Gražutės regioniniame parke, tarp Parsvėto ir Parsvėtaičio ežerų, stovi Dūkšto dvaras, kuris yra vėlyvojo klasicizmo laikotarpio architektūros paminklas. Nuo rūmų atsiveria puiki panorama į šalia esantį ežerą bei gretimas apylinkes. Šis dvaras minimas jau XVI a., o kūrėsi XVIII a. pab. - XIX a., valdant iš pradžių Giedraičiams, Stabrovskiams.
Dūkšto dvaras. Šaltinis: Wikipedia
Dvaro Istorija ir Savininkai
Nuo 1813 m. dvarą valdė Beganskiai, kurie suteikė rūmams ryškius klasicizmo bruožus. 1901 m. dvaras atiteko Vilniaus universiteto auklėtiniui, filomatų draugijos kūrėjui, poetui ir geologui Tomui Zanui, kuris susituokė su tuometinio dvaro šeimininko Daugėlos dukra Terese. Zanams dvaras priklausė iki Antrojo pasaulinio karo.
Žymūs Dvaro Gyventojai ir Svečiai
XIX a. pirmoje pusėje Dūkšto dvare gyveno žymus tų laikų dailininkas, Vilniaus universiteto profesorius Jonas Rustemas (1792 - 1835). Jis čia ir mirė, palaidotas dvaro kapinaitėse, čia buvusios bažnyčios šventoriuje. Pas juos dažnai svečiuodavosi poetas Adomas Mickevičius. Dvare dažnai svečiuodavosi garsus lenkų poetas Adomas Mickevičius (dar ir šiandien jo vardu žmonės vadina liepų alėją parke), žymiausias pomologas prof. Adomas Hrebnickis (1857 - 1967).
Dvaro Architektūra ir Pastatai
Visą ansamblį sudaro senasis gyvenamasis namas ir į šiaurę nuo rūmų stovintys dvaro ūkiniai pastatai: tvartas, ratinė, arklidės, svirnas ir kumetynas. Puošnūs klasicizmo stiliaus dvaro rūmai ir ūkiniai pastatai ant Parsvėto ežero kranto buvo pastatyti XVIII a. pabaigoje - XIX a. pirmoje pusėje.
Rūmai vienaaukščiai su dviaukščiu mezoninu centre ir rūsiais, šiauriniame fasade išryškintas toskaninio orderio keturių kolonų portikas, abiejuose fasado šonuose - žemi masyvių formų rizalitai, pietinis fasadas atsiveria nuokalnėn, jo viduryje, prie cokolio, sumūryto iš lauko riedulių, šliejasi aukšta terasa. Į šiaurę nuo rūmų stovi dvaro ūkiniai pastatai: tvartas, ratinė - arklidė, svirnas ir kumetynas. Ūkiniams pastatams būdingi liaudiški motyvai.
Dūkšto Dvaro Parkas
Dūkšto dvaro parkas yra vietinės reikšmės gamtos paminklas, įkurtas apie 1862 m. ir užima 1,8 ha plotą. Parkas yra tarp Peršvėtos ir Peršvėtaičio ežerų, netaisyklingai geometriškai išplanuotas. Ties Parsvėtaičio ežero kranto vingiu atsišakoja reprezentacinė alėja, vedanti per parką į rūmus. Alėja vietomis apsodinta dviem ir net trimis medžių eilėmis. Priešais rūmus (šiaurės pusėje) yra didelis parteris. Kita alėja iš kelio į rūmus eina iš rytų pusės. Už rūmų į pietus reljefas žemėja Parsveto ežero link. Parke būta dirbtinių terasų. Buvo įrengti keturi tvenkiniai: trys maži ir vienas didesnis. Virš kanalų būta arkinių tiltelių. Auga apie 40 rūšių vietinių ir introdukuotų medžių ir krūmų. Vienoje tankiai medžiais apsodintoje stačiakampėje parko aikštelėje stovėjo medinis dvarininko poilsio namas (neišlikęs). Prie parko buvo net 4 vaismedžių sodai.
