verta įsigyti higrometrą.

Drėgmę gerai sugeria ir druska, valgomoji soda, ryžiai ir kitos kruopos, tad viena iš šių priemonių pripildytą dubenėlį statykite vonioje, virtuvinėse spintelėse, sieninėse spintose ir t.t. Drėgmę sugeriantys augalai. Drėgmės lygį kontroliuoti gali padėti ir augalai: pavyzdžiui, orchidėjos ir bambukai sugeria drėgmės perteklių iš oro. Silikoninės drėgmę surenkančios granulės ar net kačių kraikas. Tačiau bene patogiausias, paprasčiausias ir, žinoma, vienintelis 100 % rezultatą suteikiantis būdas siekiantiems greitai sumažinti drėgmės lygį namuose - naudoti oro sausintuvus. Jie greitai padeda sumažinti drėgmę iki reikiamo lygio (20 - 50 %).

Taigi, apibendrinant, drėgmės lygį namuose būtina kontroliuoti ne tik dėl visos šeimos komforto, bet ir siekiant nepadaryti žalos sveikatai.

“Aerial” drėgmės surinkėjai veikia energiją taupančiu kondensaciniu principu su šilumos sugrąžinimu. Perteklinė drėgmė patalpoje pašalinama, o laisva šiluma panaudojama patalpos šildymui. Taip palaikomas optimalus drėgmės lygis ir išvengiama kondensato susidarymo, sumažėja išlaidos šildymui, pagerėja patalpų mikroklimatas. Kondensatas vandens pavidalu yra surenkamas prietaise, įmontuotame bakelyje arba gali būti pastoviai šalinamas į kanalizaciją per prijungtą žarną.

tags: #dregmes #lygis #nuosavame #name