Šildymo sistemos pasirinkimas yra svarbus sprendimas, lemiantis komfortą ir išlaidas. Dujinis šildymas - vienas populiariausių pasirinkimų, tačiau prieš priimant sprendimą verta išnagrinėti įvairius aspektus. Aptarsime dujų įvedimo reikalavimus, katilo pasirinkimą, eksploatavimo išlaidas ir kitus svarbius klausimus.
Dujinio katilo pasirinkimas
Renkantis dujinį katilą, svarbu atsižvelgti į namo plotą, šilumos poreikį ir karšto vandens naudojimo įpročius. A klasės 85 kv.m namui svarbu pasirinkti tinkamo galingumo dujinį katilą. Taip pat, reikia apsispręsti dėl vandens pašildymo - integruoto momentinio ar stacionaraus boilerio. Jei vietos pakanka, stacionarus boileris gali būti ekonomiškesnis, nes momentinis naudoja daugiau elektros.
Katilo tipas: kondensacinis ar paprastas?
Kuo skiriasi kondensacinis katilas nuo paprasto dujinio? Kondensaciniai katilai yra efektyvesni, nes jie išnaudoja šilumą, kurią paprasti katilai išleidžia į kaminą. Kondensacinį katilą logiškiau rinktis norint sutaupyti, ypač jei namas gerai apšiltintas.
Renkantis katilą 160 m2 namui, svarbu atsižvelgti į tai, ar reikalingas momentinis vandens pašildymas, ar su atskira (integruota) talpa. Taip pat svarbus galingumas. Dujinio kondensacinio katilo tarnavimo laikas gali būti 5-7 metai.
Namuose bus 1 dušas, 4 kriauklės, todėl svarbu, kad nebūtų karšto vandens trūkumo. Ar 2in1 katilo užteks, ar kartais gali jo pritrūkti? Renkantis katilą 90 kv. namui, kad nereikėtų atskiro boilerio, svarbu atsižvelgti į karšto vandens poreikius.
Statant A klasės 116 m² gyvenamą namą, kuriame gyvens 4 asmenys, reikia apskaičiuoti reikalingą katilo galingumą.
Jei namas 160 kv.m, ne naujos statybos ir su ketaus radiatoriais, ar verta galvoti apie šildymą dujomis? A klasės 80 kv/m namui, jei dujų įvado nėra, bet yra variantas statyti dujinį katilą ir lauke keičiamus dujų balionus, reikia įvertinti šildymo kainą ir įrangos išlaidas.
Dujų kaina ir efektyvumas
Kuriomis dujomis ir kuria sistema labiau apsimoka šildyti namus (įsivaizduokime tarkim B klasės namą apie 100 kv.)? Gamtinėmis dujomis (valstybinės) ar sistemomis su dujų balionais - propanas? Ar yra efektyvumo skirtumas tarp šių dujų ir kaina? Kalbu ne apie pačių sistemų įrengimą, o tik tai grynai šildymą tomis dujomis.
Karkasiniam 150 kv. m. namui, kol nėra dujų, norint šildytis suskystintomis dujomis, reikia įvertinti, kiek brangiau negu gamtinės dujos tai gali kainuoti per mėnesį. Ar labiau neapsimokėtų pastatyti elekrinį šildymą?
Dujinio katilo montavimas ir priežiūra
Montuojant dujinį katilą vonioje, svarbu užtikrinti tinkamą vėdinimą. Dujinis katilas bus prijungtas prie vėdinimo šachtos, pro kurią išmes panaudotą orą. Jam taip pat reikės ir oro, iš kur jis jį paims? Ar reikia vonioje įrengti papildomai natūralią ventiliaciją, tai yra dar vieną papildomą šachtą vonios vėdinimui? Ar leidžiama įrengti rekuperatoriaus ortakį?
Dujinio katilo statymas katilinėje, kurioje yra kieto kuro katilas, yra galimas nuosavame name, toje pačioje rūsio patalpoje, kur jau yra veikiantis kieto kuro katilas.
Dujinį katilą galima pajungti įvairiais vamzdžiais. Būna jungiami plastikiniais lituojamais, variniais, daugiasluoksniais, kuriuose yra aliuminio vamzdis. Kokie privalumai ir trūkumai?
Prie dujinio katilo "wiessman vitogas-100" galima įrengti nuotolinį valdymą.
Svarbu! Katilo priežiūra apima kamino valymą ir periodines apžiūras.
Šildymo sistemos reguliavimas
Jei termostatas ant sienos nepalaiko pastovios temperatūros, galima įdėti lauko termostatą.
Lauko temperatūros daviklis jungiamas į katilą tam skirtoje vietoje. Optimaliausia vieta lauke yra šiaurės pusėje.
Reguliuojant šildymo tiekimą, kad temperatūra pirmame ir antrame aukštuose būtų vienoda, svarbu atsižvelgti į tai, kad pirmame aukšte grindinis šildymas, antrame - radiatoriai. Jei katilas vieno kontūro BUDERUS su Ekviterminiu (lauko daviklio) valdymu, reikia tinkamai nustatyti parametrus.
