Lietuvai einant rinkos ekonomikos keliu, labai svarbu, kad žmonės suprastų jos būtinybę, esmę, imtų teigiamai ir optimistiškai vertinti jau seniai išmėgintą ūkininkavimo būdą, paremtą privačiąja nuosavybe, konkurencija ir kainų sistema.
Tačiau tokie pokyčiai neįmanomi be sistemingo, naujais mokymo metodais pagrįsto ekonominio lavinimo. Mokyti geriausia jaunus žmones.
Šiame straipsnyje aptariama ekonomikos mokymo svarba mokyklose, atkreipiant dėmesį į taikomojo mokymo naudą, darbu grindžiamą mokymąsi ir švietimo pažangos programų poveikį. Straipsnyje remiamasi Lietuvos mokyklų patirtimi ir šiuolaikinėmis ugdymo tendencijomis.
Taikomosios Ekonomikos Kursas Mokykloje
Nuo 1994 m. ,,Atžalyno” vidurinėje mokykloje dėstomas taikomosios ekonomikos kursas (pagal Junior Achievement programą). „Junior Achievement” taikomosios ekonomikos (TE) programa skirta 16 - 18 metų amžiaus jaunimui. Ji supažindina moksleivius su pagrindinėmis rinkos ekonomikos sąvokomis ir verslo abėcėle. TE kursas pateikiamas kaip bet kuris kitas bendrojo lavinimo dalykas - ugdomi ne būsimieji verslininkai, bet ekonomiškai mąstą piliečiai.
TE - ne tik vadovėlis. Programoje lygia greta stengiamasi mokyti ir teorijos, ir praktikos.
Nuo 1996 m. Mokiniams ugdymo procese suteikiamos teorinės ekonomikos žinios. 9 - 12 klasėje mokiniai turi galimybę (ugdymo procese praktinėje veikloje) pasitikrinti savo polinkius ir sugebėjimus pasirenkant tolimesnes studijas.
Svarbu, ne tai, ar universitete įgytas diplomas atitinka būsimo darbo sritį, o tai, ar žmogus yra linkęs nuolat mokytis ir tobulėti, ar gali dirbti savarankiškai. Šios savybės turėtų būti ugdomos dar vaikams mokantis mokykloje.
Mokinių bendrovės - praktinė ekonomikos dalis
Nuo 1994 m. veikia mokinių bendrovė kavinė - baras ,,Pas Adolfą” (veiklos pobūdis: prekyba gaiviaisiais gėrimais, saldumynais, ledais, arbata, kava.
1995 metais įkurta mokomoji moksleivių bendrovė kavinė - baras “Pas Adolfą “. Tokių moksleiviškų bendrovių steigimu rūpinasi “Lietuvos Junior Achievement”(LJA) - nevalstybinė švietimo įstaiga, ne pelno organizacija, įsteigta 1995 metais. Nuo 1993 metų LJA veikė kaip Atviros Lietuvos fondo programa.
LJA yra tarptautinės organizacijos “Junior Achievement International” narė ir pagal susitarimą su šia organizacija turi išskirtines teises diegti jos parengtas ekonominio švietimo programas Lietuvoje.
Moksleivių bendrovė - taikomosios ekonomikos programos praktinė dalis. Tai pirmasis moksleivių bandymas imtis savarankiško verslo, mokytis vadovauti, o taip pat ir dirbti kolektyve, galimybė jau žinomas ekonomikos sąvokas įtvirtinti praktikoje, išmokti tvarkyti pagrindinius finansinius dokumentus.
Čia moksleiviai įgyvendina savo planus ir idėjas, patys priima sprendimus, prisiima atsakomybę už nesėkmes.
Mokomoji - praktinė firma "Auksinis ryšys"
1998 m. įkurta mokomoji - praktinė firma ,,Auksinis ryšys” (veiklos pobūdis: prekyba aukso dirbiniais ir mobiliaisiais telefonais.
PMF kūrėjai - I-os laidos 11 ekonominės klasės moksleiviai: prezidentas Deividas Malinauskas, darbuotojai Donatas Kupčinskas, Šarūnas Vaitiekūnas ir PMF vadovė Audra Rutkauskienė, 1998 m.
Pirma kartą dalyvavome praktinio mokymo firmų mugėje, kurioje gerai sekėsi. PMF tarptautinėje mugėje Zalcburge su mokytoja Zita Valiauskiene. 2003 m. lapkričio 23-27 d. „Auksinis ryšys“ darbuotojai V.Leonovaitė, V.Sirtautas, V.Fiodorovas, D.Nurdinova ir vadovė A. Rutkauskienė dalyvavo tarptautinėje PMF mugėje Bratislavoje.
