Portalas kandidatustatistika.lt, apibendrindamas Vyriausios rinkimų komisijos puslapyje esančias kandidatų į savivaldybių tarybas deklaracijas, leidžia išskirti, kieno iš 13,7 tūkst. kandidatuojančiųjų turtas didžiausias, o kas - netgi skolingas įspūdingas sumas.
Iš 13,7 tūkst. kandidatų 54 kandidatų privalomas registruoti turtas (statiniai, žemė, transporto priemonės) viršijo 1 mln. eurų. 1884 kandidatai deklaracijose nurodė neturintys iš viso privalomo registruoti turto.
Tačiau turtingiausiųjų ir mažiausią turtą deklaravusiųjų statistika kiek pasikeičia pažvelgus į kitus pateiktus duomenis, kaip vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai, laikomos piniginės lėšos, suteiktos bei gautos paskolos.
Turtingiausi kandidatai: kas jie?
Pagal pateiktą statistiką išskirti didžiausią ir mažiausią turtą deklaravę kandidatai. Šis turtas apskaičiuotas pagal visus pateiktus duomenis. Tai yra, deklaruotų statinių, žemės, transporto priemonių bei kitų daiktų vertė sudėta su deklaruotų vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių verte, turimomis piniginėmis lėšomis ir išduotomis paskolomis bei atimta gautų paskolų suma. Virš 5 mln. eurų turtu džiaugiasi septyni kandidatai.
Pagal tai didžiausią turtą iš kandidatų deklaravo partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Vilniaus mieste Vidmantas Martikonis - 22,5 mln. eurų vertės turtas. Didžioji turto dalis susideda iš vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių (17,2 mln. eurų). Žiniasklaidoje galima rasti informacijos, kad verslininkas turi nemažai akcijų įvairiose Lietuvos įmonėse.
Antrasis pagal didžiausią turtą - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Klaipėdos mieste Vidmantas Dambrauskas - 15,7 mln. eurų. Jis yra Klaipėdos uoste veikiančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ (BKT) generalinis direktorius.
Trečiasis - Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Vilniaus mieste Remigijus Lapinskas - 7,9 mln. eurų. R. Lapinskas yra vienas iš įmonių grupės „Rubicon“ įkūrėjų, tačiau nuo 2010 metų dabartinėje įmonių grupėje „Icor“ nebedirba.
6,4 mln. eurų vertės turtą deklaravo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Klaipėdos rajone Jonas Dumašius. Kandidatas yra statybų bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas.
Kiti virš 5 mln. turtą sukaupę kandidatai - visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ kandidatas į merus ir dabartinis Kauno meras, „Vičiūnių“ įkūrėjas Visvaldas Matijošaitis (5,3 mln. Eur), LVŽS kandidatas Radviliškio rajone ūkininkas Vytautas Krikščiūnas (5,2 mln. Eur), LVŽS kandidatas Klaipėdos mieste „Kamineros grupės“ direktorius Arūnas Tuma (5 mln. Eur).
Vidmantas Dambrauskas (Nuotr. Delfi.lt)
Kandidatai su didžiulėmis skolomis
Apibendrinant kandidatų pateiktas turto deklaracijas susidarė sąrašas ir tokių kandidatų, kurių gautos paskolos smarkiai pralenkia deklaruoto turto vertę.
Pagal skelbiamus duomenis nurodyta, kad Darbo partijos kandidatas Vilniaus mieste Serafim Semėnas deklaravo, jog neturi jokio turto, bet yra pasiėmęs beveik 2,5 mln. eurų vertės paskolą.
Pavyzdžiui, pagal „mažiausią turtą“ toliau rikiuojasi LVŽS kandidatė Klaipėdos mieste Laima Kasmauskaitė (beveik -867 tūkst. eurų), Lietuvos sociademokratų partijos (LSDP) kandidatė Jonavos rajone Rima Ivanovienė (-612 tūkst. eurų), partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Kretingos rajone Evaldas Romualdas Jodkonis (-565 tūkst. eurų).
Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas DELFI komentuodamas daro prielaidą, kad deklaracijose nurodytos didžiulės paskolos ir maža turto vertė gali būti dėl skirtingų duomenų. Tai yra, deklaruojant imama viena turto vertė, o duodant paskolą turtas įvertinamas didesne, rinkos verte.