Kokią temperatūrą turėčiau nustatyt pačiam dujiniam katile, jei termostatai sujungti, kolektorinėj pavaros sujungtos, 5 termostatai valdo pirmą aukštą, vienas valdo koridoriaus/wc zonas, antras saliono/virtuvės zonas, antram aukšte 2 kambariai po termostatą, o likęs valdo koridorių ir vonią. Grindinis šildymas, katilas ištisai dirba, nors ir buvo sureguliuota visur vienodos temperatūros.
Efektyviausias dujinio katilo darbo rėžimas yra tada, kai jis įsijungia ir dirba tiek, kiek reikia palaikyti nustatytą temperatūrą. Katilas dirba efektyviausiai, kai temperatūra yra optimali, atsižvelgiant į namo šilumos poreikius.
Kondensacinis dujų katilas (baxi luna platinum) gali dirbti nuolatiniu minimaliu 40 laipsnių temperatūroje režimu arba 45-55 laipsnių su nedidelėmis pertraukomis. Svarbu, kaip sveikiau katilui (degikliams ir pan.). Temperatūra katile reguliuojasi automatiškai kažkur tarp 30-40 laipsnių diapazone. Namas, nustatyta 21 laipsnis dienos temperatūra, naktį 19, prišildo prie 40 laipsnių, bet dirba praktiškai nuolat, kai lauke -5 laipsniai), radiatoriai.
## Gedimai ir problemosJei neseniai paleisto dujinio Vaillant katilo slėgis nukrito iš 1.3 bar į 0.9 bar, o sistema buvo užpildyta rankiniu būdu, nes katilas dar nėra prijungtas prie vandentiekio, slėgis galėjo nukristi dėl to.
Jei momentinis dujinis katilas Junkers (naudojame dujų balionus) pradėjo nukristi slėgis, kas kelios dienos rankiniu būdu papildome iki 1.8, bet po kelių dienų vėl nukrenta ir atsijungia katilas, vandens išbėgimo nepastebėjome, o katilui prieš kelias savaites daryta tech. apžiūra, reikia ieškoti gedimo.
Jei Junkers dujinis katilas skleidžia labai didelį gaudesį kas 5, kartais kas 15 min., kuris girdisi ne tik per visą namą, bet ir kieme, atrodo, kad tuo momentu pravažiuoja garvežys, o kaminas iš katilo išvestas apie 1 metrą, reikia kreiptis į meistrus, kad išsiaiškintų priežastį.
Jei iš po dujinio katilo Saunier Duval THEMA C 23 per kelias vietas laša vanduo, per naktį palikome indą ir ryte atsikėlę tame inde radome tikrai nemažai vandens, vanduo laša tiek kai katilas įjungtas, tiek kai išjungtas, nustoja lašėti užsukus vandenį namuose, panašu, kad laša iš kažkokios šlangutės, reikia ieškoti priežasties.
Jei šildymui turimas dujinis katilas Ariston Premium Evo dirba ekonomiškai, kai pasileidžia budėjimo režimu, palaikydamas pastovią temperatūrą sistemoje, įsijungdamas kas 10-15 minučių 1-3 minutėms tokiu oru, bet šitas režimas pradėjo nusimušinėti ir katilas pradėjo dirbti 1 valandą neišsijungdamas, po to valandai pilnai atsijungia ir taip dujų sunaudojimas išauga 4-5 kartus, reikia kreiptis į meistrus.
Jei dujų generacinis katilas Vigas 16 šaudo dūmais, viskas prasideda tada kai per degiklį pradeda eiti didesnis dujų srautas ir papildomas oras bando jį uždegti, katilas tiesiog pradeda pulsuoti (Uuuuuu POKŠT! ir vėl Uuuuuu POKŠT!), susidaro kažkoks papildomas dujų slėgis ir šauna per ten kur lengviausia, jau kelis kartus nupūtė pravalos dureles kamine, reikia ieškoti priežasties.
Alternatyvūs šildymo būdai
Jei butas 73 kv. m, per du aukštus, be patogumų, t.y. tik šaltas vanduo, nėra šildymo, dujos atvestos tik iki namo, reikia rinktis protingiausią ir ekonomiškiausią šildymo būdą. Taip pat galima svarstyti granulinės centrinio šildymo krosnelės variantą.
Jei statomas individualus apie 160 m2 namas ir renkamės šildymo būdą, greta namo yra dujos, tad vienas iš variantų butų dujinis šildymas, tačiau taip pat esame susidomėję šilumos siurbliais oras-vanduo. Kurį iš šių šildymo būdų labiau apsimokėtų įsirengti?
Jei statomės namuką 80kv. A klasės ir dujos brangsta 40%, reikia apsispręsti ką daryti. Statyti oras/vanduo ar dujų katilą (yra galimybė atsivesti, netoli vamzdis)?
