Nepriklausomai nuo to, kokią šalį ar ūkį paimtume, visada iškyla pagrindinė ekonomikos problema - rasti efektyviausius ekonominių išteklių paskirstymo būdus ir išspręsti išteklių stygiaus problemą, kuri atsiranda dėl beribių visuomenės poreikių ir ribotų išteklių.
Ribotumas ir stygius reikalauja ekonominio sprendimo, kuris reiškia vieno daikto rinkimąsi kito sąskaita. Todėl apskritai visuomenei ir atskiram individui svarbu įvertinti alternatyvas ir optimaliai pasirinkti.
Spręsdama minėtuosius uždavinius, t. y.:
- Ką gaminti? Kokias gaminti prekes ir kiek, kokias teikti paslaugas ir kiek?
- Kaip bus šios prekės ir paslaugos gaminamos, naudojant turimus (dažniausiai ribotus) išteklius?
- Kam bus skiriamos gaminamos prekės ir paslaugos?
Šie trys universalūs pasirinkimai vadinami pagrindinėmis ekonomikos organizavimo problemomis. Jos yra vienodos visiems, visur ir visada, tačiau skiriasi tik jų sprendimo būdai.
Žmonės ir visuomenė gali įsigyti daiktus, gamindami juos patys, keisdamiesi anksčiau turėtais, arba gaudami juos dovanų. Kadangi visuomenė negali turėti visko, ji privalo nuspręsti, kurias prekes ir paslaugas ji įsigis dabar, kurių įsigijimą gali atidėti tolesnei ateičiai, o kurių - visai atsisakyti.
Rinka ir Jos Reguliavimas
Rinka (market) - tai visuma mainų santykių, pasireiškiančių pirkimo-pardavimo aktu tarp pardavėjų ir pirkėjų, kurių sprendimai bei perkamoji galia formuoja pasiūlą ir paklausą bei jų tarpusavio ryšį. Kitaip tariant, tai vieta, kurioje susitinka ekonominiai subjektai pirkdami - parduodami prekes bei paslaugas ir kitus išteklius.
Yra įvairių būdų, kaip pastatyti namą ar mokyklą, sukonstruoti naujo automobilio modelį ar panaudoti žemės sklypą. Išskyrus mokyklas, kurios daugiausia bus statomos vyriausybei užsakius, į šiuos klausimus atsako patys šių šalių piliečiai. Tačiau kitose pasaulio šalyse tokius dalykus gali spręsti ir šalies vyriausybė.
Kadangi produkcijos nebus pagaminta tiek daug, kad būtų patenkinti visų poreikiai, reikia rasti būdą paskirstyti visą pagamintą produkciją. Kiekvienos šalies visuomenė yra parinkusi savo sprendimo būdus ir atsakymus į klausimus: ką? kaip? ir kam gaminti?
Būdas, kuriuo visuomenė ieško atsakymo į šiuos pagrindinius klausimus, yra tos visuomenės ekonomikos sistema. Taigi nuo ekonomikos sistemos priklauso atsakymas į pagrindinius ekonomikos klausimus - ką? kaip? ir kam gaminti?
Pagal tai ekonomikos sistemos gali būti keturių pagrindinių tipų: papročių, grynojo kapitalizmo, komandinio ir mišraus.
Ekonomikos Sistemos Tipai
- Papročių (Tradicinė) Ekonomika: Problemų sprendimas remiantis religiniais ar socialiniais papročiais ir tradicijomis.
- Gryna Kapitalistinė (Rinkos arba Laisvosios Verslininkystės) Ekonomikos Sistema: Remiasi privačia nuosavybe, individų ekonomine laisve.
- Komandinė (Planinė) Ekonomika: Visus sprendimus apie tai, ką, kaip ir kam gaminti lemia vienas centras ar grupė. Ši sistema remiasi kolektyvine nuosavybe.
- Mišrioji Ekonomika: Dabartinio pasaulio šalyse yra mišri - rinkos ir valstybės - ekonomika.
Tiek ekonomikos teorija, tiek pasaulinis patyrimas įrodė, kad efektyviausia yra tokia mišri ekonomikos sistema, kurioje dominuoja ne komandiniai, o rinkos santykiai.
Konkurencinės rinkos jėgos priverčia gamintojus ,,šokti pagal vartotojų dūdelę”: pasikeitus vartotojų poreikiams, pomėgiams, pasikeičia ir kainos; tada gamintojai skatinami didinti produkcijos gamybą, arba atvirkščiai, mažinti ją.
