Nuosavybės teisė daugelio mokslininkų yra pripažįstama viena svarbiausių žmogaus teisių. Neretai ji sąlygoja kitas svarbias asmens teises, tokias kaip teisė į orumą, teisė į gyvybę, sveikatą, mokslą ir kt. turėjimą. Šis nuosavybės institutas ilgainiui tapo vienu pagrindinių demokratinės valstybės požymių. Lietuvoje 1990 metais, atgavus nepriklausomybę, buvo atkurta privati nuosavybė.
Siekiant greitumo ir paprastumo, žemės sklypų matavimo srityje atsirado preliminarūs žemės sklypų matavimai, kuriuose sklypų ribos buvo nustatomos tik apytikriai. Vėliau, atliekant žymiai tikslesnius matavimus, gretimų žemės sklypų ribos nesutapdavo. Iki to laiko, kai išaiškėdavo netikslumai, žmonės naudojosi sklypais pagal nustatytas pirmines žemės sklypų ribas.
Vakarų teisės doktrinoje yra įtvirtinta norma, jog valdymas yra pagrindas įgyti nuosavybę į daiktą. Ne išimtis yra ir žemė. Turėjimas savo žinioje žemės plotą tam tikrą laiką sudaro pagrindą atsirasti nuosavybės teisei į tą sklypą. Pagal užsienio praktiką valdymu galima pakeisti žemės sklypo ribas.
Šiame darbe bus stengiamasi išsiaiškinti galimybę žemės sklypo ribas nustatyti pagal faktinį valdymą, kai pagal dokumentus jos nėra tikslios. Šios normos platesnis įtvirtinimas išspręstų problemas, kai gretimų sklypų savininkų ribos pagal dokumentus nesutampa. Esant sąžiningumui, būtų galima ribas nustatyti pagal faktinį valdymą.
Šiuo atveju bus siekiama išanalizuoti Lietuvos įstatymus ir esamą teisinę praktiką, išnagrinėti galimybę žemės sklypo ribas, kai jos pagal matavimo dokumentus nėra tikslios, nustatyti pagal faktinį valdymą. Iškeltiems uždaviniams įvykdyti, bus remiamasi teisės doktrinos, teismų praktikos, bei įstatyminiais šaltiniais. Bus pasitelkiama tiek užsienio, tiek Lietuvos literatūra. Šios mokslinės doktrinos lietuvių kalba beveik nėra.
Užsienio šalių literatūra šiuo klausimu yra gausesnė. Įdomūs požiūriai rasti ir Ispanijos, Didžiosios Britanijos literatūroje. Kadangi valdymas ir nuosavybės teisė į žemę yra labai sena teisės šaka, daug informacijos suteiks ir teisės istorijos analizė. Tai pasakytina apie Senovės Romą, kurioje teisė buvo labai išvystyta.
Magistrinio darbo temos klausimu gausesnė ir užsienio teismų praktika. Daugelyje vakarų šalių žemės sklypų ribų nustatymas pagal faktinį valdymą yra ne naujas reiškinys. Tuo tarpu Lietuvoje yra nedaug teismų sprendimų, kuriuose būtų pasisakoma šia tema. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės teisės problemų sprendimas per valdymo institutą Lietuvoje yra neišplėtotas. Kita vertus tai rodo darbo temos aktualumą, teisinės problemos buvimą.
Darbe bus naudojami lyginamosios analizės, lyginamosios teisėtyros, sisteminis, istorinis, analitinis, lingvistinis, semantinis, aprašomasis ir loginis metodai. Kalbant apie kiekvieną teisės normą, labai svarbu išsiaiškinti toje srityje vartojamas sąvokas. Taip analizė tampa tikslesnė, konkretesnė, lieka mažiau vietos dviprasmybėms ir nesusipratimams. Tai labai svarbu ir taikant įstatymus kasdienybėje, nes būtent sąvokos leidžia suprasti, kas patenka į tos teisinės normos reguliavimo lauką.
Šioje darbo dalyje bus bandoma išsiaiškinti žemės sklypo ribos sąvoka.
