Rąstinio namo medienos rūšys: ką svarbu žinoti renkantis?

Lietuvoje rąstinis namas asocijuojasi su geru skoniu, solidumu, sveika gyvensena ir nepaprastu jaukumu, kurį suteikia medienos natūralumas, jos raštų įvairovė ir kvapas. Mūsų šalyje yra gilios rąstinių namų statymo tradicijos. Lietuviai nuo seno gyveno mediniuose, o tiksliau rąstiniuose namuose.

Nors mintis apie nuosavo būsto įsigijimą dažniausiai kelia daug gerų emocijų, sprendimas, kokio tipo būstą rinktis nuolatiniam gyvenimui, gali pareikalauti daugiau laiko ir pastangų nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kad pasiryžti statyboms būtų paprasčiau, o jos vyktų sklandžiau, apie jas nusprendėme pasiteirauti ilgus metus medinių namų srityje besispecializuojančių www.meistronamai.lt profesionalų.

Pagrindinis bet kokio tipo namo projekto tikslas - maksimaliai tenkinti būsimų savininkų lūkesčius, todėl, specialistų teigimu, kiekvienas statybų profesionalas šiam etapui skiria ypatingą dėmesį. Trumpai tariant, prieš pradedant statybų darbus, visi namo statybų etapai - pradedant pamatais ir baigiant namų apdaila - privalo būti iš anksto suplanuoti. Juk nuo to tiesiogiai priklauso galutinis rezultatas.

Nusprendus savo sklype pasistatyti medinį namą, vertėtų žinoti, jog konkretų rąstinio namo tipą svarbu rinktis ne tik pagal jo eksterjerą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokios medienos rūšys dažniausiai naudojamos rąstinių namų statybai, kokios jų savybės ir į ką atkreipti dėmesį renkantis tinkamiausią variantą.

Pagrindinė mediena rąstinių pastatų statybai yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula).

Rąstinio namo, o tiksliau pastato medienos kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo to kokia medienos rūšis, kur ji augusi ir kur nukirsta, žiemos kirtimo ar ne. Todėl siūlome susipažinti su tam tikrais moksliniais skaičiais bei profesionalų komentarais ir pasirinkti tinkamiausią medieną savo svajonių būstui ar bet kuriam kitam statiniui iš rąstų.

Sienojus ruošiamas iš, aukščiau paminėtų medienos rūšių medžių kamieno, kurį sudaro - žievė (žiauberis), žievė (luobas), brazdas, medienos sluoksnis susidedantis iš balanos, branduolio bei šerdies.

Medienos spalva priklauso nuo klimato sąlygų, medžio amžiaus, augimo sąlygų bei laiko poveikio. Mediena medžiaga ne vienalytė, branduolys yra purus, tačiau labai bijo drėgmės, bet gerai laiko šilumą, o balana yra hidrofobiška ji mažiau atspari šalčiui.

Pagrindinė, rąstiniams pastatams naudojamos statybinės medžiagos (rąstų), savybė yra medienos drėgnumas - medienoje esančio vandens (drėgmės) ir visiškai sausos medienos masių santykis, išreikštas procentais (vadinamu medienos drėgniu). Medienos drėgnumas priklauso nuo aplinkos oro drėgnumo ir temperatūros.

Augančiame medyje, drėgmė pasiskirsčiusi nevienodai. Skerspjūvyje spygliuočių balana yra 3-3,5 karto drėgnesnė už branduolį. Šviežiai nukirstos medienos drėgnumo laipsnis 50-100%, šlapios 30-50%, drėgnos 20-30%, orasausės 15-20% , kambario sausumo 8-12%.

Medienos deformacijų tipai yra sraigtinis, išilginis, skersinis, kraštinis. Jeigu vertinti atsparumą deformacijom, patikimumą naudojant metalinius tvirtinimus, tai eglė niekuo nenusileidžia pušiai.

Medienos tankis - tai kūno masės ir jo tūrio santykis (kg/m3 arba g/cm3).

Bet kokioje statyboje naudojant medieną, o ypač tai aktualu rąstiniuose statiniuose, labai svarbi detalė pastato kokybei yra tai, kokia medžio dalis naudojama vienam ar kitam darbų etapui.

Populiariausios medienos rūšys rąstiniams namams

Lietuvoje, kaip žinia daugiausia statoma iš pušies ir eglės. Pirmiausia šių medienos rūšių panaudojimas yra susijęs su jų gausa mūsų krašte. Kitų rūšių paprasčiausiai yra ne tiek daug. O kuri medienos rūšis yra tinkamesnė - pušis ar aglė, o gal kedras, pabandykime susipažinti su skirtingais profesionalų teiginiais, nuomonėmis ir pastebėjimais, bei atsakyti į šį klausimą, sau…

Bene dažniausiai mūsų kraštuose rąstiniai namai statomi naudojant spygliuočių medieną: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai. Būtent šių rūšių medžių gausu mūsų krašte. Žinoma, medienos pasirinkimą lemia ir specifinės medienos savybės.

