Ukmergės piliakalnis: istorija, legendos ir dabartis

Ukmergės piliakalnis - tai svarbus istorinis ir kultūrinis objektas, esantis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, pačiame Ukmergės mieste. Šis piliakalnis, menantis senovės kovas ir legendas, yra neatsiejama Ukmergės istorijos dalis ir svarbus Lietuvos kultūros paveldo objektas.

Ukmergės piliakalnis

Vieta ir pasiekiamumas

Piliakalnį galima pasiekti iš Vilniaus gatvės, prieš Ukmergės tiltą per Šventąją miesto centre pasukus į kairę rytų kryptimi Paupio gatve 100 m - jis yra kairėje, šiaurėje. Papėdėje stovi sentikių cerkvė.

Aprašymas

Piliakalnis - tai kalva Šventosios dešiniajame ir Ukmergėlės kairiajame krante, netoli jų santakos. Aikštelė ovali, orientuota vakarų - rytų kryptimi, 26 m ilgio, 30 m pločio. Ji apjuosta 85 m ilgio, 1-4 m aukščio, 11-24 m pločio pylimu, kuris neišlikęs šiaurinėje pusėje, o aukščiausias rytinėje dalyje. Šlaitai statūs, 16 m aukščio.

Piliakalnis apardytas duobių, šlaitai nuo XIX a. pradžios slinko, ypač iš šiaurinės pusės, erozija sustabdyta 1993-1995 m. Apaugęs retais lapuočiais medžiais, pietvakariniame ir šiauriniame šlaituose įrengti laiptai, pylimo šiaurės rytų šlaitas kiek eroduoja.

200 m į pietvakarius nuo piliakalnio, Ukmergėlės (Vilkmergėlės) dešiniajame krante yra Pilies Kalnu vadinamas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulys - greičiausiai piliakalnio papilys. Jo aikštelė ovali, pailga rytų - vakarų kryptimi, 120×40 m dydžio. Pietinis ir rytinis šlaitai statūs, 10-20 m aukščio, šiaurinis ir vakarinis - nuolaidūs, 2-3 m aukščio.

Pilies Kalnas labai apardytas jam nuo XVI a. pakliuvus į miesto teritoriją.

Istorija

Senovėje, šios srities cent­ras buvo ne Ukmergė, bet Deltuva. Greičiausiai, piliakalnis yra X a., o vė­liausiai kovų su Livonijos ordinu laikų. Rei­kia manyti, kad čia buvo viena iš Deltuvos kunigaikščio pilaičių, įėjusi į bendrą Deltu­vos srities gynimo sistemą.

Spėliojama, kad Ukmergės pilis galėjusi būti įkurta apie 1255 m., nors atskirų sodybų ir jų grupė šioje vietoje galėjo būti ir anksčiau. Toliau Ukmergės istorija glaudžiai rišasi su kryžiuočių bei jų livoniškosios šakos žy­giais į Lietuvą, tiksliau plėšimais; jiems kelią be kitų, pastodavusi ir Ukmergės pilis, stovė­jusi ant piliakalnio, prie Šventosios kranto; piliakalnis ir dabar vadinamas Pillies kalnu. Manoma, kad pilis turėjusi požeminius išėji­mus, o tikriausia, rūsius. Kadangi ji buvo medinė, tai ryškesnių jos žymių nė neišliko.

Vysk. M. Valančius „Antano Tretininko pa­sakojimuose“ pateikia 63 Lietuvos piliakalnių ir pilių sąrašą. Eilės nr. 36 pažymi: „Aukmeris. Vilkmergės miesto pilis vos nevisai sugriuvusi. Ilgainiui nebeteks jos“. Vadinasi, Valančiaus laikais, jeigu jo informacijos tei­singos, dar buvę tam tikrų liekanų.

Jau visai tikra, kad Ukmergės pilis ilgų lai­kų gynusi du svarbius D.L.K. centrus, Vilnių ir Trakus, nuo abiejų ordinų puolimų. Priešų čia sulaikydavę ne tiek medinės Ukmergės pi­lies sienos, kiek valdovų ir kovotojų ryžtas bei drąsa.

