Dujiniai Kaloriferiai: Tipai ir Panaudojimas

Dujiniai kaloriferiai arba tiesiog dujiniai oro šildytuvai yra vienas iš efektyviausių ir ekonomiškiausių šildymo būdų gamtinėmis arba suskystintomis dujomis (LPG), skirtas vidutinio dydžio bei didelėms erdvėms šildyti. Jie ypač tinka vietoms, kur reikalingas greitas ir efektyvus šildymas.

Panaudojimo sritys

Dujiniai šildytuvai neturi inercijos ir per trumpą laiką gali sušildyti:

• Gamyklas
• Dirbtuves
• Sandėlius
• Sporto sales
• Prekybos centrus
• Sveikatingumo centrus
• Uždarus teniso kortus ir t. t.

Veikimo Principas

Dujinis kaloriferis pagrinde susideda iš ventiliatoriaus bei šilumokaičio su dujiniu degikliu. Degiklyje degdamos dujos sušildo šilumokaitį, nuo kurio ventiliatorius tolygiai nupučia šilumą į patalpą. Degimo produktai per dūmtakį pašalinami į lauką. Dūmtakis gali būti išvedamas horizontaliai per angą sienoje arba vertikaliai per angą stoge.

Dujų degimui reikalingas oras gali būti traukiamas iš patalpos arba iš lauko. Jei degimui reikalingą orą reikia traukti iš lauko, per sieną arba stogą išvedamas papildomas ortakis.

Dujinių Kaloriferių Tipai

Standartiniai Dujiniai Kaloriferiai

Standartiniai dujiniai kaloriferiai turi ašinį ventiliatorių, skirtą tiesioginiam horizontaliam pūtimui.

Vertikalūs Dujiniai Šildytuvai

Aukštose patalpose galima naudoti vertikaliam montavimui skirtus dujinius šildytuvus, kurių oro srautas nukreiptas žemyn tiesioginiam vertikaliam pūtimui. Tokie šildytuvai montuojami po lubomis, kas suteikia papildomą privalumą - dujinis kaloriferis veikia kartu kaip ir oro sodintuvas bei neleidžia šilumai kauptis palubėje.

Kondensaciniai Dujiniai Kaloriferiai

Kondensaciniai dujiniai kaloriferiai turi tuos pačius privalumus kaip ir moduliaciniai, tačiau juose sumontuotas papildomas kondensacinis šilumokaitis, užtikrinantis maksimalų šilumos kiekio atidavimą į patalpas. Kondensacinių kaloriferių dujų sąnaudos yra mažiausios lyginant su kito tipo šildytuvais.

Alternatyvūs Šildymo Būdai

Elektriniai Šildytuvai

Elektriniai šildytuvai ypač populiarūs kaip papildomas šilumos šaltinis. Atviro tipo kaloriferiai gali turėti ventiliatorių, kuris pučia karštą orą ir tolygiau išsklaido po patalpą.

Tepaliniai Radiatoriai

Populiariausi yra tepaliniai radiatoriai. Įjungus prietaisą specialus jame esantis tepalas sušyla ir radiatorius ima spinduliuoti šilumos energiją. Patalpų oro šie šildytuvai nesausina ir deguonies nedegina. Tepaliniai radiatoriai yra palyginti nebrangūs, eksploatuojant iš vartotojo specialių žinių ar įgūdžių nereikalauja ir veikia tyliai.

Tepaliniame radiatoriuje elektrinis šildytuvas yra panardintas mineraliniame tepale, kuris cirkuliuoja uždaros hermetiškos metalinės konstrukcijos viduje. Kilnojamieji tepaliniai šildytuvai ar stacionarūs jų analogai - tepaliniai radiatoriai - priskiriami saugesnių prietaisų grupei.

Tačiau neverta tikėtis, kad toks tepalinis šildytuvas šaltą patalpą sušildys itin sparčiai - šiuo požiūriu jis nusileidžia didelės galios ventiliatoriais aprūpintiems oriniams elektriniams šildytuvams su metaliniais ar keraminiais kaitinimo elementais. Tepalinių radiatorių paskirtis kita, tai gana lėtai prišildantys patalpas, todėl kartais yra vadinami inertiškais, bet šiaip patikimi, ilgai ir užtikrintai šildantys prietaisai.

Tepalinio radiatoriaus galia priklauso nuo šildančiųjų sekcijų kiekio (nuo keturių iki dešimties ir daugiau, tačiau kartais apie jų kiekį iš išvaizdos nuspręsti sunku) ir matmenų. Galia priklauso ir nuo šildytuvo svorio, nors jis retai kada būna sunkesnis nei 17-20 kg. Įprastiniuose buitiniuose tepaliniuose šildytuvuose (radiatoriuose) didžiausia galia būna nuo 1 iki 2,5 kW.