Dūkšto dvaro parkas. Šaltinis: grazute.lt
Dvarų Nuoma Lietuvoje
Šventės originalumas neretai siejamas su vietos pakeitimu, o ypatinga proga siejama su autentika, prabanga ir iškilmingumu. Neatsitiktinai krikštynas planuojantys tėvai bei jiems talkinantys krikštatėviai vis dažniau savo žvilgsnius nukreipia į Lietuvos dvarus bei pilis. Šalyje jų yra kiek daugiau nei 570. Ne vienas, nupirktas naujųjų savininkų, tebestūkso apleistas ir laukia naujo gyvenimo. 2005 metais įkurta Lietuvos pilių ir dvarų asociacija jungia tik per 30 savininkų bei kitų asmenų, besirūpinančių šių objektų išsaugojimu ir puoselėjimu.
Dvarų ir pilių kultūra dar stipriai atsiliekame nuo kaimyninės Latvijos, kurioje yra bemaž 1 tūkstantis tokių objektų. Dauguma jų priklauso savivaldybėms ar seniūnijoms, dvarus bei pilis nuomojančioms įvairioms bendrovėms, besiverčiančioms komercine veikla. Taip vertingi istorijos bei kultūros objektai, tarnaudami šių dienų žmogaus reikmėms, uždirba pinigų ir privačiai iniciatyvai, ir nuolatinei, brangiai kainuojančiai pilių bei dvarų priežiūrai. Lietuvos dvarai ir pilys nėra lepinami valstybės lėšomis paslaugų spektrui plėtoti, tad stengiamasi išgyventi savarankiškai.
Pastaraisiais metais tarp šalies gyventojų vis labiau populiarėjusią veiklą pristabdė ekonominė krizė. Tai, kad šiemet tenka taikytis prie suplonėjusių klientų piniginių, pripažįsta visų komercine veikla užsiimančių dvarų bei pilių savininkai. Su kiekvienu klientu dėl kainos deramasi individualiai, tad svarbu dėl būsimos krikštynų šventės tartis iš anksto.
Žemiau pateikiama keletas pavyzdžių, kokios yra orientacinės patalpų nuomos, maisto, pramogų kainos kituose Lietuvos dvaruose:
Senojo Dūkšto dvaras (2021)
| Dvaras | Patalpų nuoma parai (su nakvyne) | Maistas | Pramogos |
|---|---|---|---|
| Norviliškių pilis | Apie 8000 Lt | Papildomai | "Gyva" muzika nuo 1500 Lt |
| Klimkynė | 3000 Lt | Atskirai (nuo 100 Lt/žmogui) | Įvairios (Skrabalai, iliuzionistai, skrydis oro balionu ir kt.) |
| Villa Mindoza | Savaitgalį 5000 Lt/vakarą, darbo dienomis 3500 Lt/vakarą | Atskirai (įtrauktas dvaro vynas, viduramžių patiekalai) | Vieno dienos filmas su specialiu scenarijumi |
| Radailių dvaras | Įeina į kainą | 60-80 Lt/žmogui (patalpų nuoma, maistas su šaltais, karštais patiekalais bei gėrimai) | Muzikantai, klounas (šeštadieniais ir sekmadieniais) |
| Virkštininkų dvaras | Nuo 45 Lt/žmogui (be nakvynės), iki 80 litų (su nakvyne) | Įeina į kainą (šalti patiekalai ir vienas karštas patiekalas) | "Gyva" muzika savaitgaliais |
Dūkšto Dvaras Šiandien
Dūkšto dvaras šiuo metu renovuojamas, tvarkoma teritorija. 1939-1944 m. dvare buvo įsikūrusi Žemesnioji žemės ūkio mokykla. Tiems patiems savininkams priklausantis kitas istorinis objektas - Ignalinos rajone tarp Parsvėto ir Parsvėtaičio ežerų stūksantis vėlyvojo klasicizmo laikotarpio architektūrinis paminklas - Dūkšto dvaras šiuo metu neveikia.
Apgyvendinimas prie Dūkšto ežero
Jei ieškote sodybų ar apgyvendinimo vietų prie Dūkšto ežero, kurios siūlo ilgalaikę nuomą arba priima svečius ne sezono metu, galite rasti keletą variantų, pavyzdžiui, "Voveriškės perlas". Daugiau informacijos rasite čia: Sodybos prie Dūkšto ežero.