Štai svarbiausi įvykiai, susiję su Ukmergės pilimi kryžiuočių kronikose:

  • 1233 m. kalavijuočiai buvo sulaikyti prie Ukmergės.
  • 1365 metais kryžiuočiai, drauge su pabėgusiu Kęstučio sūnumi Butautu, naikino pilis bei sodybas Nevėžio ir Šventosios pakrantėse, tarp jų ir Ukmergę.
  • 1378 m. Livonijos magistras plėšė Ukmergės apylinkes.
  • 1391 m. kryžiuočių magistras Konradas Valenrodas, talkinamas Vytauto, užėmė Ukmergės pilį, kurią vėliau Vytautas sudegino.
  • 1432 -1435 m., Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio kovų dėl Lietuvos sosto metu, Ukmergė buvo svarbus punktas. Netoli Ukmergės 1435 09 01 įvyko garsiosios Pabaisko kautynės.

Ši lentelė apibendrina svarbiausius įvykius, susijusius su Ukmergės pilimi kryžiuočių kronikose.

Ukmergės miesto legenda

Legendos ir padavimai

Ukmergės miestas neatsiejamas nuo šio piliakalnio, nuo ant jos stovėjusios pilies kildinamas ir Ukmergės arba Vilkmergės vardas. Apie vardo kilmę pasakoja išlikę padavimai:

  • Pagal senus padavimus senovėje šioje vietoje stovėjusi pilis, kurioje gyvenusi visoje apylinkėje plačiai žinoma žynė, laikiusi prijau­kintą vilką. Žmonės ją vadindavę vilko mer­ga; iš čia ir Vilkmergės vardas.
  • Kita legenda pasakoja, kad kažkada šioje vietoje vilkas sudraskęs mergą. Nuo tada žmonės vietovę ėmę vadinti Vilkmerge.
  • Pagal kitą padavimo atmainą, vaidilutė pamilusi Lietuvos priešą kryžiuotį ir sulaužiusi apžadus. Patyrę apie tai, vaidilos ją gyvą sudeginę, o žmonės ją ir tą vietą ėmę vadinti aukos merga, arba Aukmerge. Vėliau pirmoji vietovės raidė nutrupėjusi, ir li­kęs Ukmergės vardas.
  • Dar kiti vietovės vardą kildina nuo tikro ar tariamo senosios lietuvių tikybos dievaičio Ūko, kuris pagal padavimus mergas ėsdavęs.

Vietiniai ir aplinkiniai gyventojai nuo se­niausių laikų vietovę tarmiškai vadina Vilkamerge (Vilkmergė). Iki nepriklausomybės metų spaudoje ir oficialiuose raštuose buvo rašoma Vilkmergė; Ukmergė imta vadinti po 1918 m., ir tai vietiniai dažniausiai tardavo Vilkmergė, ar Vilkamergė.

Apie Ukmergės pili yra ir daugiau padavi­mų. Pasakojama, kad senovėje ją valdęs labai žiaurus kunigaikštis Mirgis. Kiti padavimai kalba apie pilies požemiuose užkeiktus turtus, kurių nie­kas negalįs pajudinti: kas drįstąs kasti, tuo­jau ištinkanti mirtis.

Ukmergės piliakalnis rusų laikais

Rusų laikais piliakalnis buvęs visai apleistas, kiaulių knisamas. Apleistą pi­liakalnį ėmęs rūpintis sutvarkyti rusų valdžios atsiųstas Ukmergės apskrities viršininkas Dancovas. Jis buvęs teisin­gas ir drausmingas vyras. Piliakalnį tvarkę kaliniai.

Pro piliakalnį bėgąs Ukmergytės upelis buvęs užterštas. Dancovas įsakęs, kad upelis būtų kuo švariausias, uždraudęs net rūbus upelyje skalbti. Apgriuvusius kalno šlaitus Dancovas sutvarkęs, apvedęs aplink takeliais, ap­sodinę medžiais.

Dancovas norėjęs ant piliakalnio viršūnės pastatyti patranką, laikyti sargybą ir kiekvieną dieną dvyliktą valandą iššauti po vieną šūvį. Už per didelį rūpinimąsi lietuvių istorinė­mis vietomis Dancovas buvo iš Ukmergės iškeltas ir gavo tarnybą rusų žemėse.

Dabar piliakalnis apleistas, priterštas, upelis nešvarus. Piliakalnyje galima su tikti daug besibastančių išdykėlių miesto vaikų, kurie šaudo iš timpų į pakalnėje esančias pakrypusias lūšneles. Šventadieniais piliakalnio viršū­nėje iškeliama vėliava.

tags: #du #broliai #sodyba #koordinates