Būtent dėl šios priežasties reikėtų dėmesio skirti ne tik namo tipui ir išvaizdai, bet ir sprendimui, iš kokio medžio bus pagamintos jo sienos.

Pušis

Yra nuomonių, kad pušis iš savęs yra “donoras”, dalinasi energija ir žmogus geriau jaučiasi tokiame pastate. Pušies mediena yra vidutinio tankio ir tai yra gana sunki mediena lyginant su kitais spygliuočiais. Mechaninės savybės, lyginant su egle, yra labai geros. Didėjant rievių pločiui didėja tankis, tuo tarpu mechaninės savybės blogėja. Pušis daugiau pažeidžiama pamėlynavimą sukeliančių grybų. Šiais laikais yra daug cheminių priemonių kaip kovoti su šiuo grybu.

Tačiau yra ir liaudiškas būdas kaip tą pamėlynavimą šalinti - 10 ltr vandens ištirpdome 1 kg rupios druskos, 500 gr sodos ir 3-5 gr kalio permanganato.

Pušies stipris lenkiant 86 MPa. Pušis kaip jau buvo sakoma geriau kvėpuoja dėl geresnio oro ir drėgmės pralaidumo bei atsparesnė gniuždymui.

Sakoma, kad atmosferiniams pokyčiams atsparesnė yra pušis dėl gausesnės šerdinės medienos ir didesnio sakų kiekio. Pušis mažiau trūkinėja.

Vertinant pušies medieną, būtina pabrėžti, kad ji gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes.

Jeigu vertinti šilumos izoliaciją iš natūralaus pušinio rąsto kaip 100 proc., tai tokios pačios sienos iš eglės bus 10 proc., kedro 15-20 proc. šiltesnės, o iš maumedžio 25-30 proc. šaltesnės nei pušies.

Eglė

Kitas faktorius yra tai, kad pušis mažiau “verkia”, nors pušies medienoje daugiau sakų, bet jie yra pasiskirstę daug tolygiau per rąstą. O eglės sakai daugiau laikosi taip vadinamose “sakų kišenėse” ir kai mediena džiūsta “sakų kišenių” visuma padidėja ir tokiu būdu pradeda smarkiai bėgti sakai. Ir dažnai matome, kad kai kuriuose pastatuose iš eglės, sakų nutekėjimų yra labai daug ir net vertikaliai per visą sieną…

Ir kuo daugiau pastatas stovi pagamintas iš eglės medienos, tuo jis daugiau džiūdamas, daugiau ir “verkia”.

Eglės medienos kaina yra kiek aukštesnė nei pušies. Eglės mediena yra dar lengvesnė - 450 kg/m3. Naudojant tokią medieną galima nesijaudinti dėl namo sienų apšiltinimo. Savo struktūros dėka, eglės mediena nepraleidžia šalčio į patalpą ir išsaugo vėsą kambariuose vasaros metu.

Didelis atsparumas išlinkimui. Eglė tinkamiausia perdangos balkiams/sijom, stogo ilginiams, gegnėms bei kitiems konstrukciniams elementams, taip pat grindims bei lubom. Eglės stipris lenkiant 79,5 MPa. Eglė mažiau nei pušis veikiama temperatūrų perkritimų, todėl iš eglės dažniau daromi pastato konstrukciniai elementai.

Dėl skirtumų ląstelių sandūroje eglė mažiau absorbuoja drėgmę nei pušis. Eglė mažiau traukiasi.

Pavyzdžiui, eglės medieną lyginant su pušimi, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai.

Tačiau, vertinant pušies medieną, būtina pabrėžti, kad ji gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes.

Kedras

Kedras tiks tiems, kurie nenori taupyti medžiagoms statydami rąstinį namą. Tai yra optimalus sprendimas didelio ploto namams. Esminis kedro privalumas - didelis medienos atspalvių pasirinkimas. Medienos svoris po apdorojimo - 420 kg/m3.