„Galbūt turtas deklaruojamas Registrų centro duomenimis. Didžioji dauguma Registrų centre registruoto turto vertė ženkliai mažesnė negu rinkos, ta ypač siejasi su nekilnojamuoju turtu arba vertinant tas pačias įmones, jų vertė galbūt nėra visiškai tiksliai atspindėta. Tuo tarpu paskolos gaunamos atsižvelgiant į rinkos vertę ir dėl to gali susidaryti tie neigiami disbalansai. Pavyzdžiui, prieš dvidešimt metų įsteigta įmonė bus su 10 tūkst. eurų įstatiniu kapitalu, bet galbūt bus milijoninis verslas. Jeigu deklaruoja įstatinį kapitalą, tada turto eilutėje atsiranda nedidelis įrašas, tuo tarpu bankas, kuris įsivertina turtą rinkos kaina, gali suteikti daug didesnę paskolą nei tas turtas buvo deklaruotas. Kitu atveju nelabai įsivaizduoju, kaip turtas gali būti mažesnis už paskolas“, - komentuoja mokesčių ekspertas.
Turto pokyčiai per ketverius metus
Portale kandidatustatistika.lt palyginama ir kaip kandidatų turtas pasikeitė per keturis metus. Tai yra tų, kurie kandidatavo ir 2015 metais į savivaldybių tarybas, ir kurie vėl kandidatuoja šiemet.
Kandidatuojant 2015 m. kandidatai buvo pateikę turto ir pajamų deklaracijas už 2013 metus, o dabar pateikiamos už 2017 metus. Tad palyginama, kaip turimo turto (statinių,sklypų, transporto priemonių, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių, piniginių lėšų ir pan.) vertė pasikeitė per keturis metus.
Labiausiai savo turtą, 4,3 mln. eurų, padidino V. Martinkonis. V. Krikščiūno turtas padidėjo beveik 3,2 mln. eurų.
Toliau rikiuojasi Darbo partijos kandidatas Alytaus rajone Algimantas Žemaitis - turtas padidėjo 2,8 mln. eurų, visuomeninio rinkimų komiteto „Kartu kurkime“ kandidatas Kupiškio rajone Zigmantas Aleksandravičius - turtas padidėjo 2,4 mln. eurų, „Vieningo Kauno“ kandidatas Dainius Matijošaitis - turtas padidėjo beveik 2,4 mln. eurų.
Kai kurių kandidatų deklaruotas turtas per ketverius metus sumažėjo ir keliais milijonais eurų. Pavyzdžiui, TS-LKD kandidato Palangos mieste Vaido Šimaičio turtas sumažėjo 8,7 mln. eurų, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos kandidato Biržų rajone Valdemaro Valkiūno - beveik 5 mln. eurų, rinkimų komiteto „Renkuosi ateitį“ kandidato Trakų rajone Pavel Prokofjev turtas sumažėjo 1,2 mln. eurų, o LSDP kandidato Kaišiadorių rajone - 803 tūkst. eurų.
M. Dubnikovo teigimu, didžiuliai turto praradimai per kelerius metus gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, patiriami nuostoliai, dalies turto atsisakoma arba jis perleidžiamas. Taip pat galėjo išsiskirti sutuoktiniai ir dalis turto atitekti kitai pusei. Taip pat kiti turtą padovanoja ar perleidžia savo vaikams.
„Daug priežasčių gali būti, bet iš esmės dažniausiai stiprus turto netekimas per pastaruosius metus įvyksta dėl turto išskaidymo į kitas sąskaitas“, - teigia jis.
Visų kandidatų deklaruotus finansinius duomenis galite rasti arba Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje, arba kandidatustatistika.lt
Kandidatų pajamos ir mokesčiai
13,7 tūkstančio kandidatų pateikė deklaracijas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Tačiau eurų nestokojantys kandidatai taip pat nepasižymi dosniu mokesčių mokėjimu. Maždaug pusės visų kandidatų sumokėtas pajamų mokestis (GPM) nesiekia 7 procentų jų pajamų 2017-aisiais metais. Palyginimui, paprastam dirbančiajam 2017-aisiais buvo taikomas 15 proc. GPM tarifas.
Dažnai kandidatai verčiasi savarankiškai - ūkininkauja, užsiima individualia veikla, ir sugeba pajamas su atskaitymais suderinti beveik „centas į centą“. Tuomet ir mokesčių mokėti nereikia.
