Dvibučių namų projektai rinkoje populiarūs dėl savo patogumo, ekonomiškumo, kainos ir geros lokacijos. Tarptautinė įmonė NP5 siūlo kokybiškų kotedžų statybą Šiauliuose, Vilniuje, Kaune ir kitose Lietuvos teritorijose. Kiekvienam klientui siekiame suteikti efektyvų bendradarbiavimą, naujovišką požiūrį į statybas ir skirti ypatingą dėmesį jo individualaus projekto kokybei.

Dvibučių Namų Projektai ir Statyba
Pastatų projektavimo ir statybos darbų įmonės NP5 architektai ir projektuotojai projektuojamame dvibučiame gyvenamajame name pagal užsakovo pageidavimą nustato patalpų funkcinę priklausomybę bei patalpų išdėstymą. Įprastai dviejų butų gyvenamasis namas pasižymi nesudėtingais konstrukciniais sprendimais, pastatytas iš ilgaamžių ekologiškų medžiagų.
Dvibučių namų projektuose gerai išvystyta tokia bendra infrastruktūra kaip bendros erdvės, laisvalaikio, sporto zonos, keliai ir gatvės. Tinkamai sublokuoti dvibučiai pastatai optimaliai izoliuoja šilumą, drėgmę, taip pat išsiskiria savo puikia garso izoliacija - nesigirdi jokių pašalinių garsų iš skirtingų butų. NP5 profesionalų projektuojami ir statomi pastatai atitinka A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus.
Jie išsiskiria savo gera šilumos, garso izoliacija, reikalauja mažesnių eksploatacijos išlaidų, o pastato šildymo kaštai sumažėja daugiau nei tris kartus. Mūsų įmonė klientams siūlo visą dvibučių namų projektų statybos paketą - nuo pirminių konsultacijų, geodezinių matavimų, projekto vizijos, koncepcijos, projekto sąmatos sudarymo iki projektavimo ir statybos darbų, vidaus ir išorės apdailos darbų.
Teikiame garantinę ir pogarantinę pastato priežiūrą. Bendrovė specializuojasi kaip statybų vystytojas, rangovas ir pavienių statybos darbų vykdytojas. Kuriame ir realizuojame tiek B2B, tiek B2C architektūrinius ir statybų projektus bei atidžiai prižiūrime įgyvendinimo procesą.
Žemės Sklypo Paskirtis ir Apribojimai
Prieš pradedant statybas, svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti gyvenamąjį namą. Jei sklypas yra žemės ūkio paskirties, gali tekti keisti jo paskirtį į namų valdą. Tačiau tai ne visada įmanoma, ypač jei sklypas yra mažesnis nei 2 ha.
Be to, sklypui gali būti taikomi įvairūs apribojimai, pavyzdžiui, jei jis yra geomorfologiniame draustinyje ar netoli kelio. Tokiais atvejais gali būti nustatytos apsaugos zonos, kurios riboja statybos galimybes. Pavyzdžiui, kelių direkcija gali nustatyti apsaugos zoną, kuri apima visą sklypą, todėl gali būti neįmanoma statyti naują namą ar pakeisti ūkinio pastato paskirtį į gyvenamąją.
Norint sumažinti apsaugos zoną, gali tekti kreiptis į atitinkamas institucijas ir bandyti įrodyti, kad statyba nepadarys žalos aplinkai ar nesukels kitų problemų. Tačiau tai nėra garantuotas procesas.
Statant naują Namą, jam skirtas sklypas (ar jo dalis) negali būti mažesnis kaip 400 m2.
Klausimas: Ar galima viename 6a sklype statyti namą, jei ten jau yra vienas gyvenamas namas?
Galima, bet turite nepažeisti sklypo užstatymo tankumo bei intensyvumo. Namas būtų vienas kaip dvibutis. Jei tai ne sodo sklypas. Sodo sklype dvibučių negalima statyti.
