Druskininkai, garsėjantys savo unikaliomis gamtos versmėmis ir menininkais, turi turtingą istoriją, susijusią su druskos gavyba ir kurorto plėtra. Vietovės vardas kilęs nuo žodžio "druskininkas" - asmens, kuris vertėsi druskos gamyba, pardavimu ar pristatymu. Jau seniai šioje vietovėje tryško mineralinių druskų turinčios versmės.
Pirmas rašytinis šaltinis, kuriame minimi Druskininkai, yra Lietuvos Metrika, kurioje rašoma, kad 1596 m. Druskininkų kaimas buvo atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Šaltinių gydomąją galia pirmieji pastebėjo vietiniai kaimiečiai, kurie braidžiojo po panemunės šaltinius ir pastebėjo, kad greičiau gyja žaizdos. Dėl to apie XVII-XIX a. pradžią apsukresni druskininkiečiai pradėjo ,,gydyti".
XVIII a. 1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas, vietovę aplankė Lietuvos-Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po Vilniaus universiteto profesoriaus I. Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų.
Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840-1841 m. praplėsta iki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvo pastatyta dar didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų gydykla.
1841 m. įsteigta Druskininkų Gydytojų draugija, kurios tikslas buvo gerinti ir plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą. Gydytojo K. Volfgango pastangomis 1844 m. Gardine pradedamas leisti žurnalas ,,Druskininkų šaltinių undinė". XIX a. Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo.
Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos krašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius (1930 m. buvo 7900, o 1937 m. jau 11000 ligonių), pastatyta daug naujų vilų. 1924-1939 m. buvo ypač populiarus gydytojos E. Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas (,,Zaklad lecznicznego stosowania slonca, powietrza i ruchu"). Parke veikė vyrų, moterų ir vaikų sektoriai.
Po Antrojo Pasaulinio karo, 1951 m., parko atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K.
Druskininkai pernai pateko į šalies savivaldybių, kuriose renovuota daugiausiai namų, sąrašo viršų ir respublikoje pelnė Renovacijos lyderių vardą - nominaciją įsteigė Aplinkos ministerija. Nuo renovacijos pradžios Druskininkuose jau atnaujinta 70 daugiabučių arba 46 proc. visų savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių.
Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas teigia, kad pagal atnaujintų namų skaičių - nuo visų savivaldybėje esančių daugiabučių - esame antroje vietoje po Ignalinos, turėjusios išskirtines finansavimo sąlygas. Renovacijos procesus Druskininkai pradėjo dar 2012 metais. Tuomet Taryba patvirtino Druskininkų savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą 2012- 2014 metams.
„Nusprendėme savo iniciatyva užsakyti ir finansuoti daugiabučių namų atnaujinimo projektų parengimą, - sako meras R. Malinauskas. - Užsakėme investicijų planus, kuriuos pristatėme daugiabučių gyventojams. Druskininkai pirmieji šalyje pradėjo kvartalinę renovaciją. Renovacijai parinktas daugiabučių namų kvartalas M. K. Čiurlionio gatvėje, kuriame yra 31 daugiabutis namas.
Šis kvartalas yra pats seniausias, jame pirmieji daugiabučiai namai buvo pastatyti dar 1940 metais. Šių namų gyventojams 1 kv. m būsto šildymas kainavo 12 Lt arba 3,5 euro. 26 namų gyventojai pritarė renovacijai ir jau gyvena atnaujintuose namuose, o sąskaitos už šildymą sumažėjo įspūdingai - po renovacijos už 1 kv. m būsto šildymą druskininkiečiai moka tik 1,3 euro arba 2,7 karto - 60 proc.
Sakoma, kad geras pavyzdys užkrečia - geri gyventojų atsiliepimai ir akivaizdžiai sumažėjusios sąskaitos paskatino ir kitus daugiabučių namų gyventojus domėtis renovacijos galimybėmis. Rodė pavyzdžius ir aiškino apie renovacijos naudą„Negalima sakyti, kad renovacija prasidėjo savaime, - sako meras, pasakodamas apie nelengvą pradžią. - Daug dirbome su daugiabučių gyventojais.