Supaprastinant galima teigti, kad 1 kW tepalinio radiatoriaus galios apšildo apie 10 kvadratinių metrų patalpos, jei lubos joje yra ne aukštesnės kaip 3 m.

Tepalinio radiatoriaus galia, konstrukcija ir apdaila, kaip ir jame sumontuotos valdymo įrangos sudėtingumas, lemia šildymo prietaiso kainą. Geros kokybės kilnojamųjų šildytuvų modeliai patys išsijungia ir signalizuoja, jeigu netyčia nuverčiami (jie komplektuojami su prietaiso padėties jutikliais).

Jei tepaliniai šildytuvai (radiatoriai) bus pagrindiniai patalpų šildymo prietaisai arba naudojami kaip rezervinė šildymo sistema, svarbu, kad jie turėtų žemos, ekonomiškos (4-6laipsnių C) temperatūros palaikymo funkciją - taupydami elektros energiją ar neveikiant pagrindinei šildymo sistemai, galėsite nesibaiminti, kad namai ar kitos patalpos užšals.

Sudėtingesnės konstrukcijos tepaliniuose radiatoriuose dar įmontuojamos laiko relės ar net elektroniniai programuojami šildymo režimo valdikliai. Tokia įranga tepalinio radiatoriaus režimą (veikimo pradžią ir pabaigą, palaikomą patalpos temperatūrą, įmontuoto ventiliatoriaus veikimo intensyvumą ir t. t.) leidžia reguliuoti pagal poreikį.

Infraraudonųjų Spindulių Šildytuvai

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai arba plokštės į aplinką skleidžia infraraudonuosius spindulius ir šildo ne orą, o patalpoje esančius paviršius, daiktus ir kūnus. Nuo paviršių pasklidusi šiluma sušildo orą. Labai patogu, kad infraraudonųjų spindulių plokštės yra plonos, jas galima montuoti praktiškai visur - ant grindų, sienų, lubų.

Be to, laikoma, kad tai vienas efektyviausių būdų elektros energiją paversti šilumos energija, kai kurie infraraudonųjų spindulių šildytuvų gamintojai deklaruoja apie 80-90 proc. Infraraudonųjų spindulių šildytuvų galia svyruoja nuo 1,2 iki 4,2 kW, galingesni šildytuvai gali turėti ventiliatorių.

Standartiniuose infraraudonųjų spindulių šildytuvuose šiltas oras nepučiamas, o perduodamas spinduliais, šie šildytuvai veikia tyliai ir yra ekonomiški - šiluma koncentruojama reikiamoje vietoje.

Dujiniai Oro Šildytuvai

Dujiniai oro šildytuvai - dujiniai kaloriferiai yra gana universalūs, mobilūs, galima naudoti ir patalpų viduje, ir lauke. Dujos, susimaišiusios su oru patenka į atvirą arba izoliuotą degimo kamerą, kur vyksta lėtas degimas, karštas oras įkaitina keraminę plokštę, nuo kurios nupučiamas į aplinką. Dujiniai šildytuvai kompaktiški, nepriklausomi nuo elektros, tačiau naudojimas viduje reikalauja ypatingo atsargumo.

Skysto Kuro (Dyzeliniai) Šildytuvai

Skysto kuro arba dyzeliniai šildytuvai gali būti tiesioginio ir netiesioginio degimo. Tiesioginio degimo šildytuvų - vadinamųjų dyzelinių oro patrankų konstrukcija paprastesnė, bet jų naudojimo vietoje turi būti geras vėdinimas, nes galimas kuro kvapas iš nesudegusių kuro dalelių.

Dyzelinių šildytuvų konstrukciją sudaro kuro talpa, oro padavimo vamzdis, degimo kamera, uždegimo žvakės, elektroninis liepsnos stabilizatorius, oro filtrai, ventiliatorius, kuro siurblys, kontroleris, gali turėti integruotą termostatą, apsaugą nuo perkaitimo. Įjungimui reikalingas elektros lizdas. Dyzeliniai šildytuvai pagal galią ir paskirtį skirstomi į pramoninius, mobilius statybinius, buitinius.

Naudojant patalpose, jos turi būti gerai vėdinamos. Prie skysto kuro šildytuvų gali būti jungiamas ir į lauką išvedamas dūmtakis. Kadangi atstumai labai skirtingi, dūmtakis su mobiliuoju šildytuvu nekomplektuojamas, jį reikia įsigyti atskirai. Paprastai dūmtakiai būna plieniniai arba lankstūs, iš karščiui atsparaus plastiko.

Vandeniniai Šildytuvai (Kaloriferiai)

Šie šildytuvai dažnai naudojami pramoninėse patalpose. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai:

tags: #dujiniai #patalpu #kaloriferiai