Klevo lapas - simbolis, turintis gilią prasmę ir istorinę svarbą. Tai ne tik gamtos stebuklas, bet ir reikšmingas elementas, simbolizuojantis įvairias vertybes, kurios gali skirtis priklausomai nuo konteksto.
„Klevo lapas“ gali turėti keletą interpretacijų, tačiau dažniausiai jis asocijuojasi su Kanados simboliu ir įvairiomis socialinėmis organizacijomis, kurios naudoja šį simbolį. Klevo lapas reprezentuoja Kanados gamtą ir ją apibūdinančias vertybes.
Kanados klevo lapas - nacionalinis simbolis.
Klevo lapo istorija ir naudojimas
Klevo lapo kaip simbolio istorija prasideda dar nuo XIX amžiaus, kai jis pirmą kartą buvo naudojamas Kanados nacionalinėje identifikacijoje. Klevo lapas dažnai pasirodo įvairiuose paminkluose ir ženkluose, simbolizuojančiuose Kanados kultūrą.
Klevo lapo simbolis neapsiriboja tik politine ir kultūrine sritimi. Tai taip pat atsispindi įvairiose kasdienio gyvenimo srityse, pavyzdžiui, mene, sporte, netgi versle.
Klevas saugojo nuo žaibo, jo šakelių klodavo pirmą kartą po žiemos išgenant gyvulius, lapais puošė bažnyčias, ypač per Devintines, Dievo kūno šventę.
Simbolinė reikšmė
Kai pamėginau šiek tiek pasigilinti, nes esu tik botanikas, ką klevas mums reiškia gilumine prasme, nustebau, kad apie jį taip mažai užsimenama, kai dauguma kitų medžių apipinti sakmėmis ir padavimais.
Tuo tarpu slavų, tiek į rytus, tiek į vakarus nuo mūsų, tikėjimuose ir papročiuose klevas yra šventas medis, globojęs gyvuosius, bet ypač mirusiuosius.Visai greta Lietuvos, Lenkijoje, Varmijos ir Mozūrų krašte, numirėlį, ruošdami palaidoti, guldydavo ant klevo lentos, kurios galia neleisdavo piktosioms dvasioms prisiartinti, spėjama, kad su tuo yra susiję ir tokie universalūs pasakymai kaip „iki grabo lentos“, „pabelsk į nedažytą medį“.
Klevas vadinamas harmonijos medžiu. Tikima, kad jis turi raminančių savybių, padeda žmogui atrasti dvasinį ryšį su gamta. Kinijoje ir Japonijoje klevo lapas yra įsimylėjėlių emblema.
Klevas mene ir gamtoje
Prisimenu, kaip tokioje tolimoje praeityje, kai dar nebuvo skaitmeninės fotografijos ir dronų, žinomas gamtininkas ir rašytojas Bronius Šablevičius pasakodavo, kad ne kiekvienais metais nurausdavo ar pagelsdavo klevai ir berželiai kartu vienu metu. Tuomet jis kopdavo į aukščiausią paežerės medį ir stengdavosi pagauti tą nuostabų vaizdą.
Net nederlingose Dzūkijos žemėse, ypač šilinių dzūkų kaimuose, rudenį kaimus nutvieskia klevų lapų šviesa, ką jau bekalbėti apie kitas, derlingesnes, Lietuvos vietas.
Gražu ir Lietuvoje - šiemet feisbuko bendruomenė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskelbė pirmą Lietuvoje lapų pageltimo žemėlapį, kokie jau seniai sudaromi JAV - pasižiūri ir žinai, kur važiuoti žavėtis.
Pučkorių atodanga rudenį.
Šalyse, kur auga daug klevų rūšių, nuo seno yra senos žavėjimosi rudeniniais klevais tradicijos, ypač Tolimuosiuose Rytuose, kur korėjiniai, japoniniai, plaštakiškieji klevai pasidabina ryškiai raudonais ar purpuriniais lapais. Japonijoje ši veikla, patraukli tūkstančiams žmonių, vadinasi momijigari (raudonų lapų medžioklė), Korėjoje - danpung-nori.
Raudonieji, sidabriniai, ypač cukriniai klevai, pasižymintys ryškiai oranžiniais lapais, kiekvieną rudenį sukuria nepakartojamą spalvų mozaiką. Rudens lapų ar spalvų kelionės žmonėms, kuriems patinka tuo žavėtis (vadinamoji leaf peeping veikla), yra tapusios ištisa turizmo industrija Ontarijo ir Kvebeko provincijose Kanadoje, šiaurrytinėje JAV pakrantėje.