Teoriškai 7a sklype yra galima sublokuotų namų statyba. Reikia gilintis į situaciją. Priklauso nuo daugelio faktorių - yra mieste ar rajone, kas parašyta detaliajame plane ir t.t. Vilniaus m. tokio ploto sklype galite statyti, kad ir 2 dvibučius namus.
Statybos Leidimai ir Projektai
Norint pradėti statybas, dažnai reikalingas statybos leidimas. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, statant nesudėtingą statinį iki 50 kv. m ploto, leidimo gali ir nereikėti. Vis dėlto, net ir tokiu atveju gali būti reikalingas projektas ir pranešimas apie statybos pradžią.
Jei planuojama rekonstruoti esamą pastatą, pavyzdžiui, pakeisti stogą ar padidinti plotą, taip pat gali būti reikalingas leidimas. Svarbu pasidomėti, kokie reikalavimai taikomi konkrečiu atveju, nes jie gali skirtis priklausomai nuo statinio tipo ir dydžio.
Jei jau turite statybos leidimą, bet norite keisti projekto sprendimus, pavyzdžiui, statyti mažesnį namą arba naudoti kitas medžiagas, gali tekti gauti naują leidimą arba atlikti projekto korektūrą. Svarbu pasikonsultuoti su specialistais, kad įsitikintumėte, jog laikotės visų reikalavimų.
Dokumentai, Reikalingi Statybai
Iš vystytojo būtina reikalauti visos techninės dokumentacijos: statybos leidimo, techninio projekto, statybos darbų ir techninės priežiūros apmokėtų draudimo polisų, statybos darbų vadovo sutarties, pranešimo apie statybos darbų pradžią, techninės priežiūros sutarties. Tokių dokumentų budriam pirkėjui turėtų būti negana.

Atstumai Iki Kaimyninių Sklypų ir Vandens Telkinių
Statant namą, svarbu laikytis atstumų iki kaimyninių sklypų ir vandens telkinių. Pavyzdžiui, nuo sklypo ribos iki namo turi būti išlaikytas tam tikras atstumas, kuris gali skirtis priklausomai nuo vietovės ir pastato aukščio. Taip pat yra apribojimai statybai prie upių ir ežerų, pavyzdžiui, pakrantės apsaugos juostoje galima statyti tik nedidelius statinius.
Pirties Statyba Prie Upės: Norime statytis pirtį prie upės, jos apsaugos zonoje. Žinome, kad "už pakrantės apsaugos juostos ribų gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio." Ar galima papildomai po vienu stogu pasidaryti terasą ir ar jį bus įskaičiuota į bendrąjį plotą?
Dvibučiai Namai: Ypatumai ir Reikalavimai
Sublokuoti gyvenamieji namai gali būti statomi vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų paskirties žemėje.
Sublokuoti namai gali būti statomi, tam reikalingas projektas ir leidimas, tačiau gali būti atvejų, kuomet tokios statybos neleidžiamos: saugomose teritorijose (kultūros paveldo apsaugos zonos, regioniniai, nacionaliniai ir kiti parkai, Natura 2000 teritorijos ir pan.), jei jose nustatytas saugomos teritorijos reglamentas, jei to neleidžia teritorijų planavimo dokumentai (detalieji planai, specialieji planai, bendrieji planai ir pan.).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į leidžiamos užstatyti procentus (tankumas ir intensyvumas), aukštingumas - negalima viršyti. Privaloma laikytis teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų, specialiųjų planų, bendrųjų planų) nustatyti užstatymo zonų.
Jei dvibučio namo bendras vidaus plotas viršija 300m², tai toks statinys yra įtrauktas į visuomenei svarbių statinių sąrašą, būtinos viešinimo procedūros.
Taigi, žinant tik sklypo plotą negalima pasakyti, ar leidžiama statyti dvibutį gyvenamąjį namą ar negalima.
Apskritai net ekspertai plika akimi negalėtų atskirti dvibučio namo nuo blokuoto pastato. Tai - kaskart unikali architekto išmonė.
Jei visgi perkamas būstas naujame dvibučiame name, gyventojams dažniausiai tenka patiems registruoti visą objekto statybos baigtumą. Naujos statybos namai beveik visada parduodami 85 proc.