Nors rinka verčia gamintojus ,,šokti pagal vartotojų dūdelę”, tačiau gali vykti ir priešingas procesas. Vartotojai taip pat ,,šoka pagal gamintojų dūdelę”. Rinka visus įtraukia j sudėtingą sąveiką: pardavėjai reaguoja į pirkėjų norus pirkti, o pirkėjai reaguoja į gamintojų norą parduoti.
Paklausos kreivė atspindi pirkėjų norus, o pasiūlos kreivė rodo gamintojų norą parduoti. Kiekviena jų parodo, kaip prekių kiekis yra veikiamas tik jos kainos.
Pagrindiniai ekonomikos segmentai (t.y. dalys, sektoriai) pavaizduoti 1 pav. Obuolių, kavos, duonos, namų ir kitų vartojimo prekių rinką vaizduoja viršutinis stačiakampis. Tuo tarpu apatinis stačiakampis vaizduoja atitinkamas gamybos veiksnių rinkas, turinčias savo paklausą ir pasiūlą.
Pasiūlos ir paklausos grafikas
Jei duonos paklausa yra didelė, gamintojai jos pateiks daugiau. Būtina atkreipti dėmesį ir į apatinį stačiakampį, kuris rodo gamybos veiksnių paklausos ir pasiūlos balansą.
Socialinė Ekonomika Lietuvoje
Europa pamažu sugrįžta prie savo šaknų, tai yra prie socialinės Europos idėjos. Socialinė ekonomika turi gilias ir senas tradicijas Šiaurės Amerikoje, Anglijoje ir ES, o ypač jos pietinėse šalyse. Socialinė ekonomika apima milžinišką socialinę rinką ir sudaro apie 10 proc. visos ES ekonomikos BVP.
Pagal Europoje nusistovėjusią sampratą, socialinė ekonomika (SE) Europoje veikia švietimo ir ryšių pagrindu ir apima tokias juridines formas kaip: kooperatyvus (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.), savitarpio paramos organizacijas (savidraudos bendrijas), asociacijas ir fondus, socialines įmones.
Socialinė ekonomika (angl. social economy) - tai yra tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kurioms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė, kuri taip pat yra susijusi su bendruomenių vienijimusi susitelkiant vienam tikslui, norint paskatinti vystymąsi ten, kur atsiranda poreikiai, kurių negali patenkinti nei valstybė, nei liberali rinka, netgi labdaros organizacijos.
Vyraujanti nuosavybės forma socialinėje ekonomikoje yra kooperatinė nuosavybė. Socialinė ekonomika taip pat veika pagal savąjį solidaraus dalinimosi ekonomikos modelį, įvairias vartotojų platformas bei kuria savas socialines inovacijas.
Socialinės ekonomikos išskirtiniai bruožai yra tai, kad ji vienija įvairių šalių visuomenes išpildydama socialinius tikslus, sušvelnina ekonomines krizes bei efektyviai skatina ES socialinius ekonominius ryšius.
Trys skirtingi finansavimo šaltiniai:
- Nevyriausybinės organizacijos (NVO) pagrinde yra išlaikomos iš valstybės projektų ir viešųjų pirkimų.
- Socialinio verslo įmonės (SV) naudoja verslo modelius išnaudojant liberalios rinkos mechanizmą.
- Socialinė ekonomika (SE) naudoja socialinius modelius panaudodama socialios rinkos mechanizmą.
Socialinės ekonomikos naujoji specifika Lietuvoje pasižymi savo naująja rinkos infrastruktūra, pasižymi socialios demokratijos principais grįstu valdymu - rato principu veikiančiu grįžtamojo ryšio principu, kai visi yra atsakingi visiems.
Pagrindiniai socialinės ekonomikos rinkos infrastruktūros veiklos įrankiai:
- Socialinės ekonomikos institutas (SEI - švietimas, registrai, veiklos formos, apskritasis socialinės ekonomikos stalas (SEST) ir kt.);
- Socialinė birža (SB - solidaraus dalinimosi ekonominis modelis (SDEM), vartotojų platforma, apskritasis socialinės ekonomikos stalas (SEST);
- Socialinės ekonomikos (SE) skatinimo taryba (SEST - SE įstatymas, socialinių tikslų nustatymas, SE rinkos plėtra).
