Dviaukštis Dvišlaitis Stogas: Konstrukcija, Ypatybės ir Šiltinimo Sprendimai

Stogas - viršutinė pastato konstrukcija, dengianti pastatą ir sauganti jį nuo atmosferos poveikio. Jis užbaigia pastatą ir formuoja jo siluetą, todėl turi derėti prie viso pastato, gretimų pastatų ir aplinkos.

Stogo Elementai ir Funkcijos

Stogas sudarytas iš laikančiosios dalies ir stogo dangos. Laikančioji dalis (gegnės, santvaros, sijos, rėmai, arkos, plokštės) per grebėstus arba per ištisinį paklotą perduoda apkrovas (sniego, lietaus, vėjo, savosios masės ir kt.) sienoms, kolonoms, pamatui. Stogo danga saugo nuo atmosferos poveikio.

Stogo pavidalą ir konstrukciją lemia:

• Paviršiaus forma (plokščia arba kreivinė) ir matmenys
• Pastato paskirtis ir plano konfigūracija
• Architektūrinės, konstrukcinės, ekonominės priežastys
• Klimatinės sąlygos
• Stogo dangos medžiaga

Šlaitiniai Stogai

Šlaitinis stogas sudarytas iš vienos arba kelių susikertančių nuožulnių plokštumų, kurių nuolydis didesnis kaip 12,3 %, arba kreivinių paviršių. Nuožulniosios plokštumos vadinamos šlaitais, jų susikirtimas - briauna (iškilus stogas) arba lataku (įgaubtas stogas), viršutinė horizontali briauna - kraigu.

Šlaitinis stogas su plokščiais šlaitais pagal pavidalą būna kraiginis, piramidinis, išgaubtas, įgaubtas. Pagal šlaitų skaičių - vienšlaitis, dvišlaitis, trišlaitis, keturšlaitis. Stogo šlaitas būna laužytas (mansardinis stogas) arba sudarytas iš kelių horizontalių elementų, atskirtų briauna, karnizu, pakopa (dviaukštis stogas, pakopinis stogas).

Kai kada skirtingo nuolaidumo ir krypties šlaitai sudaro sudėtingą sistemą (daugiašlaitis stogas). Kreivinio paviršiaus stogas būna kūgio, sferinio, svogūninio, parabolinio kupolo, cilindrinio, paraboloidinio, elipsoidinio, hiperboloidinio, konoidinio, dvejopo kreivumo ir kito kevalo pavidalo.

Stogų tipai

Dviaukštis Stogas

Dviaukštis stogas yra šlaitinio stogo variantas, kurio šlaitas sudarytas iš kelių horizontalių elementų, atskirtų briauna, karnizu ar pakopa.

Dvišlaitis Stogas

Dvišlaitis stogas - tai stogas, kurį sudaro du šlaitai, besileidžiantys į skirtingas puses nuo kraigo. Tai vienas populiariausių stogo tipų Lietuvoje.

Stogo Šiltinimas

Norint apšiltinti palėpės stogą, svarbu žinoti nuo ko pradėti. Palėpė dažnai būna nemažo ploto, todėl norisi tą plotą išnaudoti.

Jei turite mažo nuolydžio dvišlaitį stogą, kurio gegnių aukštis yra 250 mm, ir planuojate papildomai dėti 50x50 bruselius šiltinimo sluoksnio padidinimui iki 300 mm, svarbu pasirinkti tinkamą šiltinimo medžiagą.

Šiltinant stogą, svarbu atsižvelgti į tai, ar stogas bus eksploatuojamas. Jei stogas bus eksploatuojamas, rekomenduojama naudoti 10 cm storio styrodurą virš perdangos ir, galbūt, 10 cm vatos po perdanga. Taip pat svarbu naudoti garo izoliacinę plėvelę po styroduru.

Jei statote namą, kurio stogas iš dviejų šlaitų (palėpė nebus naudojama), galite šildyti perdangą ekovata. Tokiu atveju, perdanga padaroma iš gegnių, o po gegnėmis - padas iš OSB plokščių. Planuojamas apie 35 cm ekovatos sluoksnis, atsisakant plėvelių.

Šiltinant stogą iš vidaus be stogo dangos pakeitimo, kai yra šiferis, ruberoidas ir grebėstai, "pakabinti" ant 50x100 gegnių, svarbu žinoti, ar reikia dar iš vidaus papildomai prikalti difuzinę plėvelę ir kokio minimalaus storio reikėtų mineralinės vatos Lietuvos žiemoms išgyventi.

Jei turite šlaitinį stogą ir norite izoliuoti stogą nuo karščio, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas ir technologijas.