Kandidatų deklaracijas apibendrino ir duomenis palyginti leidžia nauja interneto svetainė kandidatustatistika.lt, kuri kūrėjams tekainavo 700 eurų.
Eilinis kandidatas į savivaldybių tarybas nėra paprastas „mirtingasis“. Jis vienas, arba su sutuoktiniu, turi vidutiniškai 76 tūkstančių eurų vertės turtą, iš jo 12,6 tūkstančio eurų - pinigai banke ar grynieji. Per mėnesį vienas kandidatas gavo vidutiniškai 1820 eurų pajamų (21,8 tūkst. eurų per metus), bet sumokėjo tik 117 eurų pajamų mokesčio - tai yra apie 6,4 proc. Taip yra todėl, kad kandidatas didelę dalį pajamų gauna iš individualios veiklos, bet ji jam pelno neneša.
Vidutiniškai vienam kandidatui per metus teko 6394 eurai individualios veiklos pajamų, tačiau jas suvalgė sąnaudos ir leidžiami atskaitymai, kurie siekė 5299 eurus. Tad apmokestinti teliko 1095 eurus per metus, o tokios veiklos tarifas svyruoja nuo 5 iki 15 proc., ūkininkams taikytos ir dosnesnės lengvatos, leidusios mokesčio nemokėti. Dar 1666 eurus vidutinis kandidatas gavo už parduotą NT ar kitokį turtą, o tokios pajamos ne visuomet apmokestinamos.
Tačiau vidurkiai dar nieko nereiškia: tarp kandidatų yra būrys milijonierių, kurių sumokėti mokesčiai vos viršija 0 proc. nuo gautų pajamų. Yra ir tokių kandidatų, kurie neturi ir sudilusio skatiko - neša skolų kuprą.
Didžiausią pajamų sumą - 3,03 milijono eurų - per 2017 m. deklaravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Klaipėdos mieste - uoste veikiančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ vadovas Vidmantas Dambrauskas. Jo sumokėta gyventojo pajamų mokesčio suma siekia 14,78 proc., ir tai arčiausiai įprasto 15 proc. tarifo esantis dydis, lyginant su kitais didžiausias pajamas gavusiais kandidatais. Todėl ir pagal sumokėtų mokesčių sumą (448 tūkst. eurų) V.Dambrauskas yra pirmas tarp visų kandidatų.
Vidmantas Dambrauskas (Nuotr. 15min.lt)
Antroje vietoje esantis Visvaldas Matijošaitis deklaravo 2,79 mln. eurų pajamas, tačiau jo GPM suma tesiekia 3,47 procento gautų pajamų. V.Matijošaitis deklaravo 1,7 mln. eurų turto perleidimo pajamų, joms pajamų mokestis taikomas ne visuomet.
Visuomeninis komiteto „Vieninga Plungė“ kandidatas Liudas Skierus, kuris yra „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkas, deklaravo 2,46 mln. eurų pajamas, iš kurių 2,2 mln. eurų sudarė turto perleidimas, - jis sumokėjo 14,4 proc. pajamų mokesčių. Antroje vietoje jis yra ir pagal sumokėtų mokesčių sumą (355 tūkst. Eur).
Štai Kauno rajone kandidatuojantis socialdemokratas ūkininkas Audrius Banionis deklaravo 2,27 mln. eurų pajamas, o sumokėjo - 6761 eurą GPM, arba 0,3 procento nuo pajamų. Taip atsitiko dėl to, kad iš 2,1 mln. eurų individualios veiklos pajamų buvo atskaityti 1,965 mln. eurų leidžiami atskaitymai. Net ir lyginant vien su 135 tūkst. eurų tokios veiklos pelnu, A.Banionio sumokėtas GPM tesiekė 5 proc. Apskritai A.Banionio deklaruoti leidžiami atskaitymai yra didžiausi tarp visų kandidatų - siekė beveik 2 mln. eurų.
Švenčionių r. kandidatas Antonij Jundo (Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“) taip pat yra ūkininkas, panašūs ir jo mokesčiai: pajamos siekia 1,92 mln. eurų, o pajamų mokesčiai sudaro 2756 eurus, arba 0,14 proc. Jam taip pat, atskaičius leidžiamus atskaitymus, iš individualios veiklos liko apie 55,7 tūkst. apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikytas 5 proc. tarifas.