Žemės Sąvoka
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateikiamos kelios žodžio "žemė" reikšmės:
- Planeta, kurioje mes gyvename.
- Viršutinis planetos paviršiaus sluoksnis: tą sluoksnį sudaranti medžiaga.
- Įž̌iūrimasis paviršius.
- Sausuma.
- Šalis, kraštas.
- Dirva.
- Dirbamas bei naudojamas paviršiaus plotas.
- Dugnas.
Nors tai natūraliai siejasi ir su kitomis žodyno pateiktomis reikšmėmis. Tai sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų ūkyje ir teritorinė bazė kitoms ūkio šakoms plėtoti, gyvenamasis vietovės, infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti.
Matyti, kad įstatymuose ir Lietuvos teisinėje literatūroje žemės sąvoka beveik nesiskiria nuo bendrinėje kalboje vartojamos sąvokos. Galbūt dėl to šiam terminui nėra skiriama daug dėmesio. Apibrėžimus randame tik keliuose šaltiniuose. Užsienio literatūra šiuo atžvilgiu yra kiek detalesnė.
Coke (1552-1634) yra pasakęs: "Žemė teisine prasme suvokiama kaip paviršius, dirva, žemės planeta ir t. t., prie to galima būtų priskirti ir pievas, ganyklas, girias, durpynus, vandenis, pelkes, dygliakrūmius ir dykynes". Matyti, jog užsienio literatūroje žemės sąvoka apima labai platų reikšmių lauką. Tai virš žemės paviršiaus ir po juo. Tokia samprata šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos teisinėje sistemoje vartojamos sąvokos. Pastarojoje taikoma prezumpcija, kad žemės sklypo savininkui priklauso viskas kas yra ant žemės.
O pati žemės sąvoka tiesiogiai daiktų neapima LR civiliniame kodekso 4.40 str. Šia galėtume pereiti prie žemės sklypo sąvokos analizės. Jau minėtame "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" žodis sklypas apibrėžiamas kaip: "1. Žemės gabalas". Kitame šaltinyje apibrėžiama ir žemės sklypo sąvoka.
Iš pastarojo šaltinio matyti, kad Lietuvos įstatymuose teikiama didelė reikšmė žemės sklypo registravimui. Taip pat minimos "nustatytos" žemės sklypo ribos. Tačiau nedetalizuojama kaip tos ribos turėtų būti nustatomos. Šiuo atveju bus remiamasi minėtomis sąvokomis. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne randame žodžio riba apibrėžimą. Tai : "1 erdvės ar laiko skiriamoji siena. 2 leidžiamoji norma, paskutinis laipsnis".
Išsiaiškinome darbe vartojamos sąvokos dūmenis. Šių sąvokų, jos vartojimo ir aiškinimo ribas teisėje. Šios žemės sklypo ribos sąvokos. Tai: "riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane".
Nors pastarasis sąvokos apibrėžimas yra nurodytas kaip vartojamas LR Žemės įstatymas, jis leidžia įstatymo analogijos principu daryti numanomas išvadas ir apie kituose įstatymuose vartojamas šias sąvokas. Išsiaiškinus žemės sklypo ribos sąvoką galime pereiti prie įstatymų, kurie reglamentuoja sklypo ribos nustatymą. Šias problemas.
Žemės sklypo ribų nustatymui yra pirmiausia labai svarbu suprasti ką reiškia ta sąvoka. Tačiau nemažiau naudinga ir žinoti teisės aktus, bei mokslinę doktriną, kuri yra šia tema. Svarbiausias teisės aktas nagrinėjamam darbui yra LR Civilinis kodeksas, kuris tiksliausiai pasisako šiuo klausimu.
Reikėtų paminėti CK 4.45 str. Jeigu sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Šis aktas labai svarbus šiam darbui, jis pasisako pradžioje išsikeltu teisiniu klausimu.
