Daugiabučių Namų Bendrijos: Atsiliepimai ir Aktualijos

Šiame straipsnyje panagrinėsime daugiabučių namų bendrijų veiklą, gyventojų atsiliepimus, teisinius aspektus ir naujoves, susijusias su daugiabučių namų valdymu.

Konfliktų sprendimas ir teisės

Į nemalonią situaciją Marių gatvėje gyvenantis 76 metų Alfonsas Kalėda pakliuvo dar 2019 metų lapkritį, kai užtiko vyrą, mėginantį ant daugiabučio stogo iškelti anteną. Spręsti konflikto buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau jie tik išklausė abu susikibusius kauniečius ir išvažiavo. Didžiausias netikėtumas A.Kalėdos laukė vėliau - jis buvo apkaltintas melagingai pranešęs apie nusikaltimą. Anteną iškelti sumanęs kaunietis pasiskundė, neva buvo melagingai pranešta apie smurtą prieš A.Kalėdą. Pastarasis daugiau kaip metus mynė teismų slenkstį, tačiau jį išteisino jau dviejų instancijų teismai.

A.Kalėda puikiai prisimena 2019 metų lapkričio 30-sios rytą, kai po naktinės pamainos prekybos centre „Mega“ grįžo namo ir pusryčiavo. „Už durų pasigirdo kažkoks bruzdesys, todėl išėjau į laiptinę pažiūrėti“, - pasakojo pensininkas. Jo butas yra penktame aukšte, o šalia durų buvo įrengtos metalinės kopėčios, kuriomis galima užlipti ant stogo.

Kaunietis išvydo nepažįstamą vyrą, kuris pranešė norintis lipti ant stogo, nes neva turi užsakymą iškelti televizijos anteną. A.Kalėda paprašė pateikti asmens dokumentą ir darbų užsakymą, tačiau atvykėlis atsisakė tai padaryti. Pasak A.Kalėdos, tik vėliau paaiškėjo, kad šis vyras anksčiau išties dirbo ryšių ir telekomunikacijų įmonėse, tačiau šiuo atveju turėjo asmeninį užsakymą iškelti anteną. „Paaiškinau, kad lipti ant daugiabučio stogo negalima, nes visai neseniai buvo pakeista jo danga ir kabojo net perspėjimai apie draudimą laipioti ant stogo“, - pasakojo A.Kalėda.

Konflikto pasekmės

Atvykėlis nepaisė jokių argumentų, todėl kilo nedidelės grumtynės. A.Kalėda tikino buvęs pastumtas ir aukštielninkas įvirto į butą pro praviras duris. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Meistras kaltę dėl smurto visą laiką neigė, o ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų netrukus buvo nutrauktas.

A.Kalėda tikino sužalojimo pasekmes jaučiantis lig šiol, nes krisdamas susitrenkė abi alkūnes, ties sąnariais pradėjo kauptis skystis. Kurį laiką jam net teko nešioti rankų įtvarus.

Didžiausias netikėtumas A.Kalėdą užklupo tuomet, kai jis sužinojo apie naują ikiteisminį tyrimą dėl neva melagingo pranešimo apie nusikaltimą. Byla buvo perduota į teismą, o kaltinamajam grėsė net 1500 eurų bauda. „Keisti dalykai dedasi. Niekaip nesuprantu, kodėl tyrėjai patikėjo tuo žmogumi. Jis stumdėsi, veržėsi į privačią valdą, o aš atsidūriau teisiamųjų suole - pirmą kartą gyvenime“, - stebėjosi kaunietis A.Kalėda.

Vis dėlto Kauno apylinkės teismas jį išteisino. Prokurorė nuosprendį apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas taip pat nusprendė, kad A.Kalėda jokio nusikaltimo nepadarė. „Iš pradžių maniau, kad atsisakysiu visų kaltinimų, jeigu tas žmogus bent atsiprašys, tačiau įvykiai pasisuko visai kita linkme“, - kalbėjo kaunietis.

Dabar jau jis svarsto, ar nevertėtų dėl patirtų išgyvenimų ir šmeižto kreiptis į teismą.