Jeigu kalbėti apie Kanadietiško ar Sibiro kedro medieną, tokie pastatai, tai šilti, komfortiški namai. Jie populiarūs Europoje ir visame pasaulyje. Namai iš kedro užsirekomendavo atšiauriose klimato sąlygose. Ypatingas, kruopštus darbų atlikimas bei pačio kedro medienos savybės turi didžiulę įtaką tiesioginei gražaus pastato kokybei. Šilumos izoliacinės savybės, raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro, smarkiai lenkia kitas spygliuočių medienos rūšis, dėka unikalios medienos struktūros. Yra įrodyta, kad kedro eteriniai aliejai turi gerą įtaką žmogaus organizmui. Jie gerina kvėpavimo, širdies ir kitų organų veiklą. Sakoma, kad kedro mediena atbaido nepageidautinus vabzdžius.

Ir net senovėje balduose darytuose iš kedro niekados nesiveisdavo kandis. Dabar mokslininkų jau įrodyta, kad kedro mediena naikina visus puvimo mikrobus patalpose ir oras tokiame pastate beveik sterilus. Atitinkamai jis stiprina imunitetą bei kovoja su onkologiniais susirgimais. Kedro mediena pasižymi labai mažu suspaudimo koeficientu ir praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Esant mažam tankiui ir dideliam oro kiekiui medienos struktūroje, kedras turi pačius mažiausius šilumos nuostolius nei kitos spygliuočių medienos rūšys.

Minėtąsias medienos rūšis izoliacinėmis savybėmis gerokai lenkia raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro mediena, kuri, dėl savo unikalios struktūros, ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir pasižymi kaip ypač gerai valanti orą ir jame esančius mikrobus. Kedro medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (įtrūkimams).

Dėl mažo tankio ir didelio oro kiekio medienos struktūroje, kedras pasižymi pačiais mažiausiais šilumos nuostoliais lyginant su kitomis medienos rūšimis.

Maumedis

Maumedis dažnai dedamas po apatiniu pastato rąstu, dėl savo ilgaamžiškumo ir didesnio atsparumo puvimui.

Jeigu vertinti šilumos izoliaciją iš natūralaus pušinio rąsto kaip 100 proc., tai tokios pačios sienos iš eglės bus 10 proc., kedro 15-20 proc. šiltesnės, o iš maumedžio 25-30 proc. šaltesnės nei pušies.

Medienos savybių palyginimas

Apibendrinant, pateikiame lentelę, kurioje lyginamos pagrindinės medienos rūšių savybės, svarbios rąstinio namo statybai:

Svarbu atsižvelgti į tai, kad lentelėje pateikti duomenys yra orientaciniai ir gali skirtis priklausomai nuo medienos apdirbimo, drėgnumo ir kitų faktorių.

Renkantis medienos rūšį rąstiniam pastatui, įvairių šalių meistrai, pritaikydami moklsinius skaičius, parametrus, ilgus metus dirbdami su įvairiomis medienos rūšimis, bando atsakyti į klausimą - kokia mediena yra tinkamiausia tokių statinių gamybai, statybai?

Taigi, yra nuomonių, kad pušis iš savęs yra “donoras”, o eglė atvirkščiai ištraukia energiją ir žmonės kurie gyvena iš eglės suręstose namuose, jie dalį savo energijos turi atidavinėti pastato sienom. Pušis atvirkščiai dalinasi energija ir žmogus geriau jaučiasi tokiame pastate.

Jeigu žiūrėti į medienos rūšis kur jos labiausiai tiktų rąstiniame pastate, tai galima būtų pakomentuoti taip - iš ko bus pagaminti angų rėmai, šliaužikliai, statramsčiai, nes tai turi įtakos rąstų poslinkiui, vertikalumui, todėl geriausiai būtų ąžuolas. Eglė tinkamiausia perdangos balkiams/sijom, stogo ilginiams, gegnėms bei kitiems konstrukciniams elementams, taip pat grindims bei lubom.

Maumedis dažnai dedamas po apatiniu pastato rąstu, dėl savo ilgaamžiškumo ir didesnio atsparumo puvimui. Liepa ir klevas naudojamas drožybai ir staliaus gaminiams.

Kada geriausia statyti rąstinį namą?

Taip pat žmonės dažnai sau užduoda klausimą kada geriausia statyti rąstinį namą žiemą ar vasarą, iš kokios medienos geriau statyti, žiemos ar vasarinio kirtimo? Tame yra sava specifika. Žiemą nereikia galvoti apie kritulius, o sniegą galima nušluoti (jeigu tai ne šlapdriba). Taip pat transportavimo klausimas, išrinkimo ir surinkimo metu rąstai mažiau išsiteps. Jeigu žiūrėti į patį žieminį ar vasarinį medį, tai patraukliau atrodys žiemos kirtimo. Jis daug sausesnis, todėl kad skysčių vaikščiojimas kamiene per šalčius sulėtėja, savaime suprantama, kad džiūvant surinktai konstrukcijai, ją mažiau suką, mažiau deformacijų, mažiau įtrūkimų ir praktiškai išvengiami grybiniai ar medgraužių pažeidimai. Taip pat sakoma, kad žiemos kirtimo sienojai turi mažesnį nusėdimą.