Norint atsakyti į žmonėms labiausiai rūpimus klausimus, t. y. kokios priemonės bus įgyvendintos, kiek jos taupys energijos, kiek jų įdiegimas kainuos kiekvienam butui, buvo parengti informatyvūs daugiabučių namų atnaujinimo investiciniai planai. „Planuodami darbus visuomet stengiamės matyti bent keletą žingsnių į priekį. Taip atsitiko ir šį kartą: ryžto pakako, o gerą valią ir pasitikėjimą parodė druskininkiečiai, - kalba R. Malinauskas apie bendrą savivaldybės administracijos ir gyventojų indėlį į renovacijos sėkmę.
Druskininkų rezultatai rodo, kad renovacijos procesas, jo sparta, sėkmė priklauso ir nuo savivaldybės. Kartu su 2012 m. Savivaldybės administracija užsakinėjo investicijų planus bendrijų valdomiems namams, o UAB „Druskininkų butų ūkis“ - savo administruojamiems namams. „Iki 2013 m. rudens, kai Aplinkos ministerija pasirašė Partnerystės sutartis su visomis savivaldybėmis ir namų atnaujinimas tapo galimu tik pagal su Aplinkos ministerija suderintus ir „apkarpytus“ sąrašus, mes savo iniciatyva jau turėjome parengę investicijų projektus 84 namams“, - sako meras R.
Tvarkant viešąsias gyvenamųjų kvartalų erdves, Druskininkuose prioritetas tenka renovuotų namų aplinkai. Prie modernizuotų namų sutvarkomi šaligatviai, praplatinami įvažiavimai ir atnaujinamos automobilių stovėjimo aikštelės, sutvarkomas kiemų apšvietimas. M.
Ar didesnė parama renovacijai užtikrina sėkmę? Daugiabučių renovacijos patirtis Ignalinos rajone
Paklaustas, ar renovaciją Druskininkuose galima vadinti sėkmės istorija, savivaldybės meras R. V. Prunskienė sako, jog negalėtų išskirti kurio nors vieno renovacijos etapo, kaip sunkiausio ir reikalaujančio daugiausiai darbo. „Miestas nedidelis, žmonės vieni su kitais bendrauja ir iš pirmų lūpų sužino, kokia nauda ir kas kaip pavyksta. Tai geriausia reklama. Specialistės nuomone, labai svarbu palaikyti gerą ryšį su gyventojais viso renovacijos proceso metu. Tam skiriamas ypatingas dėmesys.
„Ne tik inicijuojame gyventojų susirinkimus dėl renovacijos idėjos bei viešus investicijų planų aptarimus, bet ir siekiame, kad investicijų planus, techninius darbo projektus gyventojams pristatytų žmonės, kurie juos rengia. Po to, kai įvykdomi rangos darbų pirkimai, apie tai taip pat informuojame kiekvieną. Visą informaciją apie savo namo renovaciją galima rasti ir interneto svetainėje. Pastebime, kad gyventojai ir patys glaudžiai bendradarbiauja su rangovais, techniniais prižiūrėtojais. Jei kas neaišku, iškart atvyksta pasikalbėti su mumis“, - pasakoja V.
„Ypatingai svarbi renovacijos dalis, be abejo, yra investicijų plano parengimas, - atkreipia dėmesį administratorė. - Sekame, kad visos plane numatytos priemonės būtų tokios, kokios reikia. Gerai parengus investicijų planą daug lengviau tvarkingai atlikti pirkimus dėl darbų ir rengti techninį darbų planą. Jau šioje stadijoje turime omeny, kad pastatai - įvairūs ir skirtingo amžiaus.