Praktikoje visą namo baigtumą paprastai tenka registruoti nebe vystytojui, o pirkėjui - tai nėra itin sudėtinga procedūra, tačiau jos per tam tikrą laiką reikalauja bankai, jeigu perkama su paskola.
Daugybė būsto dvibučiuose pastatuose pirkėjų šiuo metu yra įstrigę situacijoje, kai neįmanoma registruoti 100 proc.
Tai savaime nėra problema gyvenant, bet perkant su paskola bankai reikalauja viso namo įregistravimo per 6-12 mėnesių. Negana to, nuo 2015 m. būsto paskolos sutartyse dažniausiai numatoma, kad per minėtą terminą nepasiekus 100 proc. viso objekto baigtumo, pradedamos taikyti bent 1 proc.
Net jei kito būsto dvibučiame name pirkėjas anksčiau ar vėliau atsiranda, iššūkiai ar papildomos išlaidos čia nesibaigia.
Tai - priežastis ne tik bendradarbiauti su kaimynu, bet ir ieškoti tokio dvibučio, kurio antras butas irgi turi pirkėją ar gyventoją. Tokių objektų pirkėjai taip pat turėtų labai gerai išsiaiškinti, ką perka.
Dvibutis Namo Registravimas
Pirmiausia atliekami viso pastato matavimai, kartu parengiant atskiras dviejų butų bylas, t. y. Tuomet atliekami akustikos tyrimai tarp butų nepriklausomai nuo to, ar jie sujungti garažais. Galiausiai visa tai perduodama privačiam ekspertui per „Infostatybos“ sistemą ir registruojama Registrų centre.
Su kolegomis juokaujame, kad žmonės paprastai perskaito instrukcijas nusipirkę virdulį, bet namą ar butą notariškai nusiperka iš paveikslėlio.
Šiandien Lietuvoje statant nuosavą namą, svarbu žinoti ne tik apie techninius reikalavimus, bet ir apie biurokratinius procesus, kurie gali gerokai paveikti tiek projekto kainą, tiek jo įgyvendinimo laiką. Panagrinėkime, kokie reikalavimai taikomi vienbučiams ir dvibučiams namams, ir kokie iššūkiai gali kilti statytojams.
Visuomenei Svarbūs Pastatai
Galiojančiame statybos techniniame reglamente numatyta, kad visi vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, kurių bendras plotas viršija 200 kvadratinių metrų, priskiriami visuomenei svarbių pastatų rūšiai. Tokia klasifikacija taikoma ne tik naujai statomiems, bet ir rekonstruojamiems namams, jei po rekonstrukcijos jų bendras plotas viršija tuos pačius 200 kvadratinių metrų.
Jei statomas bent kiek erdvesnis namas 4 asmenų šeimai su antžeminiu garažu dviem automobiliams, toks 200 kvadratinių metrų bendras plotas yra labai nesunkiai pasiekiamas. Dar lengviau jį viršyti statant dvibutį namą.
Įdomumo dėlei galima paminėti, kad visuomenei svarbiems pastatams taip pat yra priskiriami aukštesni nei 5 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai, prekybos pastatai, kurių plotas didesnis nei 1000 kvadratinių metrų, oro uostai, jūrų uostų terminalai, stadionai, laidojimo namai, krematoriumai, gamyklos.
Belieka tik pasididžiuoti, kad jūsų 2 aukštų nuosavas namas Lietuvoje yra laikomas tokiu pat visuomenei svarbiu objektu, kaip visi šie išvardinti pastatai.
Projektiniai Pasiūlymai ir Viešinimas
Jei vienbutis ar dvibutis namas pagal aukščiau pateiktą aprašymą priskiriamas visuomenei svarbiems pastatams, prieš rengiant techninį projektą teks parengti projektinius pasiūlymus, patvirtinti jų rengimo užduotį, derinti Miesto plėtros departamente ir kitose institucijose.
