Kaip ugdyti kritinį mąstymą?

Tikriausiai visi sutiksite su tuo, kad šiuo metu gyvename labai greitai besikeičiančiame, pilname permainų ir informacijos srautų pasaulyje. Dažnai pasidaro nebeaišku, iš kur atėjome ir kur link veda tolimesnis kelias? Vienintelis pagalbos šaltinis šiuo atveju būtų mūsų sąmoningumas. T.y. mąstymas apie mąstymą.

Straipsnio temos:

• Kas yra kritinis mąstymas?
• Kritinio mąstymo kompetencijos ugdymas
• Mąstymas apie mąstymą

Kas yra kritinis mąstymas?

Kritinis mąstymas neturi vieno vienintelio apibrėžimo. Jo samprata priklauso nuo mokslo srities ir krypties, mokslinių tradicijų ir mokyklų, istorinio-kultūrinio konteksto. Kritinis mąstymas - tai mąstymas apie mąstymą ir paties mąstymo proceso suvokimas.

Dažnai girdime nusiskundimus, kad vidinis kritikas mums trukdo, kad jį reikia stabdyti, juo reikia atsikratyti. Tačiau reikėtų žinoti, kad kritinis mąstymas tai nėra žmogaus vidinis kritikas. Kritinis mąstymas - tai būdas pamatyti savo mintis, savo mąstymo kelią, pamatyti, kaip mes darome sprendimus ir kaip atliekame pasirinkimus?

Dažnai susidaro klaidinga nuomonė, kad kritinis mąstymas tai kažkas labai rimto ir sudėtingo, kad jis yra skirtas tik intelektualams, ar labai gabiems žmonėms. Galima pamanyti, kad kritinis mąstymas yra įgimtas, kad mes tiesiog su juo gimstame arba gimstame jo neturėdami. Informacija kritiniam mąstymui yra negalutinis jos vyksmui reikalingas šaltinis. Kritinis mąstymas prasideda nuo mūsų klausimų, problemų, kurias reikia išspręsti.

Kritiškai mąstantis žmogus domisi pasauliu ir domėjimasis pasauliu yra vienas pagrindinių žmogaus bruožų. Pamatę ką nors naujo, mes norime sužinoti kas tai? Kritiniam mąstymui reikia pagrįstų argumentų ir įtikinamų motyvų.

Kritinio mąstymo kompetencijos ugdymas

Kritinio mąstymo pamokose kiekvienas asmuo kuria savas idėjas, vertybes, formuojasi jo įsitikinimai. Niekas negali kritiškai mąstyti už tave patį. Kritinis mąstymas - tai darbas, kurį turi atlikti pats. Taigi asmeninė teisė į savitą mąstymą per pamokas - išankstinė kritinio mąstymo sąlyga.

Mokiniai turi pajusti laisvę mąstyti patys sau, kelti sau patiems sunkius klausimus. Mokiniai turi išmanyti nemažai dalykų, kad pajustų motyvaciją ir sugebėtų patys mąstyti. Kad gebėtume plėtoti sudėtingas mintis, reikia turėti daug žaliavos - faktų, idėjų, kūrinių, teorijų, duomenų, sąvokų.

Kritiškai mąstyti gali įvairaus amžiaus mokiniai - nuo pradinukų iki aukštosios mokyklos studentų, - nes visi jie jau turi daug gyvenimo patirties ir gausius ankstesnių žinių šaltinius. Ir kuo daugiau jie išmoksta, tuo išmintingesniais mąstytojais tampa. Kritinis mąstymas - tai darbas, kurį mokinai ir mokytojai, rašytojai ir mokslininkai faktiškai atlieka apdorodami išmoktas žinias.

Geresnių mokymosi rezultatų mokiniai pasiekia tada, kai jų pačių įgyta patirtis leidžia atpažinti bendrąsias - ekonomikos, socialines, politinės valdžios - problemas ir spręsti jas pasitelkiant klasės bei mokyklos išteklius.

Idėjos, kuriomis dalijamasi su kitais, patikrinamos ir patobulinamos. Skaitydami, diskutuodami, ginčydamiesi, mėgaudamiesi pateiktomis ir suvoktomis idėjomis, įsitraukiame į savo pozicijos gryninimo ir tobulinimo procesą.