Pašnekovė atsimena, jog renovacija Druskininkuose prasidėjo ne nuo seniausių, o nuo šalčiausių namų - trijų 1980-aisiais statytų daugiabučių. Renovacijos metu teko susidurti ir su kitokiais siurprizais. Pavyzdžiui, keliuose daugiabučiuose buvo balkonai, kurių atitvaros - iš šiferio. „Apskirtai, iš savo patirties galiu pasakyti, kad pradėjus renovacijos darbus, niekada negali žinoti ką rasi, todėl labai svarbu tinkamai paruošti ir investicijų planą, ir techninį projektą, kur numatomi visi išmatavimai, kiekiai ir t. t.
Pavyzdžiui, kartais reikia ne tik apšiltinti namą, bet ir sustiprinti pačią namo konstrukciją. Kaip tai padaryti, turi nuspręsti projektuotojas. Kalbant trumpiau, jau renovuojant daugiabutį gali atsirasti pakeitimų, papildymų būtinybė. Pasakodama apie tai, kaip dauguma renovacijai pasiryžusių gyventojų renkasi investicijų planus, V. Prunskienė sako pastebėjusi, jog vis dar linkstama į standartinį, pigiausią energetinio efektyvumo didinimo priemonių paketą.
„Be to, gyventojai mieliau renkasi tinkuojamą, o ne ventiliuojamą fasadą, kuris yra brangesnis. Aišku, yra įvairių namų ir juose gyvena įvairaus amžiaus žmonės. Vis dėlto ji pabrėžia, kad stengiamasi, jog svarstydami investicijų planą gyventojai atkreiptų dėmesį ne tik į sienų ir stogo šiltinimą, langų keitimą, bet ir inžinerines sistemas.
„Nuo šilumos sistemos daug kas priklauso, todėl svarbu atnaujinti šilumos punktus, padaryti juos automatiškai valdomus, taip pat subalanuoti stovus, kad šiluma tolygiai pasiskirstytų per visus aukštus. Atrodytų - smulkmenos, bet geras šilumos reguliavimas labai svarbus“, - pokalbio pabaigoje akcentuoja V.
Šią savaitę Druskininkų savivaldybės vadovai ir administracijos specialistai susitiko su UAB „Druskininkų butų ūkis“ atstovais ir aptarė galimybes modernizuoti bendrovės darbo procesus tam, kad gyventojai paslaugas gautų operatyviau ir patogiau, o aktuali informacija juos pasiektų greičiau.
Balandžio pabaigoje nepriklausomi ekspertai, įvertino bendrovės veiklą ir pristatė bendrovės darbo rezultatus, pateikė rekomendacijas dėl darbo efektyvinimo. Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas pasitarimo metu akcentavo, kad procesų kompiuterizavimas ir naujų technologijų diegimas yra būtinas siekiant taupyti ir bendrovės, ir gyventojų laiką bei užtikrinti paslaugų kokybę. „Svarbiausia diegiant naujas programas užtikrinti jų praktiškumą, patogumą ir efektyvumą“, - sakė R.
UAB „Druskininkų butų ūkis“ (kodas 152007157) buvo įkurta 1990-11-29. Pagrindinė įmonės veikla yra komunalinės paslaugos. Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė). 2024 metais Druskininkų butų ūkis, UAB pardavimo pajamos siekė 1 359 355 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 23 869 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 40. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia.
Šiuo metu Druskininkų butų ūkis, UAB įsikūrusi adresu Ligoninės g.
2000 balandžio 28 d. Druskininkų savivaldybės Tarybos sprendimu Nr.21 buvo pavadinta Viečiūnų seniūnija. 2016 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė nutarimu Nr. Viečiūnų seniūnija ribojasi su Baltarusijos Respublika ir Varėnos rajono teritorija.
Viečiūnai - rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1629 metų. Gyvenvietė - seniūnijos centras, nuo Druskininkų nutolęs 5 km. 2017 m. sausio 1 d. gyveno 1990 gyventojų. Gyvenvietė susideda iš dviejų dalių. Senojo kaimo, kuris įsikūręs Nemuno vingyje, priešais Liškiavos vienuolyną, ir naujosios gyvenvietės, kuri pradėjo augti kai 1963 m. vietoje plytinės buvo įsteigtas Viečiūnų verpimo fabrikas.