Daugiabučio stogas: teisės ir galimybės

Konfliktas dėl dviejų vyrų grumtynių lyg ir išspręstas, tačiau ar A.Kalėda elgėsi teisėtai neleisdamas kitam žmogui lipti ant daugiabučio stogo? Ši istorija paskatino pasiaiškinti, ką galima daryti ant daugiabučio stogo ir kas turėtų rūpintis bendrojo naudojimo erdve.

Daugiabučio stogas, kaip ir laiptinė, yra visų gyventojų nuosavybė, todėl tik jie gali nuspręsti, kaip su juo elgtis. Leisti ar neleisti iškelti anteną ant stogo, sprendžia daugiabučio savininkų bendrija, sprendimui priimti reikia 50 proc.

Daugiabučių administravimu užsiimanti bendrovė „Civinity namai Kaunas“ turi tik keletą administruojamų daugiabučių, ant kurių stogo yra įdiegtos antenos. Dėl šios priežasties skundų nesulaukiama. „Jeigu įmonė norėtų pasiūlyti daugiabučio gyventojams sumontuoti anteną ant gyvenamojo namo stogo, pirmiausia jie turėtų pristatyti siūlomų darbų projektą“, - aiškino bendrovės „Civinity namai Kaunas“ direktorius Rokas Drąsutavičius.

Projektui pritarti ar nepritarti, sprendžia patys gyventojai. Jeigu projektui pritaria dauguma gyventojų, darbai gali būti pradėti. Pasak R.Drąsutavičiaus, sumontavus antenas ant stogo įmonė moka mėnesinį nuomos mokestį, kuris būna iš anksto suderintas su gyventojais.

Mokestis keliauja į namo gyventojų kaupiamųjų lėšų fondą. Už sukauptus pinigus atliekami pastato remonto arba atnaujinimo darbai, kuriems taip pat turi pritarti gyventojai.

„Svarbu priminti, kad dėl papildomų stogo sugadinimų ir kitų nenumatytų įvykių sudaroma sutartis, kurioje aiškiai yra apibrėžta, kas atlygina padarytus nuostolius nuomos metu“, - pabrėžė bendrovės vadovas R.Drąsutavičius.

Panaši procedūra taikoma ir namo gyventojams, norintiems išsikelti anteną savo reikmėms. Jie turi pristatyti projektą ir gauti daugumos gyventojų sutikimą.

Reikalavimai antenų įrengimui

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Infrastruktūros priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Radzevičius priminė, kad visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, elektroninių ryšių infrastruktūros savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems taikomas statybos ir elektroninių ryšių įstatymas, yra privalomos Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės.

„Norint įrengti ryšio infrastruktūrą, net ir pastatyti anteną ant namo stogo, reikia gauti to statinio savininko sutikimą - tai numato Civilinis kodeksas“, - aiškino V.Radzevičius.

Pačios antenos, kaip įrenginiai, turi atitikti visus jiems taikomus techninius reikalavimus, susijusius ne vien su ryšio užtikrinimu, kas yra antenos paskirtis, bet ir saugos, higienos normas.

Jeigu antenos, kurių įrengimas pagal aukštingumą yra priskiriamas prie paprastojo remonto darbų, atitinka joms taikomus techninius reikalavimus, yra gautas leidimas joms statyti ir jos yra įrengiamos pagal taisykles, gali būti statomos be papildomų apribojimų, jei yra išpildomi atitinkami statybos ir įrengimo darbų reikalavimai.

Kai antenos yra didesnės arba statomos ant aukštesnių namų ar bokštų, tokie darbai gali būti priskirti statinio kategorijai, todėl būtų reikalingas atitinkamas statybų leidimas pagal suderintą statybų projektą.

„Priklausomai nuo antenos įrengimo vietos gali būti taikomi papildomi apribojimai, Jie taikomi, kai statinys priskirtas kultūros paveldui, stovi nacionaliniame parke ar yra ypatingos paskirties“, - aiškino RRT atstovas.