Be to, kritinio mąstymo mokytojai pasitelkia daugybę mokymo metodų, skatinančių mąstyti dalyvaujant kitiems žmonėms, t. y. grupinį darbą, diskusijas, aptarimus, įvairiausią mokinių rašinių publikavimą.

Kaip lavinti kritinį mąstymą?

• Būkime sveikai skeptiški, lavinkime įgūdžius mąstyti ir klausti: o kas jeigu? O kodėl aš taip galvoje šioje situacijoje? Kuo pagrįstos mano mintys? Ir kuo pagrįstas toks mano galvojimas? Ir dar kartą: kelkime klausimus ir ieškokime atsakymų.
• Venkime stereotipinio mąstymo, kad tai tiesiog - tiesa.
• Taigi, tai reiškia, kad siekime būti vienodai sąžiningi visose situacijose. Nuolat stebėkime ir klauskime savęs, ar laikomės savo principų, savo vertybių, ar jų neišduodame? Tuo pačiu reflektuokime savo mintis ir savo veiksmus. Pripažinkime ir žinokime savo stiprybes ir silpnybes. Ką aš iš tikrųjų žinau, suprantu apie save, apie esamą situaciją?
• Nebijokime rimtai svarstyti idėjų, kurios konfliktuoja su mūsų turimais įsitikinimais. Nebijokime kvestionuoti savo pačių įsitikinimų ir tų įsitikinimų pagrįstumo.
• Tuo pačiu neskubėkime atmesti kitokios nuomonės. Stenkimės neteisti, nesmerkti, o suprasti, kodėl žmonės ir aš taip mąstau ir veikiu?
• Būkime laisvais žmonėmis, nesutikime iš inercijos, nesustokime, nes tingime, o lavinkime savyje kritinį mąstymą, ieškodami informacijos, argumentų ir formuodami savo mintis. Kritiškai mąstydami, mes keliame sau klausimus. Gyventi su smalsumu ir susidomėjimu.
• Ir neskubėkime - prisiminkime, kad visada svarbu duoti sau laiko prieš apsisprendžiant. Ir taip pat svarbu klausti, o kas jeigu…? Juk taip kritiškai svarbu apsižvalgyti ir pamatyti, kad situacija turi daugiau negu vieną išeitį. Todėl neskubėkime daryti skubotų išvadų. Ieškokime pagrįstumo savo sprendimams ir nuolat savęs klauskime: ką duos skubiai nuveiktas darbas? Neignoruokime ir neatmeskime kitokių minčių, neskubėkime visko vertinti per savo prizmę.

Kritinis mąstymas paauglystėje

Tad kaip ugdyti kritinį mąstymą paauglystėje ir kaip patiems nepasimesti kritinių minčių raizgumynuose?

• Aktyvus mąstymas. Kritinis mąstymas - tai aktyvus, o ne pasyvus veiksmas. Būtina paauglius skatinti prisiimti atsakomybę už savo žodžius. Ši paskata leis jiems suprasti, kad išsakoma jų nuomonė yra svarbi, todėl privalo būti svari bei argumentuota.
• Problemų sprendimas. Gebėjimas spręsti problemas racionaliai - kritinio mąstymo išdava. Ramus pokalbis su paaugliais apie iškilusius probleminius klausimus, faktų dėstymas, o ne impulsyvus emocijų rodymas yra puikus pavyzdys, kuris geriau nei bet kokios teorijos ugdo kritinės minties įgūdžius. Paaugliai, matydami jūsų elgesį, galės jį lyginti su savo elgsena ir užsiimti savistaba, o pastarosios rezultatai vienareikšmiškai inspiruos pokyčius, kurie kils iš paauglio savirefleksijos.
• Noras atrasti. Mūsų žinojimas yra ribotas. Tai turime pripažinti patys, kad galėtume įtikinti ir paauglius. Ne autoriteto siekis, o bičiuliški santykiai su paaugliais leis atrasti santykių harmoniją ir kartu ugdyti kritinį mąstymą. Kuo daugiau žinome, tuo adekvatesnius sprendimus galime priimti. Informacijos keitimasis tarpusavyje ir jos filtravimas atsakant į klausimus „kas?“, „kaip?“, „kur?“, „kada?“, „kodėl?“ leis ne tik plėsti pažinimo ribas, bet ir suartins.
• Aiški komunikacija. Kritinis mąstymas - procesas, kurio išraiškai reikia įrankio - komunikacijos. Vien tik apmąstyti vienokią ir kitokią temą neužtenka. Idėjas reikia išreikšti. Išraiškos formų gali būti daug, tačiau populiariausia - verbalinė kalba. Aiški, konkreti, racionali komunikacija - puikus būdas bendrauti, dalintis nuomonėmis, rasti sąlyčio taškus. Toks bendravimas ne tik padės išsakyti savo poziciją, bet ir lavins paauglių kalbos raišką.