Taip pat turės būti rengiamas viešas susirinkimas, apie kurį prieš tai reikės paskelbti sklype įrengtame informaciniame stende arba kaimynams siunčiant registruotus laiškus.
Galiausiai parengus viešinimo procedūrų įvertinimą ir jį įkėlus į informacinę sistemą „Infostatyba“, teks vėl kreiptis į Miesto plėtros departamentą, kad šis pritartų projektiniams pasiūlymams. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad į viešą susirinkimą teks kviestis ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo ir architektūros skyriaus specialistą pagal jo kuruojamą miesto teritoriją. Šio specialisto dalyvavimas susirinkime yra privalomas.
Visi aukščiau aprašyti darbai ilgai trunka, bet ir gerokai išpučia pastato projektavimo kainą. Susidaro kebli situacija - už nuosavo namo projektą niekas didelių pinigų nėra pasirengęs mokėti. Tuo tarpu architektui tenka daug didesnė atliekamų darbų našta. Sunku suprasti, kodėl tokia tvarka iš viso buvo priimta.
Vienas iš galimų variantų - siekis apsisaugoti nuo tokių atvejų, kai privačių namų kvartaluose ar soduose atsiranda daugiabučiai namai, nors statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vienbučiui ar dvibučiui. Ar tai tikrai padeda ir ar tam tikrai reikia drakoniškų priemonių ir resursų švaistymo, dėl kurių kenčia daugelis sąžiningai besielgiančių gyventojų ir architektų?
Visą šia situaciją galima būtų išspręsti ne bandant skaidrinti projektavimo procesą įvedant daugybę biurokratinių procedūrų, o efektyvinant statybas prižiūrinčių institucijų darbą. Tuo tarpu, kol galioja dabartinė tvarka, teks apsišarvuoti kantrybe ir išleisti gerokai daugiau pinigų, arba projektuoti 199 kvadratinių metrų ploto namą.
Kvartaliniai Detalieji Planai
Čia gi, tvirtinant naujausią sostinės bendrąjį planą, numatytas ir kitas didelis pokytis - kvartalinio detaliojo plano rengimas kai kuriems sklypams norint gauti statybos leidimą. Nei ekspertai, nei gyventojai nesupranta, kokiais kriterijais remiantis atrenkami tokie sklypai, o ir pati savivaldybė „Delfi būstui“ paprašius juos išvardyti, nepateikė aiškaus atsakymo - tik nuorodas į savivaldybės puslapio „Dažniausiai užduodamų klausimų“ skiltį ir paprašyta patikslinti atsakymus, iki teksto pabaigos ketvirtadienį (rugsėjo 1 d.) to nepadarė. Komentaras atsiųstas straipsnio publikavimo rytą.
Vilniečių Patirtis
Vilnietė Ieva su antra puse gyvena džiugiomis statybų nuotaikomis. Vilniaus miesto ribose jie ketina statyti vieno aukšto 120 kv. m namą. Tačiau juos nustebino dokumentų rengimo sąmatoje numatyta eilutė „Projekto viešinimas“.
„Kalbėjome su architektu ir jis mums pradėjo vardinti, kiek kas kainuos ruošiant projektą. Jis sako, kad sąmatą gali papildyti projekto viešinimas, jei to pareikalaus savivaldybė, prieš išduodama statybos leidimą. Kaip taip gali būti, kad nėra apibrėžta, kam reikia ir kam ne, ir architektas, matydamas sklypo planą ir jo vietą negali pasakyti, ar to reikės, ar ne?“ - klausia vilniečiai.
Keitėsi Statybų Dokumentų Rengimo Tvarka
Vilniečių poros jų architektas neinformavo apie 2022 metų gegužės 1 dieną įsigaliojusius statybų dokumentų rengimo pasikeitimus, liečiančius ir individualius namus statančius asmenis.
Remiantis naujais reikalavimais, visuomenę privaloma informuoti apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą; apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama.