Jei stovi kieto kuro katilas su granuliniu degikliu ir šovė į galvą mintis įsirengti dujinį šildymą, kad granulių tąsyti nereikėtų, reikia patarti ką geriau rinktis ESO (dujų trasa eina kitoje gatvės pusėje) ar Sauridą (pastarosios įvedimas pigesnis, greitesnis ir kasinėtis nereikia)? Namas karkasas, A+, apie 150 m2.
Jei noriu įsirengti palėpę Vilniaus senamiestyje (turiu visus leidimus) ir galiu įsivesti elektrinį arba dujinį šildymą, apie centrinį net nagalvoju, nes kainos didelės, reikia pasirinkti ekonomiškiausią šildymo sistemą artimiausiam dešimtmečiui.
Jei nusipirkau butą, šildomas grindis žadu dėti, ką geriau dėti, oras vanduo ar dujinį katilą? Butas buvo kūrenamas kietu kuru. Yra galimybė prisijungti prie gamtinių dujų. Sienos apšiltintos iš vidaus 50mm polesteroliu langai pakeisti. Kiek suvartoja dujų 48 kv. butas?
Dujų įvedimas bute ir elektros galios didinimas
Bute planuojant atsisakyti dujų ir jungtis elektrinę kaitlentę, reikia įvertinti, ar tai sudėtinga procedūra ir kiek tai kainuotų. Reikėtų atestuotų elektrikų kontaktų, kurie galėtų įvertinti galimybes mano bute, parengti varžos matavimus ir t.t, kuriuos reikės priduoti VEI.
Pirmiausia reikėtų pateikti AB ESO prašymą padidinti buto naudojamą elektros galią. Tą galima padaryti internetu www.manogile.lt arba nuvykti į artimiausią AB ESO klientų aptarnavimo centrą. Tuomet sumokėjus galios padidinimo paslaugos mokestį reikės įvykdyti techninėse sąlygose nurodytus reikalavimus. Taip pat elektrinė viryklė turėtų būti prijungta atskiru elektros kabeliu nuo buto skirstomojo skydelio, kuris pastarajame turi būti prijungtas prie atskiro automatinio jungiklio. Tikslią galios padidinimo paslaugos kainą nurodys AB ESO paslaugos sutartyje. Elektros viryklės kabelio montavimo darbų kaina bus sutartinė, priklausomai nuo montavimo sąlygų. Atestuotos įmonės kvalifikuoto personalo elektriniai matavimai ir dokumentų rengimas su Valstybinės energetikos inspekcijos pažyma kainuoja nuo 100 eurų.
Visų pirma reikėtų pasižiūrėti ar Jūsų butui skirta leistinoji naudoti galia yra pakankama kad būtų galima jungti elektrinę viryklę. Jeigu skirta leistinoji naudoti galia yra pakankama ir kabeliai (įvadinis ir iki elektrinės viryklės) reikiamų gyslų skerspjūvių plotų, tada nieko nereikia daryti tik prijungti viryklę. Jeigu skirta leistinoji naudoti galia yra nepakankama, tada turite kreiptis į elektros skirstomųjų tinklų operatorių (AB ESO) ir užpildyti paraišką dėl leistinosios naudoti galios padidinimo.
Jeigu tai senos statybos daugiabutis namas, tai greičiausiai nuosavybės riba tarp AB ESO ir daugiabučio namo savininkų (tame tarpe ir Jūsų) bus kabelinėje spintoje įrengtoje prie pastato ar pastate įrengtoje elektros skydinėje, t.y. elektros tinklo dalis nuo kabelinės spintos iki Jums laiptinėje įrengto elektros skaitiklio priklausys namo (laiptinės) savininkams. Dėl to Jums reikės atlikti šios tinklo dalies įvertinimą (ar esamas elektros tinklas bus tinkamas didesnei elektrinei galiai), vertinimas atliekamas parengiant supaprastintą projektą (vadovaujantis AB ESO išduotomis prijungimo sąlygomis). Projektas turi būti suderintas su daugiabučio namo savininkų bendros nuosavybės administratoriumi, namo bendrijos pirmininku ar kitu atsakingu asmeniu ir su AB ESO.
Jeigu atlikus vertinimą ir atlikus elektrinių parametrų matavimus nustatoma jog tinklas bus tinkamas naudoti padidėjus elektrinei galiai, tada galima teikti Valstybinei energetikos inspekcijai (VEI) dokumentus dėl elektros įrenginių patikrinimo pažymos gavimo. Jeigu atlikus vertinimą ir elektrinių parametrų matavimus nustatoma jog tinklas nebus tinkamas naudoti padidėjus elektrinei galiai, tada reikia pertvarkyti (rekonstruoti) elektros tinklą jog būtų tinkamas naudoti ar numatyti prisijungimą prie tos tinklo vietos kuri bus tinkama naudoti padidėjus elektrinei galiai ir po to teikti dokumentus VEI.
Kaip išsirinkti GERIAUSIĄ katilą savo namams (3 paprastais žingsniais!)