Jeigu sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose, jas nustato teismas, tarp kitų kriterijų atsižvelgdamas dar ir į faktiškai valdomą sklypą. Tokia norma suteikia faktiniam sklypo valdymui daug reikšmės. Matyti, kad minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretimų sklypų savininkų, dėl žemės ribų. Tai suprantama, nes civiliniuose santykiuose šalims sutariant dėl teisinio objekto, įstatymai į tai nesikiša, nebent šalims susitarimai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Vadinasi kai sklypų savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribų jos gali būti nustatomos pagal šalių susitarimą. Svarbu, kad būtų abiejų savininkų sutikimas ir nebūtų prieštaravimų konkretiems įstatymams.
Dėmesys skiriamas CK 4.45 straipsnyje pavartotai "kitus įrodymus" sąvokai. Aiškinta, kad byloje, dėl žemės sklypo ribų teismas, kaip ir bet kurioje kitoje byloje, turi tirti vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodinėjimo proceso tvarka ir taisyklėmis.
Konsultacijoje aiškinant "kitus įrodymus" nustatant žemės sklypo ribų sąvoką, pasitelkiami bendrieji teisminio proceso dėsniai: kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šioje minėtoje CK normoje kalbama apie tai, jog žemės sklypo ribos turi būti neaiškios esamuose dokumentuose.
Teismas pabrėžė, kad CK 4.45 str. reguliuoja visiškai kitokio pobūdžio teisinius santykius, t.y. Jeigu sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose. Teismas akcentavo, kad LR CK 4.45 str. taikomas, kai kyla ginčai tarp savininkų dėl žemės sklypų ribų.
Nagrinėjamos normos taikymui įtakos turi ir žemės sklypo riboms, galima pasitelkti Civilinio kodekso straipsnį. Tačiau, kokie dokumentai yra minimi ir t. t. Žemės sklypo ribas reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai.
Taip pat sakoma, kad "kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys, riba nustatoma jo viduriu". Panašios nuostatos matyti ir kituose LR poįstatyminiuose aktuose. "Žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklėse" pasakyta, kad "žemės sklypo riba prie upelis ir griovis, nepriskirtas valstybiniam vandens fondui, nustatoma upelio ar griovio viduriu". Tai rodo, jog žemės sklypo ribos įstatymuose ne visada reglamentuojamos formaliai pagal dokumentus, kad šiame klausime labai svarbus ir praktiškumo, patogumo kriterijus.
Matyti, kad teisės aktai nurodo pakeisti žemės sklypo ribas atitinkamai pagal gamtinę, fizikinę situaciją natūroje. Toks reglamentavimas iš dalies yra patogesnis žemės sklypų savininkams, matininkams, ir kitiems šioje srityje dirbantiems specialistams. Tačiau iš kitos pusės iš to atsiranda neapibrėžtumas, netikslumas. Tai dažniausiai dėl individualių namų sklypų ribų nustatymo. Ginčijamasi net dėl kiekvieno žemės lopinėlio. Šiuos klausimus, nes pastarieji kelia daug problemų šiandieniniame Lietuvos gyvenime.
Tokio pobūdžio klausimai nėra naujas reiškinys. Ginčams dėl žemės sklypo ribų. Ši riba priklausė kaimyninis sklypų savininkams pusiau. Ginčai, kildavę dėl šios ribos, buvo sprendžiami būtent šio skundo pagrindu. Matome, kad panašaus sklypo ribų reglamentavimo požymiai yra ir dabartiniuose įstatymuose. Žemės sklypo ribų reglamentavimą rastume ir dar senesniuose teisės šaltiniuose. Žymesnis tarp jų būtų XII lentelių įstatymas. "Kad būtų paliktas laisvas 5 pėdų ruožas ties sklypo riba. Vėlesni įstatymai panaikina šį apribojimą ir leidžia statyti ant sklypo ribos.
Pastarasis pavyzdys skiriasi nuo šiandieninio žemės sklypo ribų reglamentavimo. Tai yra gretimų sklypų. Šiame įstatyme labiau kalbama apie statinių statymą ant žemės sklypo ribos. Matyti, kad tiek romėnų teisė, tiek XII lentelių įstatymas nustatė laisvą tarpą prie žemės ribų. Tačiau, kas juos jungia yra tie laisvi tarpai. Kaip matyti, žemės sklypų teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas. Tačiau iš kitos pusės galima sakyti, jog yra paliekama galimybė įstatymus pritaikyti prie faktinės situacijos. Aptarėme žemės sklypo ribos sampratą ir jos teisinį reglamentavimą.