Specialių apribojimų kvalifikacijai, kas gali statyti antenas - ar patys gyventojai, ar meistrai - nėra nustatyta, tačiau turi būti išpildomi visi minėti statybos ir įrengimo darbams keliami reikalavimai.

„Reikėtų neužmiršti, kad Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės, kurių nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka RRT, nustato tik techninius elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo reikalavimus ir nereglamentuoja leidimų gavimo tvarkos ir sąlygų išdavimo elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimui, elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo teisėtumo, žalos atlyginimo ar nuosavybės teisės klausimų“, - pažymėjo V.Radzevičius.

Daugiabučių bendrijų valdymas ir įstatymai

Spalio 16 dieną Seimo nariai „valstiečiai“ Lauras Stacevičius ir Kęstutis Mažeika pateikė naują Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą. Įstatymo tikslas - viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių valdymo principus, sujungti bendrijų, jungtinės veiklos sutarčių bei administratorių įstatymus į vieną. Šiuo metu kiekviena iš šių valdymų formų yra išskirtos į skirtingus įstatymus. Kartu siekiama, kad patys savininkai aktyviau įsitrauktų į daugiabučių valdymą, būtų geriau informuoti ir nebūtų priklausomi nuo, pavyzdžiui, bendrijų pirmininkų.

Tačiau pastarieji įsitikinę - naujai siūlomas įstatymas ne pagerins situaciją, o atvirkščiai - ją pablogins. Jie mano, kad įstatymas naikina egzistuojančią daugiabučių namų savivaldą, kaip valdymo formą, ir skatins gyventojus rinktis administratorius.

Tiesa, pats L.Stacevičius aiškina, kad dalis dabar į įstatymo projektą įrašytų nuostatų bus keičiamos. Esą, tikslas ne buldozeriu prastumti įstatymą, o visiems palengvinti gyvenimą. „Niekada įstatymas nebus visiems geras. Pradedame diskusiją ir nėra tikslo stumti buldozeriu“, - 15min sakė įstatymo autorius.

Į 15min kreipėsi vienos Vilniaus daugiabučių bendrijos pirmininkas Marius Manasovas, kurio nuomone, naujasis įstatymas neskatins bendrijų kūrimosi. Atvirkščiai, žmonės nesukdami sau galvos tiesiog rinksis privačias įmones - administratorius. „Didelė problema, kad ir taip į tuos pirmininkus niekas nenori eiti dėl didelės biurokratijos, kitų niuansų. Su šiuo įstatymu dar labiau viskas apsunkinama. Populiariai šnekant, tai yra bendrijų naikinimo įstatymas. Kaip buvo romanas „Sodybų tuštėjimo metas“, tai čia „bendrijų tuštėjimo metas“. Padaro tokias sąlygas ir steigti bendriją tiesiog nevertės“, - įsitikinęs jis.

M.Manasovo teigimu, bendrijų pirmininkai dažniausiai iš šio darbo nepragyvena - tai jų antraeilė veikla. Be to, daliai iš to išgyventi net nepavyktų, mat kai kurie negauna atlygio arba dirba už simbolinę sumą.

Pašnekovo teigimu, nors Aplinkos ministerija šį įstatymo projektą rašė atsižvelgdama į savininkų interesus, tačiau jis pastebi, kad 80 proc. savininkų visiškai nerūpi, kas vyksta jų name. „Jie prideda aibę atsakomybių valdytojams, tam, kad išspręstų savininkų pasyvumą. Taip išeina, kad aš, kaip valdytojas, turėčiau dėl vienos sąskaitos bėgioti per savininkus ir rinkti parašus. Išeina kažkokia vergystė, kažkoks sekretorius, bet ne pirmininkas“, - kalbėjo jis.

Anot M.Manasovo, jau dabar dėl to, kad įsteigtoms daugiabučių bendrijoms nerandama pirmininkų, gyventojai priversti keliauti į administratorių rankas. Tiesa, jis pažymėjo, kad tai nėra masiškas reiškinys. Tačiau jis įspėja, kad jei bus priimtas toks naujas daugiabučių valdymo įstatymas, ne tik nebus įmanoma name rasti valdytojų, bet ir esami paliks pareigas.

