Tolerancija, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia kantrybę ir ištvermę. Kaip ir daugelis terminų, taip ir šis, neturėtų būti visiškai tiesiogiai suprantamas, o apmąstytas šiek tiek giliau.
Suvokime, kad tolerancijos objektas negali būti tai, kas mums patinka, malonu ar kam tiesiog pritariame. Jei kas nors mums patinka, tai to geisime, taip pat nesakom, kad toleruojam meno srovę, kuria sekame, bičiulį, kuris mums mielas. Tas pats ir su pažiūromis - joms galime pritarti, jų laikytis arba jų nesilaikyti, tačiau nieku gyvu - toleruoti.
O ir nepatogių situacijų, kurias patiriame, nevadiname toleruotinomis arba netoleruotinomis, nes jos gali būti susitaikytinos ar priešingai. Svarbu suprasti, jog tie, kurie kalba apie žodžio laisvę, nekalba apie jos toleravimą. Nėra tokios kaip „minties tolerancijos“, nes įsikišti į mąstymą kol kas nėra įmanoma, todėl kiekvienas gali mąstyti, kaip jam patinka: nereikia pripažinti teisės kitoniškai mąstyti, ji savaime egzistuoja ir su tuo nepakovosi.
Tai kas gi toji tolerancija šiuo atveju? Tada, kai patvirtinama ir gerbiama teisė turėti savo pažiūras bei įsitikinimus. Tai ir bus žodžio laisvė, pažiūrų skelbimo laisvė, bet ne raginimas, jog kiti žmonės imtų ir elgtųsi kaip aš.
Tad kaip elgtis? Suprasti, kad tolerancija nėra kažkieno pažiūrų ar gyvenimo būdo, galbūt, kurį laikome klaidingu, gerbimas. Ką galime daryti - tai kritikuoti, atmesti. Yra daug dalykų, kurių nesuprantame ir iki galo nesuvoksime; niekada nesuprasime kitų žmonių, jų skausmo, jų išgyvenimų. Slėpinys - gražiausias žodis apibūdinantis kitą žmogų.
O koks skirtumas tarp paslapties ir slėpinio? Jis labai aiškus: paslaptis - tai tas, kas neskirta sužinoti, o slėpinys pats trokšta atsiskleisti, bet išskirtinai ir tik mums savitu būdu. Nei vieno žmogaus neįvertinsime adekvačiai. Šią poziciją gali užimti tik teisėjas, tikintiesiems - Dievas. Taigi, toliau belieka tik kompetencijų ir autoritetų klausimas.
O gi labai paprasta: tolerancija nėra tai, kad turiu gerbti kito nuomonę, ją laikyti teisinga, nes dauguma tai daro. Tolerancija - tai žvilgsnis į žmogų, tokį kaip aš, kuris klysta, kitaip mąsto, elgiasi, juk ir liaudies patarlė byloja, kad visi mes esame iš vieno molio nudrėbti. Išsakykime savo kritiką, sudrauskime, bet per daug nesureikšminkime - „nekelkime to ant šakių“.
Mūsų tolerancija ir bus tai, kad suvoksime ir patvirtinsime, jog kitas turi teisę į savo nuomonę, mąstymą ir t.t. Tik nepainiokime terminų: jei persekioju ir engiu, nereikš, jog netoleruoju, bet bus visai kitas terminas.
Šios mintys nėra agitacija už kažkokias pažiūras, o tik už teisingą, sąmoningą terminų naudojimą!
Tolerancija - tai vertybė ir būtinybė kiekvienam žmogui
Tolerancija - tai pakantumas kitiems, supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo mūsų, ir pripažinimas, kad jis turi teisę būti kitoks nei mes. Pasaulyje gyvena daugybė skirtingų žmonių grupių - baltaodžiai, juodaodžiai, katalikai, musulmonai, vyrai, moterys, homoseksualai ir heteroseksualai.
Mes galime nemėgti kai kurių iš jų, ir, žinoma, kai kurie gali nemėgti ir mūsų, tačiau jei visi laikysimės taisyklės, kad skirtumai - ne pagrindas nesantaikai, įžeidinėjimui, kiekvienas galėsime jaustis saugiai. Toleruoti reiškia suvokti ir pripažinti, kad kitų ypatybių turintis žmogus nėra blogesnis, žemesnis, menkesnis.
Jei esi tolerantiškas, tai dar nereiškia, kad tu privalai draugauti su tais, kurių nemėgsti, juos aukštinti ar garbinti. Ar reikia toleruoti viską? Iš esmės, tolerancija yra leidimas žmogui būti savimi ir gyventi taip, kaip jis nori. Tačiau tas žmogus, jo gyvenimo būdas, elgesys ir kalbos neturi pažeisti kito žmogaus teisių ir laisvių - pavyzdžiui, šmeižti ar skatinti susidoroti su juo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta apklausa atskleidė, kad maždaug 80% Lietuvos gyventojų laiko save tolerantiškais. Tačiau šiuo skaičiumi galima suabejoti - apklausa taip pat parodė, kad dauguma iš tų 80% negalėtų dirbti su „kitokiais“.
Labai paplitusi tokia nuomonė: „Aš esu tolerantiškas, kol JŲ nematau ir negirdžiu“, arba „Toleruoju, kol tai manęs neliečia“. Tačiau tai parodo tik abejingumą kitokiems žmonėms, o ne toleranciją.