Klevas ir jo rūšys
Klevo gentyje yra 128-150 rūšių, išplitusių šiauriniame pusrutulyje, ypatinga rūšių gausa išsiskiria Tolimieji Rytai ir rytinis Šiaurės Amerikos pakraštys.
Europoje, taip jau lėmė ledynmečių istorija, išliko tik trys savaiminės klevo rūšys, o Lietuvoje - tik viena - paprastasis klevas, dar kitos dvi - platanalapis klevas ir trakinis klevas - kartais auginamos mūsų kraštuos, bet savaime auga kiek piečiau Lietuvos ir, klimatui keičiantis, turi galimybę tapti mūsų miškų gyventojais.
Vieni storiausių Europoje klevų auga pas mūsų kaimynus latvius - vieno, augančio netoli Liepojos, apimtis yra 6,32 metro, o aukštis - 24,50 metro. Vienas aukščiausių Europoje paprastųjų klevų auga pas kitus kaimynus Lenkijoje, Belovežo nacionaliniame parke. Pasodintas 1900 metais, jis išaugo iki 37,20 metro aukščio ir 3,70 metro apimties.
Paprastasis klevas nėra toks ilgaamžis kaip ąžuolas, bet Slovakijoje dar žaliuoja klevas, sodintas 1735 metais, Švedijoje - sodintas 1750-aisiais.
Žydi šie gražūs medžiai dar nesulapoję, balandžio viduryje-gegužės pradžioje, žiedai medingi ir gausiai lankomi bičių. Pasak bitininkės Ramunės Cibienės, iš vieno hektaro šių žydinčių medžių bitės prirenka apie 200 kilogramų nektaro.
Praktinis klevo panaudojimas
Lūžta klevas sunkiai, todėl jau nuo senų senovės buvo naudojamas šaukštams, samčiams, irklams, peilių rankenoms, ratams, šautuvų buožėms, kirvakočiams daryti. O kur dar baldai, parketas, karietos bei raižiniai, nes klevą galima drožinėti įvairiomis kryptimis.
Skambanti klevo mediena buvo naudojama ir muzikos instrumentų gamyboje.Iš klevo darė ir tarškynes, medinius varpelius gyvuliams, tekino skudučius.
Įvairių klevo rūšių mediena naudojama ir būgnų korpusų bei lazdelių, elektrinių gitarų korpusų ir medinių pučiamųjų gamybai. Iš klevo paprastai gaminami ir smuiko šonai bei dugnas.
Garsiųjų smuikų gamintojų Antonio Stradivari ir Giuseppe Guarneri, gyvenusių XVII a. pabaigoje-XVIII a. pradžioje Šiaurės Italijos Kremonos mieste, smuikai iki šiol neturi sau lygių savo tembru ir skambesiu. Smuikams daryti jie naudojo vadinamąjį Bosnijos klevą, Balkanų kalnuose augančią platanalapio klevo atmainą.
Dar anksčiau, net įšalui neišėjus, prasideda klevų sultėkis, kokiomis dviem savaitėmis aplenkdamas beržus. Sula saldesnė ir skanesnė nei beržo, joje apie 4 proc. cukraus, tačiau savo saldumu neprilygsta Šiaurės Amerikoje augančių klevų, ypač cukrinio klevo, sulai, kurios 40 litrų išgarinus gaunamas 1 litras klevų sirupo.
Sirupas buvo išgaunamas dar iki Šiaurės Amerikos kolonizacijos, ir kai kurios indėnų gentys pirmąją pavasarinę mėnulio pilnatį net vadino cukriniu mėnuliu ir jo garbei šokdavo klevo šokį. Ir dabar pasaulyje 80 proc.
Apibendrinant, galiojimas „klevo lapo“ yra ne tik matuojamas laiku, bet ir jo vertės suvokimu šiandieninėje visuomenėje. Jis simbolizuoja kanadiečių ryšį su gamta, kultūra ir bendra tapatybe. Nuo istorinių ištakų iki šiuolaikinio naudojimo, „klevo lapas“ lieka svarbia dalimi Kanados nacionalinės tapatybės ir jos ateities.
Klevo lapas gali būti naudojamas įvairių projektų, renginių, prekių ženklų ir kt. kontekste. Tačiau būtina laikytis autorių teisių ir naudoti jį etiškai ir teisingai.
Tenušviečia klevų šviesa šią kiek niūroką ir nerimastingą metų pabaigą, tegul mūsų prisiminimai sustiprina mus, nes kiek čia iki to pavasario. Skambiausi klevai užauga tik užgrūdinti visų keturių metų laikų ir atšiaurių sąlygų.