„Dabar bendrijos turi savo įstatymą, daugiabučių namų administratoriai turi savo įstatymą. Visi įsivažiavę, visi supranta, kaip tai veikia, yra prisitaikę prie tų sudėtingesnių sąlygų. Nueita ne tuo keliu“, - sakė jis.

M.Manasovas įsitikinęs - įstatymas sukurtas remiantis blogąja praktika, kurios esą nėra tiek daug. „Jeigu savininkui yra vienodai, nėra pirmoje vietoje jo namas, tai mes tokiais metodais galbūt atveriame Pandoros skrynią, bet ne sprendžiam aktyvumo problemas. Teko girdėti, labai daug pirmininkų po šio įstatymo priėmimo pasiryžę atsistatydinti ir nebetęs savo veiklos. Tai yra rimta ir šitas įstatymas yra bendrijų naikinimo įrankis, bus tikrai paprasčiau pasirinkti administratorių“, - kalbėjo jis.

Tiesa, jis pripažįsta, kad naujame įstatyme esama ir gerų dalykų. Pavyzdžiui, siūloma naikinti „mega“ bendrijas - kuomet valdomos kelios dešimtys daugiabučių. Dabar siūloma, kad viena bendrija galėtų atstovauti tik vienam namui. „Tai iš tikrųjų teigiamas dalykas. Esu girdėjęs, kad kažkokioje bendrijoje, kuri vienija 30 namų, vienas namas nori atsiskirti, nes nepatenkinti tuo pačiu pirmininku, bet galimybių atsiskirti nėra“, - pasakojo M.Manasovas.

Tuo tarpu pats L.Stacevičius aiškina, kad šis įstatymas - jo kadencijos Seime projektas. Parlamentaras pasakojo, jog pas jį ateidavo žmonės, kurie skųsdavosi daugiabučių valdymo įstatymais, sakydavo, kad jie neaiškūs, juose palikta daug galimybių savivaliauti. „Diskutuojant ir išsiaiškinus daugiau niuansų gimė poreikis naujam įstatymui. Pirma, kad būtų aiškiau gyventojams, visos valdymo formos būtų viename įstatyme. Kad būtų matyti, kokie pliusai, minusai“, - kalbėjo jis.

Anot Seimo nario, gyventojai dažnai iš administratorių ir pirmininkų negauna informacijos, kokie darbai ir už kiek planuojami, taip pat negali dalyvauti priimant sprendimus. Dėl to norima daugiau laisvių ir teisių suteikti patiems daugiabučių gyventojams. „Dabar daugiabučiuose yra daug susipriešinimo. Vieni draugauja su pirmininku, kiti ne, bet pirmininkas turi draugauti su visais. Jis turi tenkinti viso namo, o ne dalies žmonių poreikius. Pirmininkas ir administratorius turi būti gyventojų draugas. Dabar žmonės turėdami nuosavybę dažnu atveju negali jos valdyti, nes už juos viskas yra nusprendžiama“, - komentavo įstatymo autorius.

Tiesa, L.Stacevičius pabrėžia, kad neskuba priimti šio įstatymo, o dabartinėje stadijoje nori kuo daugiau apie jį diskutuoti. „Šį įstatymo projektą užregistravome, pažiūrėjome, kaip jis vertinamas. Spragas taisysime ir registruosime antrą variantą, kuriame atsižvelgsime į visas pastabas. Bus susitikimas su savivaldybių atstovais, su bendrijų pirmininkais ir su administratoriais“, - kalbėjo jis.

Be to, L.Stacevičius tikina dėl kai kurių dalykų linkęs nusileisti bendrijų pirmininkams. Pavyzdžiui, įstatyme norėta naikinti bendrijų valdybas, naujoje redakcijoje šio punkto gali ir nelikti. „Paliksime daugiau sprendimų namo savininkams. Jeigu jie nuspręs, kad nereikia valdybos, galės jos atsisakyti. Bet vėlgi daugumos sprendimu. Dažnu atveju valdyboje būna savi žmonės, bet dėl valdybų taip kardinaliai nepasisakome“, - komentavo Seimo narys.