1995 m. Jungtinių Tautų priimtoje Tolerancijos Deklaracijoje teigiama, kad tolerancija nėra nuolaidžiavimas, malonė ar paprasčiausiais atlaidumas, atvirkščiai, tolerancija yra aktyvus, pozityvus požiūris, kurį lemia universalių žmogaus teisių ir laisvių supratimas ir pripažinimas. Kitaip tariant, toleruoti - nereiškia pakęsti, kentėti, ignoruoti ką nors tarsi kokią blogybę.
Kaip ugdyti toleranciją?
- Būti sąmoningu. Atkreipkite dėmesį į tai, ką galvojate apie save ir kitus. Ar esate greiti smerkti ir teisti? Pastebėkite tokias mintis, ateinančias į galvą. Sąmoningai pasiryžkite mažinti tokių minčių kiekį.
- Būti rūpestingu. Reikėtų pasistengti atkreipti dėmesį į teigiamas asmens savybes.
- Kelti sau nuotaiką. Mūsų nuotaika tiesiogiai priklauso nuo to, kaip suvokiame pasaulį. Nuo to, ar jaučiame liūdesį, pyktį, laimę, apatiją, priklauso, kaip suprasime konkrečią situaciją.
- Būti plačių pažiūrų. Kai žmogus yra linkęs viską smerkti, jis labai apriboja savo pasirinkimus, kartais visai be reikalo nuvertindamas gerus dalykus. Nereikia galvoti, kad gyvenimas yra tik juodas arba baltas. Jame yra daug įvairių spalvų. Skirtumai pasaulį padaro įdomesnį ir net gražesnį. Nebūtina visko mėgti, tačiau reikėtų pasistengti priimti tai, kas vyksta šalia ir būti atviru kitokiam požiūriui, kitokiems žmonėms ir pan.
- Tikėti savimi. Yra stiprus ryšys tarp buvimo kritiškiems sau ir kritiškumo kitiems. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką sakote sau. Ar jūsų kalboje yra daug: „turiu“, „negaliu“, „privalau“, „draudžiu“? Asmenys, kurie mintyse save kritikuoja, yra labiau linkę smerkti kitus.
- Mokytis atsiprašyti. Visiems pasitaiko klaidų - tai visai normalu.
Tolerancija švietimo sistemoje
Švietimo sistemoje ir visuomenėje tolerancija yra itin svarbi vertybė. Ką šalies mokyklos turi daryti, kad visi joje besimokantys vaikai - ir tie, kurie turi individualių poreikių, ir jų bendraklasiai - galėtų pilnavertiškai mokytis kartu vienoje klasėje, darydami individualią pažangą pagal savo turimą potencialą?
Vaikai su mokytojais ruošėsi Tolerancijos dienai visą savaitę: vyko diskusijos, piešė, gamino su švyturiu susijusias menines kompozicijas ir koliažus bei noriai prisijungė prie šios pilietinės iniciatyvos.
Ryte visi susitikome salėje prie didžiojo švyturio. Vieni mažesni, kiti didesni, skirtingais žodžiais kalbėjome apie tai, kad kiekvienas grupėje esame labai skirtingi, tačiau tai ne priežastis imti užgaulioti, juoktis ar kitaip negražiai pabrėžti skirtumus, nedraugauti. Ir piešiniai, kuriuos mes piešėme yra skirtingi, tačiau tikrai kiekvienas labai savitas ir gražus.
Draugiškame būryje jaukiai pasišokome, pažaidėme, pakalbėjome, pažiūrėjome filmuką apie toleranciją. Ko gero, svarbiausia savybė, norint gerai sutarti su kitais žmonėmis yra tolerancija. Tolerantiški žmonės nesureikšmina kitų skirtumų.
Tarpkultūrinis ugdymas mokykloje - DAILĖ [LT]
Alytaus rajono VVG vadovės Vidos Vrubliauskienės įžvalgos apie toleranciją
Jau daugiau kaip 12 metų Alytaus rajono VVG vadovauja Vida Vrubliauskienė, kuri telkia žmones bendram tikslui.
Kokiais principais vadovaujatės gyvenime? Darbe?
Tolerancija visiems ir visada. Konflikto akivaizdoje niekada neieškau kaltų, bandau išspręsti susidariusią problemą. Darbinėje aplinkoje tai yra itin svarbu. Gyvenime man visų svarbiausias - pasitikėjimas. Jeigu pasitikėjimą kas nors „sulaužo“, jo niekas negali sugrąžinti. Jeigu pasitiki žmogumi, gali kad ir kalnus nuversti, o kartu ir pamatyti žmogų visai kitomis akimis.
Pagrindinės VVG veiklos kryptys:
- Tinklaveika ir bendradarbiavimas
- Savanorystė
- Lėtasis turizmas
- Pažangus ir sumanus kaimas
Etninė muzika ir terapija
Alytuje muzikos terapijos idėjos priimamos labai atvirai, kadangi nuolat bendradarbiaujame su Austrijos specialistais, jie ne tik apsilanko Alytaus ligoninėje ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir kviečia mūsų medikus bei muzikus į Vieną.
Savo etinine kultūra skiriames nuo, tarkime, rytietiškos kultūros, tačiau bendri pagrindai tie patys - žmogiškosios vertybės, pasiaukojimas, tolerancija, meilė. Gal tik esame labiau etnocentriški, labai įsimylėję savo kultūrą ir tradicijas. Tačiau šiais besikeičiančių vertybių (ne visada pozityviąja linkme) laikais tai rodo tvirtą tautos stuburą.
tags: #dvyliktoku #kalbejimai #ka #reiskia #buti #tolerantisku