Žemės sklypo ribos atskiria priklausomybę nuosavybės teisę į juos turintiems subjektams. Nors žemės sklypo riboms išmatuoti yra sukurta nemažai tikslūs prietaisų ir metodologijų, įstatymuose šie klausimai nėra reglamentuojami įsakmiomis teisės normomis. Pirmojoje darbo dalyje išaiškinta žemės sklypo ribos sąvoka ir jos teisinis reglamentavimas. Tačiau šiuose žemės sklypų ribų klausimus, yra gana daug neaiškumų ir dviprasmybių. Būtent žemės sklypo ribų netikslumui ir bus skirtas šis skyrius.
Kiekvieną sąvoką suprasti ir apibrėžti padeda lingvistinė, semantinė vartojamų žodžių analizė. Tačiau jų gerai nežinant gali kilti sunkumų taikant ar aiškinant teisę. Šiame darbe vartojamai sąvokai tikslus, būtų artimiausia 1, 2 ir 3 reikšmės. Pastarosios labiausiai atitinka nagrinėjamos sferos specifiką ir niuansus.
Šios žodžio tikslus reikšmės. O rašomame darbe yra vartojama sąvoka netikslus. Tai yra priešingai nei žodyne apibrėžtos reikšmės.
Vadinasi, magistriniame darbe kalbama apie tokias žemės sklypų ribas, kurios yra nustatytos su matavimo rezultatų paklaida, kuri nėra artima nuliui. Toks aiškinimas yra labiau susijęs su prietaisų matavimu. Tai yra asmens netinkamai naudojamos matavimo metodologijos, arba atliekami darbai vadovaujantis ne ta sistema. Išsiaiškinus žemės sklypo ribos netikslumo sąvoką, galime pereiti prie analizės iš kur jie atsiranda. Iš teisės aktų, reikalavimų žemės sklypo ribų nustatymams, t. y. šioje teisės normoje. Klaidų galima lengviau išieškoti atlyginti.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, atliekami šie veiksniai:.Visų pirma nustatant žemės sklypo duomenis: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba, atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypų ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamąjam,būsimąjam), arba jo įgaliotam asmeniui,gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybės ar savivaldybės žemes, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu,patikėtiniui, taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui,tuo atveju,jeigu matuojamas žemes sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme.
Žemės sklypo ribų nustatymo veiksniai
Nustatant žemės sklypo duomenis, atliekami šie veiksmai:
- Nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta).
- Atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypų ribų riboženkliai.
Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant:
- Žemės sklypo savininkui (esamajam, būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui.
- Gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.
- Gretimos valstybės ar savivaldybės žemes patikėtiniui (jei žemė nesuformuota atskiru žemės sklypu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą).
- Sodininkų bendrijos pirmininkui (jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme).
Apibendrinant, žemės sklypo ribų nustatymo procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidumo, tikslumo bei teisinių žinių. Svarbu laikytis teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgti į faktines aplinkybes, kad būtų užtikrintas teisingas ir pagrįstas sprendimas.
Geodeziniai matavimai - svarbus žemės sklypo ribų nustatymo etapas.
Išankstinis kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų aprašymas
Pagrindiniai žemės sklypo ribų nustatymo etapai:
- Dokumentų analizė: Esamų dokumentų, tokių kaip planai, kadastro duomenys ir nuosavybės dokumentai, peržiūra.
- Faktinių aplinkybių įvertinimas: Esamos situacijos vietovėje įvertinimas, įskaitant faktinį valdymą ir gretimų sklypų ribas.
- Teisinis reglamentavimas: Atsižvelgimas į galiojančius įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypo ribų nustatymą.
- Teismo sprendimas: Jei šalys nesutaria, teismas nustato ribas, atsižvelgdamas į visus reikšmingus įrodymus.
Žemės sklypo ribų planas - svarbus dokumentas nustatant ribas.