„Taip pat naujai statomi ir rekonstruojami vieno ir dviejų butų gyvenamieji pastatai, kai naujo pastato ar po rekonstravimo darbų pastato bendras plotas didesnis kaip 300 m2, taip pat trys ir daugiau sublokuoti (blokuoti) vienbučiai (vieno buto) gyvenamieji pastatai, du ir daugiau sublokuoti (blokuoti) dvibučiai (dviejų butų) gyvenamieji pastatai yra visuomenei svarbūs statiniai, todėl apie jų projektavimą visuomenė privalo būti informuojama rengiant projektinius pasiūlymus, kreipiantis į savivaldybės administraciją dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams bei atliekant projektinių pasiūlymų pristatymą visuomenei pagal nustatytą tvarką“, - pažymima VTPSI atsakyme.
Tęsiama, kad kai vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas nepatenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą, bet žemės sklypui neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai, o statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, tai tokiu atveju projektiniai pasiūlymai nerengiami, užtenka statytojui informuoti visuomenę apie planuojamą statybą per 5 darbo dienas nuo techninės užduoties pasirašymo dienos su projektuotoju įrengiant nustatytus reikalavimus atitinkantį stendą.
Individualaus Namo Projekto Viešinimo Procedūra
Kai visuomenė informuojama tik įrengiant stendą, stende bendruoju atveju nurodoma:
- Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas);
- Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizacija (kai ji parengta). Rengiant pastato (jo dalies) projektinius pasiūlymus, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizacija privaloma;
- Žemės sklypo esama pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas;
- Projektinius pasiūlymus parengusio projektuotojo (juridinio ar fizinio asmens) įgalioto atstovo (-ų), galinčio informuoti apie projektinius pasiūlymus, vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir telefono numeris; projektinius pasiūlymus parengusio statinio architekto (autoriaus) (vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas). Jei projektinių pasiūlymų autorystė priklauso fizinių asmenų grupei - statinio architektų (autorių) vardai, pavardės, elektroninio pašto adresai);
- Statytojas (fizinio asmens vardo ir pavardės pirmosios raidės, juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris).
Tuo atveju, kai vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas nepatenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą ir statyba būtų vykdoma pagal žemės sklypui parengtus vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, tai informuoti visuomenę apie statybą nereikia.
Jeigu Jūsų Prašoma Tik Viešinimo - Jums Pasisekė
Taigi, jeigu jūsų sklypas yra teritorijoje, kuri neturi vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų (kitaip - detaliojo plano), tokiu atveju jums gali tekti atlikti būsimo namo projekto viešinimo procedūrą.
Pašnekovo teigimu, šiandien sostinėje situacija dėl individualių statybų yra kur kas problematiškesnė, nes Vilniaus miesto savivaldybė kai kuriais atvejais ėmė reikalauti kvartalinių detaliųjų planų. Kitaip tariant, norint gauti leidimą individualiam namui, gali tekti parengti kvartalinį detalųjį planą.
Architekto teigimu, parengti kvartalinį detalųjį planą gali tekti ir tiems, kurie ketina statyti namą jau urbanizuotoje teritorijoje, turinčioje kelius, inžinerinę infrastruktūrą.
Architektas sako, kad nuspėti, kokiam sklypui reikės plano, sudėtinga, informacijos reikėtų ieškoti Registrų centre arba Vilniaus miesto planavimo dokumentuose (bendrajame plane), tačiau čia rasti reikiamą informaciją su statybomis ir planavimu nieko bendro neturinčiam gyventojui nėra paprasta. Be to, R. Mazuronio teigimu, ir architektai ne visuomet randa, ko ieško, nes plane, jo teigimu, trūksta informacijos apie dalį sklypų.
Išties, „Delfi būstas“ gautuose keliuose dokumentuose, kurių gavėjas - namo statytojai, o siuntėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius, rašoma, kad prašymai leisti atlikti projektavimo ir statybos darbus konkrečiuose sklypuose yra atmetami.
Ilgas ir Nelengvas Derinimo Procesas
Kvartalinio detaliojo plano norint gauti statybos leidimą reikia įsigaliojus naujam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui.