Optimalus rievės plotis: paprastosios pušies - 0,5-6 mm, eglės - 0,5-7 mm, uosio - daugiau nei 1 mm.

Svarbus dalykas yra medienos nuodžiūvis. Tai linijinių matmenų ir tūrio laisvas sumažėjimas iš medienos pasišalinant surištajai drėgmei. Jis prasideda tik nuo to momento, kai išgaruoja visa laisvoji drėgmė. Nuodžiūvis ne visada pastebimas ir vyksta tik išgarinant higroskopinę drėgmę, kai drėgnis tampa mažesnis negu 30%. Didžiausias nuodžiūvis būna liestine kryptimi, mažesnis spinduline ir menkas, kartais ir visai nematomas - išilgai pluošto.

Mediena brinksta sugerdama drėgmę iš oro arba mirkdama vandenyje. Brinkimo proceso rezultatas yra matmenų padidėjimas, kuris vadinamas išbrinkiu.

Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula).

Pagrindiniai faktoriai kokybiškam, be problemų ilgą laiką eksploatuojamam namui turi - geros, kokybiškos medienos parinkimas, pačios medienos drėgnis statybų metu, technologiškai teisingai atliktų darbų kokybė, tinkamų izoliacinių medžiagų panaudojimas.

Rąstinio namo šiltinimas

Nors mediena savaime pripažįstama kaip puikią šilumos ir garso izoliaciją užtikrinanti medžiaga, ne paslaptis, kad geras medinio namo apšiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo. Taip yra todėl, kad iš atskirų dalių statomas rąstinis namas , priešingai nei mūrinis, nėra pagamintas iš vientisos medžiagos, kuri savaime užtikrina sandarumą.

Svarbu paminėti ir tai, kad medinio namo šilumos izoliacija priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų - remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms.

Lygiai taip pat kaip ir techninėms namo konstrukcijos savybėms, medienos rūšies pasirinkimas turi įtakos ir namo šilumos izoliacijai. Tik statyboms pasirinkę kokybišką, aukščiausios rūšies medieną rąstiniuose namuose galėsite užtikrinti puikų mikroklimatą - vasarą patalpoje bus komfortiškai vėsu, o žiemą - šilta.

Tačiau, vertinant pušies medieną, būtina pabrėžti, kad ji gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes.

Vis dėlto rąstinį namą nusprendus šiltinti, visų pirma, visus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas.

Renkantis medžiagas namo šiltinimui ypač svarbu atkreipti dėmesį į šilumos laidumo koeficientą - kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams. Svarbu ir tai, kad šiltinimui naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.

Svarbu nepamiršti, jog prieš pradedant bet kokius izoliacijos darbus reikėtų įvertinti, kad pastatytas namas sės bent keletą metų.

Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną dažniausių mediniuose namuose pasitaikančių problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai.

Ne paslaptis, jog prasidėjus šildymo sezonui santykinė oro drėgmė patalpose dažniausiai nukrenta iki 20-30%, kai komfortiška aplinkos drėgmė siekia net 50-60 %. Palaikyti reikiamą aplinkos drėgmę ypač svarbu tam, kad jaustumėtės komfortabiliai, todėl orui sausėjant dažniausiai naudojami drėkintuvai.

Net ir didelės investicijos į namo sienų šiltinimą ar efektyvias šildymo sistemas taps bevertės, jei neužtikrinsite visapusiško namo sandarumo.

Vertėtų žinoti, kad langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinio namo sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą. Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys.

Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais. Tokiu atveju galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas, o dažnai, prasta izoliacija pasižymintiems medinių namų langams pritaikomos ir langinės.

Dar vienas galimas būdas, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio durų ir langų izoliaciją - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą.

Plika akimi matomus plyšius langų rėmuose galime užkamšyti naudojant vatą, paralono atraižas ar kitą apšildančią medžiagą. Ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.

Kalbant apie medinio namo stogą, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o pačių lubų perdangų apšiltinimą.

Nors visi mediniai namai pasižymi daugeliu bendrų savybių, nėra vieno, geriausio šildymo būdo, kuris būtų tinkamiausias visų tipų mediniams namams. Šildymo pasirinkimą gali lemti daugelis faktorių, tokių kaip namo konstrukcijos tipas, izoliacija, galiausiai tai, kiek būnate mediniame name ne vasaros laikotarpiu.