15min sudarė TOP 30 sąrašą kandidatų, kurių individualios veiklos apimtys buvo pačios didžiausios - sudėjus savarankiškos veiklos pajamas ir joje patirtus atskaitymus gauta suma buvo didžiausia. Jame 12 pozicijų užima Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai, dažniausiai ūkininkai. Nei vienas trisdešimtuko narys nesumokėjo daugiau nei 4 proc. GPM nuo gautų pajamų - nors pajamos siekia ir milijonus, daug pelno neuždirbo.
Patį mažiausią GPM - vos 272 Eur - trisdešimtuke sumokėjęs LVŽS kandidatas Kėdainių r. Arvydas Šmigelskis „centas į centą“ atitaikė gautas individualias veiklos pajamas su leidžiamais atskaitymais - po 545.008 Eur.
Tarp visų kandidatų jis toks tikrai ne vienintelis: lygias individualios veiklos pajamas ir atskaitymus patyrė 79 kandidatai. Pačias didžiausias pajamas ir išlaidas taip suderinti sugebėjo LVŽS kandidatė Kelmės r. Reda Mažonavičienė - po 661.871 eurą. Ji deklaracijoje nurodė dirbanti Kelmės lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Ne visų ūkininkų pajamos prilygsta sąnaudoms. Didžiausią pelną iš ūkininkavimo deklaravo LVŽS kandidatas Pasvalyje Remigijus Janušas - individualios veiklos pajamos viršijo sąnaudas 544,6 tūkst. eurų, individualios veiklos pelningumas - 39 proc. Net ir esant tokiam pelnui, sumokėtas pajamų mokestis - 28,8 tūkst. eurų. Visos ūkininko pajamos sudarė 1,53 mln. Eur.
Antroje vietoje pagal pelną atsidūręs LVŽS kandidatas Šilalėje Egidijus Gečas nesutiko komentuoti telefonu, nes negalėjo būti tikras, su kuo šneka, ir pakvietė atvažiuoti į Šilalę. Jo gautas ūkininkavimo pelnas - 430 tūkst. eurų, o pelningumas siekia net 48 proc. Nepaisant to, sumokėtas GPM siekia 21,7 tūkst. eurų, arba 5,05 proc. nuo apmokestinamų individualios veiklos pajamų.
Tačiau daliai ūkininkų, panašu, veikla itin nuostolinga. Didžiausią individualios veiklos nuostolį - 682,8 tūkst. eurų - fiksavo LVŽS kandidatas Radviliškyje Vytautas Kriščiūnas.
Kas trečias kandidatas - iš visi 4800 - deklaravo, kad jų kišenėse švilpauja vėjai - 2017-ųjų pabaigoje neturėjo nei vieno gryno euro kišenėje ar banke. O 481 kandidatas deklaravo, kad jų skolos viršija turtą. Pavyzdžiui, Darbo partijos atstovo Serafim Semėno skolos turtą viršija 2,45 mln. eurų, o pajamų deklaracijoje šviečia nuliai, rodo VRK pateikta deklaracija.
Svetainę kandidatustatistika.lt sukūręs IT ekspertas Eimantas Norkūnas taip pat yra kandidatas, su TS-LKD sąrašu pretenduojantis į vietą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Tačiau 15min jis patikina, kad duomenis susisteminęs „iš idėjos“.
„Iš tiesų, taip, aš ir pats kandidatuoju ir man reikėjo užpildyti visas VRK formas ir popierius, deklaruoti turtą, mokesčius, ko iki šiol nebuvo tekę. Pildžiau daugybę formų. Pastebėjau, kad VRK duomenys yra labai išskaidyti, o norėjosi kuo labiau palengvinti tų duomenų naršymą. Nuskaitėme jų turimus duomenis ir sudėjome į atskirą svetainę, kurioje duomenis susiejome su papildomais archyvais iš rekvizitai.lt“, - aiškina E.Norkūnas.
Jis viliasi, kad aiškiai randama informacija tiesiog padės rinkėjams apsispręsti.
Paklaustas, kiek toks projektas jam kainavo, jis įvardijo stulbinamai mažą sumą - 700 eurų, tačiau į ją neįtrauktas darbo laikas „iš idėjos“. Jis vertina, kad rinkos kainomis toks projektas galėtų kainuoti kelis tūkstančius eurų.