Pirmiausia L.Stacevičius siūlo, kad visi darbai būtų perkami per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Taip pat bus reikalaujama didesnio pirmininkų ir administratorių atskaitingumo. „Dažnai gyventojai nežino ilgalaikio plano, nors tas turėtų būti daroma, kad jie deramai galėtų planuotis savo išlaidas, jeigu, pavyzdžiui, numatoma renovacija ar stogo darbai. Žmonės turi žinoti, tam pritarti ir sprendimai turi būti argumentuoti“, - įsitikinęs jis.

Situacija Gargžduose

Gargždai - miestas, kuriame vis daugiau žmonių ieško patogaus ir kokybiško gyvenimo. Gargždų butų rinka siūlo įvairių variantų, atitinkančių skirtingus poreikius ir biudžetus. Mieste rasite viską, ko reikia kasdieniam gyvenimui: švietimo įstaigas, medicinos įstaigas ir prekybos centrus.

Gyvenimas Gargžduose patogus, nes viskas yra arti, o tai ypač svarbu šeimoms su vaikais ir vyresnio amžiaus žmonėms. Butai dažnai būna su patogiais išplanavimais, didelėmis virtuvėmis ir erdviais kambariais. Daugelis butų turi įstiklintus balkonus, o kai kurie - net sandėliukus laiptinėje ar rūsyje.

Štai keletas butų ypatybių, kurias vertina pirkėjai:

• Langai į dvi puses (rytinę ir vakarinę)
• Nauji VEKA profilių 3 stiklų langai su „Saulės kontrolės“ stiklais
• Du įstiklinti balkonai
• Atskiri vonia ir tualetas
• Liftas (kai kuriais atvejais galima atsisakyti)

Butai dažnai būna vidiniai, todėl žiemą labai šilti, o vasarą - nekaršta. Tai svarbu siekiant užtikrinti komfortą ir mažesnes šildymo išlaidas.

Daugelyje butų vyksta remontas, todėl pirkėjai gali įsigyti jau suremontuotus arba patys įsirengti pagal savo pageidavimus. Dažnai atliekami šie darbai: pakeistos lauko durys, sutvarkyta elektros instaliacija ir įrengiami LED švietuvai.

Pirkėjai gali susitarti su pardavėjais dėl vidinių durų ar naujo virtuvinio komplekto įrengimo pagal individualius poreikius.

Tvarkinga laiptinė, draugiški ir ramūs kaimynai - svarbūs faktoriai, lemiantys gyvenimo kokybę. Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) rūpinasi namų priežiūra ir tvarka, o tai užtikrina komfortą ir saugumą.

II Šilainiai laikomi erdviausiais ir geriausiai išplanuotais, o prie namų yra didelės automobilių aikštelės. Taip pat netoliese yra saugoma automobilių aikštelė ir garažai, kuriuose galima išsinuomoti vietą.

Norint įsigyti butą Gargžduose, galima pasinaudoti įvairiomis finansavimo galimybėmis. Luminor banke galima gauti paskolą išskirtinėmis sąlygomis, o preliminarus vertinimas atitinka pardavimo kainą.

Apibendrinant, Gargždai siūlo patogų ir kokybišką gyvenimą su gerai išvystyta infrastruktūra, įvairiais butų pasirinkimais ir draugiška bendruomene.

DNSB "Mega"

Andrius Luotė yra įmonės Daugiabučio namo savininkų bendrija "Mega" vadovas. Įmonės registracijos adresas: Gandingos g. 14, Plungė. Įmonės kodas 171040998. Bendrovės veiklos sritys yra namų savininkų bendrijos. Šiuo metu įmonėje, kuriai vadovauja Andrius Luotė, pirmininkas, dirba 1 darbuotojas - apdraustasis. Susisiekti su įmonei vadovaujančiu asmeniu galite telefono numeriu +370 448 50922.

Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai.

tags: #dugiabubiu #namu #bendrija #mega