Jei ketinate vasarnamyje apsistoti tik periodiškai, verta rinktis tokią šildymo sistemą, kuri nereikalauja didelių investicijų, tačiau užtikrina minimalius šildymo poreikius. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti elektrinis šildytuvas.

Vidutinėmis žiemos sąlygomis apšiltinto namo šildymui turėtų pakakti 70-80 W / m² galios prietaisų. Tam, kad užtikrintumėte aukščiausio lygio elektrinio šildymo efektyvumą, šildytuvuose galite naudoti termostatus, leidžiančius automatiškai valdyti temperatūrą.

Priklausomai nuo jutiklių užfiksuotos temperatūros, šildymas įsijungs arba išsijungs automatiškai. Tai skatina taupyti sąnaudas ir efektyvinti sistemą.

Dar vienas, bene dažniausiai pasirenkamas šildymo variantas - židinys, kuris užtikrina efektyvų pastato sušildymą ir gali būti tik naudojamas pagal poreikį. Jei papildomai užtikrinsite šilumos paskirstymo sistemą visuose kambariuose - visa namą apšildysite gana greitai ir nebrangiai.

Pastaruoju metu vis dažniau naudojama moderni medinių namų statybos technologija - pastato konstruktyvas renčiamas iš klijuotos medienos sienojų. Tokius daugiasluoksnius medinius tąšus galima panaudoti sienų rentimui, gegnėms, perdengimo sijoms.

D. Beconio įm. Mediniai namai, kurių statybai naudojami masyvo rąstai pasižymi geromis savybėmis, tačiau turi kai kurių trūkumų. Pirmiausiai, rąstinių namų rentimas - tai aukštos kvalifikacijos dailidžių kompetencija. Kitas nemenkas trūkumas - pakankamai didelis namo konstrukcijos sėdimas. Džiūnant rąstams namo sienos nusėda 10-15 cm į 2 metrus aukščio, be to, gali atsirasti plyšių ir nelygumų eksploatacijos metu, masyvo mediena neatspari klimato sąlygoms ir kenkėjams.

Klijuota mediena pasižymi gera paviršiaus kokybe. Prieš klijuojant iš medienos yra išpjaunamos šakelės, defektai, ruošiniai parenkami ir priderinami pagal spalvą ir net tekstūrą, todėl gaminiai iš klijuotos medienos atrodo nepriekaištingai. Skirtingai nuo paprastos medienos, klijuota mediena neturi vidinių įtempimų, todėl išlaiko savo formą ir matmenis. Sienojai iš klijuoto tąšo gaminami iš lietuviškos ir sibiro eglės, pušies, maumedžio medienos. Naudojami sertifikuoti melamino klijai. Patikima medienos klijavimo technologija pritaikyta sienojų rąstiniams namams gamybai. Sienojai klijuojami iš 2−4 lamelių, kurių storis parenkamas atsižvelgiant į reikiamų sienų plotį. Pirtims statyti mes siūlome naudoti 120 mm (2 x 60 mm) sienojus, o namams statyti − nuo 160 mm iki 200 mm storio sienojus iš 3 tąšų. Sienojai sukertami labai tiksliomis automatinėmis sukirtimo staklėmis suderintomis su SEMA projektavimo programa. Visa informacija reikalinga ruošinių apdirbimui yra gaunama tiesiai iš programos, yra eliminuojama klaidos galimybė ir labai padidėja apdirbimo tikslumas. Namą iš klijuotos medienos galima pastatyti žymiai greičiau, negu iš paprastos. Surenkant namo konstrukciją klijuoti tašai labai glaustai susijungia. Klijuojant tašus parenkamos lamelės su priešinga medžio plaušų kryptim. Tai suteikia klijuotiems tašams ypatingą atsparumą. Objekte namo konstrukcijos surenkamos sparčiai, be sudėtingų sienojų tarpusavio derinimo darbų.

Medinė statyba visuomet turi savotiško žavesio - medienos kvapas, glotni faktūra visuomet nuteikia tokio namo savininką pozityviai gyvensenai. Tačiau ne visi mėgsta medienos, o tiksliau rąstą, kaip statybinę medžiagą dėl nelanksčių statybinių principų ir taisyklių. Su klijuoto tašo žaliava galima „praplatinti“ tradicinės medinės architektūros rėmus.

Paprastai gaminami dviejų tipų profiliai - lygaus ir suapvalinto paviršiaus. Siena pagaminta iš lygaus profilio klijuotų tašų atrodo vientisa, tarsi iš monolito, beveik nereikalauja išorinės apdailos.

tags: #rastinio #namo #mediena