Šiltinant gyvenamosios palėpės stogą, svarbu žinoti, kokio storio ekovatos sluoksnis turėtų būti norint išgauti šiluminę 8-10 m² K/W varžą.

Jei stogas dengtas 12 mm OSB plokšte ir bitumine danga, svarbu žinoti, kaip tinkamai apšiltinti stogą.

Jei po skardiniu stogu dėta armuota (nekvėpuojanti) plėvelė, svarbu žinoti, ar įmanoma kaip nors apšiltinti stogą ekovata.

Jei turite šlaitinį stogą ir gegnių žingsniai ne vienodi tarpai nestandartiniai, svarbu, kad stogas būtų sandariai apšiltintas, nes perdangos nebus. Tokiu atveju svarbu pasirinkti geriausią šiltinimo medžiagos pasirinkimą.

Jei turite dviaukštį namą, kurio skardinis dvišlaitis stogas apšiltintas 30 cm palei stogą, užbaigiant blizgia izoliacine plėvele, svarbu žinoti, ar reikia montuoti papildomai 10cm vatą palei lubas, užbaigiant blizgia izoliacine plėvele.

Šiltinant stogą, svarbu atsižvelgti į tai, ar palėpė bus gyvenama. Jei palėpė bus gyvenama, svarbu šiltinti visą stogą arba lubų perdangą. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą vatą ir jos storį. Jei namas iš frezuotų blankių, gegnės išilgai namo, stogas apkaltas 19mm lentomis, o stogo danga - bituminės čerpelės, svarbu žinoti, kaip geriausia apšiltinti stogą, iš lauko ar iš vidaus.

Jei norite dėti vatą tarp gegnių, bet ant difuzinės stogo plėvelės susidaręs kondensatas vidinėje pusėje, svarbu žinoti, ar nepakenks vatai drėgmė, kuri susigers nuo plėveles į vatą ir ar pasišalins atėjus pavasariui, ar nepradės pelyti.

Jei turite seno tipo šlaitinį stogą (šiferis, o po juo - tolius, horizontaliai sukaltos lentos ir gegnės, be difuzinės plėvelės), svarbu žinoti, kokias medžiagas patartina naudoti apšiltinimui. Taip pat svarbu žinoti, ar poliuretano putos tinkamai sąveikauja su medinėmis konstrukcijomis, ir ar šiltinant ekovata reikia sumontuoti difuzinę plėvelę.

Domina perdengimo šiltinimas? Ar užtenka 20cm storiu vatos apšiltinti lubų perdengimą vieno aukšto name, stogo šlaitai nešiltinti? Namas naujos statybos?

Ar verta šiltinti papildomai pertvarą (tarp gegnių sudėt 20cm akmens vatos), kai pats stogas jau apšiltintas 30cm akmens vata? Palėpė nebus šildoma (name grindinis šildymas), bus naudojama tik pasidėt daiktus?

Kokia technologija naudoti apšildant stogą ir kokio storio, jei gegnės yra apvalios ir nevienodo storio per ilgį, storis svyruoja nuo 10-15 cm. Stogas šalaitinis ~170 m^2. Ir kiek galėtų toks aplišiltinimas kainuoti (medžiagos + darbas)? Keisti gegnes nelabai norisi, nes per sudėtingas darbas būtų. Iki šiol namo antras aukštas buvo neįrengtas, o dabar planuojama jį įsirenginėti ir gyventi ten?

Reikės apšiltinti dvišlaitį stogą apie 100 kv.m, kad pasiekti A+. Kokia kaina būtų?

Planuoju pavasarį apšiltinti dvišlaitį stogą. Vatos ir ekovatos variantai atpuola, kadangi stogo labai sudėtinga konstrukcija ir esu įsitikinęs, kad nepasiekiu norimo sandarumo ir kokybės rezultato. Nutariau šiltinti poliuretano putomis. Stogo plotas apie 250kv, todėl suma gaunasi astronominė. Noriu užpurkšti iš apačios tarp gegnių ant difuzinės plėvelės 20cm atvirom porom ir po to 10cm uždarų porų putom, kad galutinai paskandinti gegnes sukuriant garo barjierą. Atviros poros dirbtų kaip gera garso izoliacija,...

Planuoju šiltinti palėpę purškiamomis putomis, gegnių storis 7 cm, plotis 13 cm. Ar užtenka pripučiamo sluoksnio 13 cm, jei ne, tai koks turėtų būtų storis tokio sluoksnio? Kokiu sluoksniu purškiamomis putomis reiktų užpurkšti laukines palėpės sienas?