„Aš susibūriau nedidelę komandą, iš programuotojo ir dviejų dizainerių. Vienas žmogus prisidėjo iš idėjos. Kadangi pats prieš porą mėnesių tapau dviejų vaikučių tėčiu, tai nebegaliu tiek daug laiko skirti, bet galiu pavadovauti šiam projektui. Mes keturiese prie projekto praleidome porą savaičių ir štai gavome tokią svetainę, kur galima pasižiūrėti, koks politikų turtas, kiek jie uždirba, galbūt tai padės apsispręsti“, - sako E.Norkūnas.
Net ir nusipirkęs už 300 tūkstančių eurų dažniausiai gali jaustis ramus - valstybė tavo NT įvertins maždaug 180 tūkst. eurų, ir NT mokesčio nereikės mokėti, asmeninę situaciją atskleidė visuomenininkas Eimantas Norkūnas, pasipiktinęs esama mokesčio taikymo tvarka.
„Aš pirkau butą senamiestyje, jis kainavo 300 tūkst. eurų ir jau butas kaip ir patenka į NT mokesčio zoną - iki 220 tūkst. eurų yra taikoma lengvata, o virš jos jau taikomas mokestis. Tačiau pamačiau, kad mano butas įvertintas 180 tūkst. eurų.
„Aš pats nesu už šį įstatymą, nesidžiaugiu juo, bet blogiau nei blogas įstatymas, mano manymu, yra esamo įstatymo nesilaikymas. Pasižiūrėjau aplinkinių butų kainas, galvojau, gal čia tik su mano butu taip, bet pamačiau, kad ir aplinkui ta pati situacija. Registrų centras įvertino, kad viso Lietuvoje esančio NT vidutinė rinkos vertė - 100 milijardų eurų. VMI suskaičiavo, kad NT objektų, kurių vertė viršija 220 tūkst. Eur, yra 2304.
Asmenų, kurie augina tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, ar augina neįgalų vaiką, NT apmokestinamas tik jei jo vertė viršija 286 tūkst. Pats brangiausias NT objektas Lietuvoje įvertintas 4,088 mln. eurų mokestine verte, o TOP 10 sąrašo apačioje - 1,689 mln.
Pavyzdžiui, jei NT vertė siekia 220 tūkst. eurų, jokio mokesčio dar mokėti nereikia. 300 tūkst. eurų mokestinės vertės NT per metus savininkui kainuotų 400 eurus per metus, kadangi būtų taikomas 0,5 proc. tarifas nuo 80 tūkst. eurų. Jei valdomo NT mokestinė vertė siekia 500 tūkst. eurų, savininkas valstybei turėtų atseikėti papildomus 2000 eurų per metus (iš viso 2400 Eur). O jei valdomo NT vertė 500 tūkst.
Nekilnojamojo turto mokestis, kurį ketinama įvesti, išties yra žalingas ir nepasiektų tikslinių asmenų grupių, pastebi ekspertas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus. Pasak jo, įvedus šį mokestį, būtų susilaukiama priešingo efekto, kai visa mokestinė našta kristų ant būstą besinuomojančių asmenų pečių, o ne ant jo savininkų, todėl galiausiai išbrangusi nuoma paskatintų susimąstyti, ar nuosavo būsto įsigijimas netaptų mažesne našta nei jo nuoma.
O štai Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pastebi, kad lapkričio pabaigoje užregistruotas Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projektas gali net paskatinti išsiskirti oficialias šeimas, mat mokestis nesusituokus būtų mažesnis.
A. Bartkus pastebi, kad šis mokestis yra netaiklus, nes didžioji dalis būstą valdančių asmenų šioje rinkoje nedalyvauja. Pasak jo, šie asmenys būstą įsigijo labai ilgam laikotarpiui, o gal net ir visiems laikams, todėl jų apmokestinimas tam, kad būtų atvėsinta nekilnojamojo turto rinka, yra klaidingas sprendimas, nepadėsiantis išspręsti pagrindinės NT rinkos perkaitimo problemos.
Visgi, realybė kiek kita - kaip pastebi ekspertas, visa našta nuguls ne ant daug NT objektų valdančių asmenų, bet ant tų, kurie tą būstą nuomosis. A. Bartkaus teigimu, kadangi NT savininkų derybinės pozicijos yra stipresnės už besinuomojančių, ant pastarųjų pečių bus perkeliamas net mokestis už tą plotą, kuriame gyvena patys NT objekto savininkai.