Kritinis mąstymas - būtinas įgūdis XXI a.

Kas yra kritinis mąstymas? Kuo jis svarbus šių dienų visuomenei? Tai klausimai, užduodami vis dažniau. Melagingos ir neteisingos informacijos srautai didėja lygiagrečiai su interneto įtakos didėjimu, todėl kritinis mąstymas yra pristatomas kaip priemonė milžiniškiems informacijos srautams suvaldyti.

„Šiandien kiekvienas iš mūsų gali būti žurnalistu, kiekvienas gali sukurti įrašą kuriame nors socialiniame tinkle. Kritinis mąstymas yra kompetencija, susidedanti iš trijų dalykų, kurie vienas be kito negali egzistuoti: medijos turinio analizės, faktų tikrinimo ir medijų informacinio raštingumo. Medijų turinio analizė tai gebėjimas kelti klausimą, kokią žinią neša tam tikras tekstas / nuotrauka / vaizdo įrašas ir pan. Turinį vertėtų analizuoti atsižvelgiant į jo kiekį ir kokybę.

Tai neapsieitų ir be faktų tikrinimo ir faktų tinkamo naudojimosi. Kiekvienas, bet kokį tekstą rašantis ir tam tikrais faktais besiremiantis, asmuo privalo nurodyti šaltinį, kuriuo remiasi - taip išvengiama autorių teisių pažeidimo. Taip pat privalu įsitikinti ir žinoti, kad informacija, kurią jis naudoja, nėra melaginga ir teksto kūrėjas netampa tik dar vienu melagingos informacijos skleidėju.

Taip pat svarbu ugdyti savo smalsumą. Mes neturime mokyti žmonių, kuri informacija yra melaginga, kuri ne, mes turime mokyti įgūdžio rasti ir atsirinkti tinkamą informaciją. Asmens požiūrį į aplinką šiuo metu labiausiai formuoja ta informacija, kuri jį supa skaitmeninėje erdvėje. Todėl visiškai nesunku suprasti, kad melaginga, pernelyg sudėtinga informacija gali suklaidinti jauną žmogų ir suformuoti klaidingą požiūrį į tam tikrus dalykus, o tą nuomonę neretai yra itin sunku pakeisti.

„Mes turėtume vystyti kritinį mąstymą - tai yra pats svarbiausias darbas šiuo metu.Taip pat turime suprasti, kad niekas nebenori skaityti ilgų ir nuobodžių tekstų, nes niekas nebeturi tam laiko. Patikrinti informaciją prieš ja naudojantis yra būtina. Kiekvienas iš mūsų turi stengtis teisingiausią informaciją rasti pats.

Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad prisidėtų prie kritinio mąstymo augimo?

• Visų pirma, stengtis pats būti kuo labiau išprususiam socialinėse medijose ir kritiškai vertinti visą pateikiamą informaciją ne tik internete, bet ir visose formose, kurioje patalpinta informacija.
• Antra, kviestis patyrusius specialistus, visuomenės veikėjus į įvairias švietimo įstaigas. Tikrovėje sutinkami „valdžios žmonės“ arba organizacijų atstovai mokyklinio amžiaus vaikams padaro didesnį įspūdį, nei sutikti socialinėse erdvėse.

Kritinio mąstymo įgūdį galima ugdyti nuo pat ankstyvo amžiaus. Be formalaus mokymo, tai yra įgūdis, kurį galima tobulinti per žaidimus ir praktinį eksperimentavimą. Ypač efektyvus būdas tai padaryti yra naudojant edukacinius žaislus ir žaidimus.

EDUKACINIAI ŽAISLAI yra puiki priemonė skatinti vaikus mąstyti kritiškai ir kūrybingai. Jie ne tik teikia malonumą, bet ir skatina vaikus tyrinėti, analizuoti, ir ieškoti sprendimų įvairiose situacijose.