Norėčiau informacijos dėl šlaitinio stogo apšiltinimo. Po šiferiu yra difuzinė plėvelė, po plėvele dėjau 20cm. akmens vatos, tada garo izoliacinę plėvelę ir dar 5 cm. akmens vatos. Kadangi lubos gaunasi aukštai, todėl lubas žeminau karkaso ir OSB plokštės pagalba, ant osb plokštės dar uždėjau 15 cm. akmens vatos. Palėpė neventiliuojama. Ar reikia ant OSB prieš klojant vatą dėti garo izoliaciją, ant OSB plokštės bus pritvirtintos medžio plaušo dailylentės, ar palėpė nedrėgs? Ar geras toks apšiltinimo būdas?

Dvišlaitį namo stogą stogą statybininkai apšiltino 20 cm Knauf vata tarp gegnių. Jų patarimu pasilikau vatos dar 10 cm izoliacijos įrengimui tarp stygų. Ar tikslingas toks šiltinimas dviem atskirais sluoksniais? Ar geriau būtų vatą iš kraigo viršaus išimti ir izoliacijos sluoksnį užbaigti ties stygomis?

Ar stogą šiltinant įpučiama ekovata reikia įrengti standų barjerą po difuzine plevele, idant įpučiama vata neišgaubtų difuzines plėvelės uždarydama vėdinamą oro tarpą po danga? Jei toks barjeras reikalingas, kokia medžiaga tam būtų tinkama t. y. standi ir didelio drėgmės laidumo (kitaip difuzinė plėvelė iš dalies negalėtų atlikti savo funkcijos).

Noriu sužinoti, kokia medžiaga labiausiai tinka stogo apšiltinimui. Negaliu apsispręst tarp akmens vatos, polisterolo ir neoporo. Domina geriausias kokybės ir kainos santykis.

Medžiagos Stogams

Tradicinių 16-19 a. pastatų stogas dažniausiai buvo keturšlaitis, pėdinės arba gegninės konstrukcijos, dengtas rugių šiaudais, pajūryje ir pamaryje - nendrėmis. 19 a. ėmė rastis dvišlaičių stogų, dengtų keraminėmis čerpėmis, gontais, skiedromis, skarda. 20 a. 3-4 dešimtmetyje kai kur naudota skalūno plokštelių (šiferio) danga.

Štai keletas medžiagų, kurios dažnai naudojamos stogams:

• Skarda
• Čerpės (keraminės, betoninės)
• Šiferis
• Gontai
• Skiedros
• Nendrės
• Šiaudai

Stogo Šiltinimo Medžiagos

Šiltinant stogą, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas. Štai keletas populiariausių:

• Mineralinė vata
• Ekovata
• Poliuretano putos
• Polistirenas
• Styroduras

Renkantis šiltinimo medžiagą, svarbu atsižvelgti į jos šiluminę varžą, drėgmės laidumą, degumą ir kainą.

Svarbu: prieš pradedant stogo šiltinimo darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.

Lietuvos kaimo tradicinio pastato stogo ypatybės

Lietuvos kaimo tradicinių 16-19 a. pastatų stogas dažniausiai buvo keturšlaitis, pėdinės arba gegninės konstrukcijos, dažnai su čiukuru, valma, pusvalme, dengtas rugių šiaudais, pajūryje ir pamaryje - nendrėmis.

19 a. ėmė rastis dvišlaičių stogų (pirmiausia Aukštaitijoje ir Suvalkijoje), dengtų keraminėmis čerpėmis, gontais, skiedromis, skarda. 20 a. 3-4 dešimtmetyje kai kur naudota skalūno plokštelių (šiferio) danga.

Stogo priežiūra

Norint, kad stogas tarnautų ilgai ir patikimai, svarbu jį tinkamai prižiūrėti. Reikia reguliariai valyti stogą nuo lapų, šakų ir kitų nešvarumų, taip pat patikrinti, ar nėra pažeidimų. Jei pastebėjote pažeidimų, reikia nedelsiant juos pašalinti.

Garažų stogai

Skardinis garažas, kurio matmenys 6,00 m pločio ir 5,80 m ilgio, gali turėti šlaitinį stogą. Bendras aukštis ties frontonu gali siekti 2,65 m, o šoninių sienų aukštis - 2,13 m. Stogas gali būti iš skardos čerpių, o sienos, vartai, apvadai ir latakai - tamsiai oranžinės spalvos akrilo lakšto.

Kitas variantas - 7,5 m pločio ir 6 m ilgio skardinis garažas, paaukštintas 60 cm. Dvišlaitis stogas, bendras aukštis ties dvišlaičiu galu 3,25 m, šoninių sienų aukštis 2,73 m. Sienos gali būti ŠVIESIAI ORANŽINĖS, durys ir vartai - BTX7016 c. grafito spalvos, o stogas - iš trapecinės skardos, BTX7016 tamsiai grafito spalvos.

tags: #dviaukstis #dvislaistis #stogu #namas