Nederėtų pasitikėti mažu mokesčiu. Anot jo, kad vos įvestas mokestis bus mažas, dar tikrai nereiškia, kad tokiu išliks ir ateityje. Vėliau, savivaldybėms panorėjus susitvarkyti NT plėtrą geriausiuose rajonuose, juose bus nustatomas ir atitinkamas mokestis, kuris taps nebepakeliamu gyvenantiems skurdžiau.
Todėl galiausiai bus susiduriama su situacija, kai savivaldybėse įvyks gyventojų „persiskirstymas“ - pasiturintieji gyvens miestų centruose ir kituose geruose kvartaluose, o mažiau uždirbantys glausis rajonuose, kur NT mokestis bus mažiausias.
Įvestas naujas NT mokestis galėtų dar labiau paskatinti skyrybas Lietuvoje. Buhalterių ir auditorių asociacija atkreipė dėmesį, kad lapkričio 30 d. užregistruotas Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuris įsigaliotų jau nuo 2025 metų, paliestų visus, turinčius NT Lietuvoje. Mokesčio tarifo ribos siektų 0,5-3 %, priklausomai nuo to, kokį tarifą nustatys savivaldybė.
Asociacija įspėja, kad nebelieka NTM lengvatos atsižvelgiant į šeimos sudėtį. Kitaip tariant, viena savivaldybės mediana (būsto kainų vidurkis) taikoma ne asmeniui, bet būstui. Todėl, jeigu sutuoktiniai turi bendrą būstą ir viename registruotas vyras, o kitame - žmona, tokiu atveju, kiekvienam būstui bus taikoma po vieną neapmokestintą savivaldybės medianą.
Pažymima, kad remiantis Finansų ministerijos viceministrės teiginiais, jeigu viena savivaldybės mediana bus taikoma šeimai, o ne būstui, šeimos atveju mokestis gali būti net dukart didesnis nei būtų taikomas, jei šeima išsiskirtų. Tuo pačiu taikant šį mokestį visiškai nebus atsižvelgiama į tai, kad didesnis būstas buvo pasirinktas dėl gausios šeimos.
Asociacijos teigimu, tokį mokestį VMI galės paskaičiuoti tik patikrinimo metu konkrečiu atveju asmeniškai.
Visgi, socialiniu teisingumu toks mokestis, anot asociacijos, anaiptol nepasižymi. Įvedus Nekilnojamojo turto mokestį, turtingieji mokės mažiau, nes jų mokamas NT mokestis bus perkeliamas mažesnės vertės turtą turintiems gyventojams. Turtingiesiems NTM esą sumažės nuo 5 iki 20 tūkst., priklausomai nuo jų santykių su savivaldybe.
Naujasis NT mokestis buvo pristatytas gruodžio 1-ąją, o finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, jei Seimas jam pritartų, būtų taikomas jau nuo 2026 metų[5]. Jos teigimu, vidutinis mokestis visoje Lietuvoje siektų 14 eurų per metus, o jeigu mokestis neviršytų 5 eurų, jo mokėti esą net nereikėtų.
Kaip ir pirminiame projekte, pirmo būsto apmokestinimo tarifų skalė yra išdėliota pagal medianas - vidurinę kiekvienos savivaldybės turto vertę.
„Nuo pirmos iki antros medianos būtų taikomas 0,06 proc. tarifas, virš dviejų medianų vertės kiekvienoje savivaldybėje pirmasis turtas būtų apmokestinamas 0,1 proc. tarifu, o antras ir paskesnis būstas būtų apmokestinamas nuo 0,1 iki 1 proc. tarifu. Tarifus nusistatytų kiekviena savivaldybė savarankiškai“, - teigė G. Skaistė[5].
G. Skaistė aiškino, ką reiškia dvi medianos.
„Išrikiuojamos visos nekilnojamojo turto (NT) vertės į vieną eilę ir vidurinė yra mediana. Tai iki tos vidurinės vertės būtų taikomas nulinis tarifas, reiškia, pusė būstų būtų neapmokestinama. Tuomet ta vertė yra dauginama iš dviejų: jeigu, tarkime, Vilniuje vidurinė vertė yra 60,1 tūkst. eurų, tai 60,1-120,2 tūkst. eurų būtų taikomas 0,06 proc. tarifas, o virš 120 tūkst. eurų būtų taikomas 0,1 proc.