Viečiūnuose yra moderni pagrindinė mokykla, jaukiai įrengtas vaikų lopšelis darželis „ Linelis“, Druskininkų PSPC ambulatorija, penkios daugiabučių namų savininkų bendrijos, dvi sodininkų bendrijos - „ Papartis“ ir „ Rūta“, , dvi parduotuvės, turgavietė, kavinė „Žara“. Renovuotas buvęs prekybos centras, kuriame įkurtas Viečiūnų bendruomenės centras. Jo patalpose veiklą vykdo seniūnija, Viečiūnų bendruomenė, laisvalaikio salė. Savivaldybės sprendimu patvirtintos 49 gatvės. 2016m. lapkričio 16d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr.
Neravai - rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1604. Gyvenvietė ribojasi su Druskininkų miestu, Nemuno upės vaga, Viečiūnų ir Grūto miškais. Kraštovaizdį pagyvina Neravų tvenkinys bei iš jo ištekantis Dzirnės upelis. Šiuo metu Neravuose gyvena 1282 gyventojai. Savivaldybės sprendimu patvirtintos 38 gatvės.
Jaskonys - minimas nuo 1784 metų. Kaimas susiformavęs prie Ratnyčėlės ir Ratnyčios upelių, iš visų pusių apsuptas miškų masyvų, jame gyvena 479 asmenys, tankiausiai gyvenama trejose kaimo teritorijoje esančiose sodininkų bendrijose. 2004 metais susikūrė Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenė.
Švendubrė - rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1620 m. Kaimas gatvinis, ribojasi su Baltarusijos respublika. Gyvena 342 gyventojai.Kaimas įsikūręs Raigardo landšaftiniame draustinyje. Jame daug sodybų būdingų senajai lietuvių liaudies architektūrai, išlikusi rėžinė žemės valdymo sistema. Kaimas garsus gražia gamta, legendomis ir padavimais. Nuo Druskininkų link Švendubrės kaimo Raigardo slėnio driekiasi dviračių takai su pavėsinėmis. Yra gamtos paminklas ,,Velnio akmuo“. Gyventojų iniciatyva pastatyta koplyčia, kurioje vykdomos religinės apeigos. Nuo 2008 m.
Naujasodė - rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1854 metų. Kaimas gatvinis. Sodybos kūrėsi šiauriniu Ratnyčios upelio pakraščiu priešais Jaskonis. Kaimas supamas miškų bei Ratnyčios upės vagos. Naujasodė lankomas turistų kaimas dėl nuostabios liaudies meistro Antano Česnulio drožinių ekspozicijos.
Latežeris - rašytiniuose šaltiniuose minimas 1854 metais. Kaimas pradėjo kurtis valdiškame miške apsigyvenus pirmiesiems miško žvalgams. Kaimas yra gatvinis, savaimingai susikūręs, sodybose pastatai išsidėstę netaisyklingai. Latežerio kraštovaizdžio formavimuisi didelės įtakos turėjo 1841 metų potvynis, kai patvinęs Baltarusijoje Salotės ežeras išsiliejo ir Kuosinės upelio vaga atplukdė savo vandenis iki Latežerio ežero. Šiam išsiliejus buvo sunešti smėlio pylimai. Kaime 3 gatvės, gyvena 44 asmenys.Kaimas yra architektūros paminklas. Kaime įsikūrusi Latežerio girininkija .
Žiogeliai - rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1784 m. Kaimas įsikūręs Nemuno ir Mašnyčios upelio santakoje. Kaimo trobesiai išsidėstę labai kompaktiškai, kupetiniu būdu. Šis kaimas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. Kraštotyros literatūroje Žiogelių kaimas pristatomas kaip etnokultūrinis draustinis . Šiuo metu gyvena 28 gyventojai. Kaimo statiniai vienoje gatvėje.