Pagal visame pasaulyje priimtą skirstymą socialinė ekonomika (SE) veikia per savo ryšius, švietimą ir apima šias juridines formas: kooperatyvai (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.), savitarpio paramos organizacijos (savidraudos bendrijos), asociacijos ir fondai, socialinės įmonės.
Socialinė ekonomika vaidina svarbų vaidmenį vietinio regioninio lygmens vystymuisi, kviesdama ir įtraukdama socialinius partnerius strateginiam dialogui ir socialinei atsakomybei.
Socialinės ekonomikos modelis, pradėjęs veikti Lietuvoje, visuomenei naujai siūlo sąmoningai veikti socialiai atsakingoje socialinėje rinkoje.
Socialinės ekonomikos (SE) bendrieji reikalavimai: ES socialinės chartijos principai, ES socialinių inovacijų principai ir vadovavimasis socialinės (nepolitinės) demokratijos vertybėmis į pirmą vietą iškeliančiomis asmens pirmenybę rinktis.
Socialinė Inovacija
Socialinės inovacijos (toliau - SI) - tai naujos idėjos (novatoriški metodai ir modeliai, socialiniai produktai ir paslaugos), padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių.
SI požymiai yra šie:
- Veikimas atviras - dalijamasi turimomis žiniomis.
- Tarpsektorinis ir integruotas požiūris į problemos sprendimą.
- Dalyvaujantys ir įgalinti piliečiai/vartotojai.
- Atliepia paklausą.
- Individualaus atvejo svarba - sprendimai pritaikyti vietos aplinkybėms, individo poreikiams.
Socialinės biržos inovacija iš esmės įkūnija visai naują socialinį ekonominį bendrosios rinkos sisteminį požiūrį.
Pirmas žingsnis, yra pasitikrinti savo įmonės arba organizacijos socialinės atsakomybės lygį socialinės ekonomikos rinkoje. Antras žingsnis, tai yra pradėti veikti SDEM pagrindu: deklaruoti socialinę atsakomybę ir rinkoje imti naujai veikti socialinės atsakomybės pagrindu.
Rinkos ekonomikos privalumai, palyginti su planine ekonomika:
- Rinkos ekonomika yra lankstesnė, greičiau reaguoja į aplinkos pokyčius, joje gaminama daugiau ir geresnės kokybės prekių ir paslaugų, dėl to bendrasis visuomenės gyvenimo lygis dažniausiai yra aukštesnis;
- Visiems gyventojams ir įmonėms garantuojama ekonominės iniciatyvos ir pasirinkimo laisvė;
- Konkurencijos mechanizmas efektyviau nei centralizuotas planavimas paskirsto ekonominius išteklius, t. y. nukreipia juos į tas ūkio šakas, vietoves ir įmones, kur jie naudojami geriausiai, formuoja optimalią ūkio struktūrą ir atlygina efektyviau veikiantiems ūkio subjektams už jų pastangas didesnio pelno ar pajamų forma, skatina geresnį gamybos organizavimą, mokslinę techninę pažangą ir išteklių taupymą.
Rinkos ekonomikos trūkumai - privatūs subjektai nesugeba spręsti makroekonominių (pirmiausia nedarbo ir infliacijos), socialinių, ekologinių, regioninių (susijusių su gamtinių, žmogiškųjų, finansinių išteklių pasiskirstymo ir ekonominės plėtros netolygumais įvairiuose regionuose ir šalyse), viešosios infrastruktūros objektų, į kuriuos investicijos nėra pelningos (pvz., mokyklų, kelių), kūrimo ir kitų problemų, kurios yra bendros visai visuomenei, jas gali spręsti tik valstybė; pajamų paskirstymas pagal konkurencijos rezultatus didina socialinę nelygybę (tai sudaro nevienodas galimybes ir ateities kartoms) ir ekonominės veiklos riziką; didėja gamybos monopolizacijos grėsmė (būtinybė gintis nuo konkurentų skatina gamintojų susitarimus ir susijungimus, techninei pažangai reikia gamybos ir kapitalo koncentracijos didelėse įmonėse), dėl to gali nukentėti smulkiojo ir vidutinio verslo, vartotojų interesai; rinkos ekonomikos plėtra yra netolygi ir cikliška, ją periodiškai nutraukia ekonominės krizės.
Socialinės ekonomikos balsai - Lietuvos socialinio verslo asociacija, Lietuva
tags: #rinkos #ekonomikos #sistema #nuosavybe