Problemos sprendimo įgūdžiai: Dauguma edukacinių žaislų yra sukurti siekiant išspręsti tam tikras problemas ar užduotis. Vaikai, žaisdami su šiais žaislais, yra skatinami mąstyti kritiškai ir ieškoti būdų, kaip pasiekti tikslą. Vienas iš puikių pavyzdžių, kaip edukaciniai žaislai skatina problemų sprendimo įgūdžius, yra konstruktorius Deluxe.

Loginis mąstymas: Loginiai žaislai ir GALVOSŪKIAI yra pagrįsti loginiu mąstymu. Jie moko vaikus kurti loginius ryšius, analizuoti situacijas ir numatyti pasekmes. Būtent tokius komponentus turi loginis žaidimas Marble Circuit. Žaisdami vaikai turi planuoti detalių išdėstymą taip, kad plieniniai rutuliukai, riedėdami sukurtu taku pasiektų tikslą, pavaizduotą užduočių kortelėse.

Sąvokų supratimas: EDUKACINIAI ŽAISLAI gali padėti vaikams suprasti abstrakčias sąvokas, kaip antai matematikos ar mokslo principai, apimantys įvairiausias sritis, tokias kaip: saulės sistema, žmogaus kūnas, vabzdžių vystymosi etapai. Žaisdami vaikai mokysis naujų sąvokų, pažins procesus ir jų dėsningumą.

Kūrybingumas: Kūrybiški EDUKACINIAI ŽAISLAI skatina vaikus ieškoti naujų būdų sprendimams priimti ar projektams įgyvendinti. Pavyzdžiui, kurdami absoliučiai naujas formas su konstruktoriumi Zolo Blanko, vaikai bus nepriklausomi nuo jokių instrukcijų ar spalvų paletės.

Iššūkiai ir bandymai: Edukaciniai žaislai gali pateikti iššūkių ir užduočių, kurios yra būtinos mokymuisi ir tobulėjimui. Atlikdami eksperimentus su „Ateivių gleivių laboratorija“, vaikai bandys skirtingas medžiagų proporcijas, kad galėtų sukurti ir „ištirti” gleives. Arba atrasti ir pažinti polimerų savybes, atlikdami nesudėtingus, bet įdomius ir naudingus eksperimentus su moksliniu rinkiniu Polimerų paslaptys.

EDUKACINIAI ŽAISLAI yra vienas iš įrankių, kurie gali padėti mažiesiems Ateities Herojams tobulinti kritinio mąstymo įgūdį, o kartu ir skatinti smagų ir produktyvų mokymosi procesą. Tai gali turėti ilgalaikių ir teigiamų pasekmių vaikų intelektiniam vystymuisi ir gebėjimui sėkmingai veikti visuomenėje.

„Uždavus vaikui klausimą, tėvai gali sugalvoti greitą atsakymą ir užbaigti temą. Arba sakyti, kad aš irgi nežinau, gal kartu pasidomėkime, paieškokime. Dar vienas svarbu dalykas - diskutuoti, argumentuoti, samprotauti, ieškoti tiesos. Tėvai gali remtis savo autoritetais ir primesti vaikui savo tiesą. Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovės teigimu, kritiniame mąstyme svarbu atkreipti dėmesį į gerus klausimus.

Kūrybingumo tikslas yra atviras, t. y. „Kai žmogus susiduria su teiginiu ar teorija, jis turi išsiaiškinti ir nuspręsti, ar galima ja pasitikėti, ar tai adekvatu, patikima, ar teiginį galima vadinti tiesa, ar jį galima priimti. Kritinis mąstymas yra kaip detektyvo veikla. Kai priimi, kad tikrovė yra daugiau negu matai ir stengiesi atrasti ir sužinoti tą dalį, kuri tau yra nežinoma. Tam reikia ir vaizduotės, ir smalsumo, ir tyrinėjimo, ir sąmoningumo“, - pasakoja M.

M. Laužikaitė atkreipia dėmesį, kad ugdant kritinį mąstymą labai svarbu yra atvirumas ir smalsumas. „Gali būti, kad tyrinėjant teks priimti tavo požiūrio iki tol neatitinkančią poziciją. Tai pareikalaus atvirumo.

tags: #kaip #galima #buti #kyrybisku