Grūtas - minimas nuo 1589 metų. Kaimas gatvinis, sodybos išsidėsčiusios apie Grūto ežerą , gyvena 180 gyventojų. Lankomos vietos yra Ilgio ir Grūto ežerai, 2001m. V. Ratnyčia - rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1589 m. 1982 metais Ratnyčios kaimas buvo prijungtas prie Druskininkų miesto ir kaimu liko tik nedidelė jo dalis, 2 sodybos esančios už plento Gardinas - Vilnius. Gyvena 4 asmenys.
Randamonys - rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1589 metų. Kaimas įsikūręs pietrytinėje Randamonių ežero pakrantėje. Kaimas ribojasi su Varėnos rajonu bei Nemuno upės vaga. Gyvena 60 asmenų. Kaime kuria juodosios keramikos meistras Eugenijus Paukštė, jo dėka 1995 ir 1997 metai Randamonių kaime buvo organizuoti tarptautiniai juodosios keramikos simpozimai.
Mašnyčios - rašytiniuose šaltiniuose kaimas minimas nuo 1584. Kaimas gatvinis, jį supa Vijūninių ir Mašnyčių miškai. Šiuo metu gyvena 53 gyventojai.
Kermušija - rašytiniuos šaltiniuose minima nuo 1784. Kaimas įsikūręs miške tarp Latežerio ir Ašarėlio ežerų.
Kryžiuočių kelių aprašymuose , sudarytuose jų žvalgų 1384-1403 metais , randami įrašai apie kelius. Vienas iš jų „ Dovydo kelias“ nuo Merkinės iki Pervalko dvaro , toliau į Gardino dvarą miško plote tarp Randamonių ir Sroblaus upelio vidurupio. Šis kelias ėjo pro Ratnyčią. Tai lėmė kaimo klestėjimą - kūrėsi amatininkai, pastatyta katalikų bažnyčia, įkurta parapijos išlaikoma mokykla.
Ratnyčia jau nuo seno buvo aplinkininių teritorijų centras. Seniausios žinios apie Ratnyčios gyvenvietę randamos XVI a. Ratnyčios apylinkė buvo nedidelis administracinis vienetas su centru Ratnyčios kaime. 1954 metais prie Ratnyčios apylinkės buvo prijungtos Jaskonių, Neravų, Mašnyčių apylinkės, 1963 metais dalis Kabelių apylinkės teritorijos. 1996 metais, pasikeitus Druskininkų miesto bei Varėnos rajono administracinėms teritorinėms riboms dalis Neravų kaimo teritorijos- Šiltnamių gatvė bei Neravų gatvės dešiniuoji pusė iki Neravų 35 imtinai buvo priskirta Druskininkų miestui.
Druskininkų savivaldybės meras R. „Pavyzdžiui, - skaičiuoja R. Malinauskas, - 2016 metais į sąrašą atnaujinti daugiabučius namus pačių druskininkiečių pageidavimu buvo įtraukti 53 namai. Tačiau Aplinkos ministerijos paskelbtame Kvietime teikti paraiškas namams atnaujinti liko įtraukti vos septyni daugiabučiai Druskininkų namai. Suprantama, kad limitus lemia ribotos finansinės galimybės.
Daugiabučių gyventojai, matydami atnaujintų namų energijos sutaupymus, kurie siekia apie 40-50 procentų, jau patys, be jokių įkalbinėjimų, nori renovacijos. Kai slopinamas žmonių entuziazmas, nėra gerai. Mero pastebėjimu, aktualia problema tampa ir rangovų kvalifikacija bei pajėgumai: rangovų norai viršija galimybes, pasitaiko atvejų, kai administratoriams tenka rangos darbus pirkti pakartotinai. Tačiau tai vienetiniai atvejai.
Renovacijos norinčiųjų daug, todėl tenka ir palaukti
Druskininkų savivaldybė
tags: #druskininku #butu #ukis