Teritorijų planavimo įstatyme numatyta, kad kvartalas - gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai - žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt. Taigi, sąvoka yra gana plati. Kvartalo, kuriam turi būti rengiamas detalusis planas, ribas nustato pati savivaldybė.
Taigi, jei turite sklypą, kuriam priskirtas šis reglamentas ir planuojate gyvenamąją statybą, jūsų laukia ilgas ir nelengvas detaliojo plano rengimo procesas.
Įvertinti reiktų kelis aspektus: kokio dydžio yra kvartalas, kiek kitų sklypų į jį patenka. Detaliojo plano sprendinius reikės derinti ne tik su savivaldybe, bei kitomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, visuomene, bet ir su kitų kvartalo teritorijoje esančių sklypų savininkais.
Savivaldybė Konkrečių Atsakymų Nepateikė
„Delfi būstas“ kreipėsi į už šią tvarką atsakingą Vilniaus miesto savivaldybę ir uždavė jai kelis klausimus: Nuo kada Vilniaus miesto savivaldybė prieš statant individualų vienbutį ar dvibutį prašo kvartalinio detaliojo plano? Kokiais atvejais jo prašoma? Kokius kriterijus turi atitikti būsimas pastatas ar esamas sklypas kam jam reiktų kvartalinio detaliojo plano? Kas įeina į kvartalinį detalųjį planą? Ką turi išsiaiškinti, pateikti sklypo savininkas? Kokiu tikslu prašomi tokie planai iš fizinių asmenų? Kaip žmonėms pasitikrinti, kur pasižiūrėti, ar jų perkamam sklypui nereiks kvartalinio detaliojo plano? Ar tokie reikalavimai neapsunkina nuosavų namų statybų Vilniaus mieste ir neveja vilniečių d...
Sublokuoti Namai: Privalumai
Mūsų internetinėje svetainėje enamai.lt galite rasti ne tik vieno ar dviejų aukštų namų, bet ir dvibučių namų projektų, paprastai dar vadinamų kotedžais. Visų pirma, sublokuoti namai yra tikrai kompaktiški, gerokai pigesnės statybos namai. Tai yra jų didžiausias privalumas. Renkantis gyvenimui sublokuotų namų projektą, turėsite nuosavą nedidelį kiemą, kuris reikalaus mažai priežiūros.
Kotedžų privalumas dar ir tas, kad nors ir tenka namu dalintis su kitu savininku, išvengiate pagrindinės buto dilemos - triukšmo iš viršaus ar apačios. Kotedžo projektavimo procesas iš esmės mažai skiriasi nuo paprasto namo projektavimo. Esminis skirtumas - sublokuota siena.
Paprastai dviejų aukštų kotedžo blokas yra skirtas 3-4 asmenų šeimai, todėl pirmame aukšte projektuojama svetainė su terasa, virtuvė, drabužinė, vonia, papildomos patalpos, o antrame bloko aukšte miegamieji, vonia, drabužinė.

| Aspektas | Reikalavimai/Ypatumai |
|---|---|
| Sklypo paskirtis | Turi leisti statyti gyvenamąjį namą (gali reikėti keisti iš žemės ūkio paskirties). |
| Sklypo plotas | Negali būti mažesnis nei 400 m². |
| Atstumas iki kaimyninių sklypų ir vandens telkinių | Turi būti laikomasi nustatytų atstumų. |
| Statybos leidimas | Dažnai reikalingas, išskyrus nesudėtingus statinius iki 50 kv. m. |
| Projektas | Visada reikalingas, net ir statant nesudėtingą statinį. |
| Visuomenei svarbus pastatas | Jei bendras plotas viršija 200 kv. m, taikomos viešinimo procedūros. |
| Kvartalinis detalusis planas | Kai kuriais atvejais reikalingas Vilniaus mieste, nustatomas savivaldybės. |
| Namo baigtumo registravimas | Dažnai tenka pirkėjui registruoti 100% baigtumą, reikalingas bankui perkant su paskola. |
Dvibučio gyvenamojo namo projektas Vilniaus raj.
tags: #dvibuciai #gyvenamieji #namai