1996 m. įkurtas informacinių technologijų kabinetas. 2000 m.
Darbu grindžiamas mokymasis
Tai yra tokia mokymosi forma, kuomet mokymosi procesas yra grindžiamas darbu konkrečioje darbo vietoje. Kitas terminas, kuris yra naudojamas apibūdinti darbu grindžiamą mokymąsi - pameistrystė.
Šiuo metu Lietuvoje pameistrystė yra įteisinta kaip alternatyvi profesinio mokymo forma, kuri įvardijama ir profesinio mokymo įstatyme. Jame rašoma, kad profesinis mokymas gali būti vykdomas mokykline forma, kai einama mokytis į pasirinktą profesinio rengimo įstaigą, arba pameistrystės būdu.
Remiantis šiuo įstatymu nurodoma, kad pameistrystės mokymasis yra grindžiamas sutartimis, kurias besimokantysis sudaro su įmone ir su mokymo įstaiga. Pagal šią sutartį besimokantysis tampa tam tikru įmonės darbuotoju. Šiuo principu lyg ir įteisinamas vienas iš darbu grindžiamo mokymosi modelių - dualinis mokymas, kuris yra būdingas Vokietijai, Austrijai, Šveicarijai.
Galima rasti nemažai objektyvių priežasčių - pameistrystė įteisinta prieš pat ekonominę krizę, tad įmonėms rūpėjo kiti dalykai. Šiuo metu situacija yra kiek kitokia, įmonėms trūksta kvalifikuotų darbuotojų, tad tai gali tapti vienu iš veiksnių, kurie skatintų verslą užsiimti pameistryste.
Darbu grindžiamo mokymosi įvairovė yra tikrai gana didelė. Esme tampa ne tai, kur žmogus mokosi, mokykloje ar įmonėje, svarbu, kad toje vietoje, kurioje jis mokosi, būtų galimybė dalyvauti ir veikti realaus darbo proceso sąlygomis.
Tokių specializuotų mokymo įstaigų jau yra ir Lietuvoje - tai vadinami sektoriniai praktinio mokymo centrai, kurių yra per 40.
Manoma, kad darbu grindžiamas mokymasis geriausiai atitinka šiuolaikinės ekonomikos poreikius, nes leidžia gana greitai ir efektyviai parengti specialistus, optimaliai panaudojant verslo investicijas ir išteklius.
Darbu grindžiamas mokymasis šiuo metu populiarėja ir dėl to, kad jis laikomas efektyvia priemone kovai su nedarbu. Jis leidžia greitai įgyti gebėjimus, kurie yra reikalingi konkrečiai veiklai, o absolventai, kurie mokėsi būtent darbu grįsto mokymo būdu daug greičiau susiranda darbą.
Jų užimtumo kokybė taip pat dažniausiai yra aukštesnė - daug rečiau patiriama nedarbo rizika, darbo vietos yra stabilesnės, dėl didesnio darbo našumo jie gauna didesnį darbo užmokestį.
Todėl nenuostabu, kad šia mokymosi forma domimasi daugelyje šalių, ieškoma būdų ją plėtoti. Tai priklauso nuo konkretaus atvejo ir nuo to, kur žmogus mokosi.
Vienas sudėtingesnių institucinių, ekonominių klausimų yra tokio mokymosi finansavimas. Kaip reikėtų pasidalinti finansinę atsakomybę už mokymą - klausimas, kuris kol kas nėra aiškiai išspręstas ar sureguliuotas. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl darbu grįstas mokymasis sunkiai plėtojasi Lietuvoje.
Nors finansavimo klausimas yra vienas iš esminių plėtojant pameistrystę, finansavimas yra tokia sritis, kurioje negalime tiesiogiai perimti kitų šalių patirties šioje srityje dėl esminių skirtumų.
Pavyzdžiui, darbu grindžiamas mokymas Lietuvoje ir Vokietijoje vystėsi labai skirtingai. Vokietijoje darbu grindžiama valstybinė profesinio mokymosi sistema kūrėsi nuo pat XIX amžiaus vidurio, tad procesas užtruko tikrai ilgai ir vyko visiškai kitomis sąlygomis, negu Lietuvoje. Skiriasi šių šalių ekonomikos struktūra, industrializacijos lygis.
Svarbu suvokti ir tai, kad pas mus šiuo metu nėra itin daug tokių įmonių, kurios būtų pajėgios tokį mokymą vykdyti, jame dalyvauti. Kai kurių šios sistemos ekspertų ir tyrėjų iš Vokietijos nuomone, pradėjus diegti tokią sistemą, realūs pokyčiai ir ekonominė, socialinė nauda pasimatytų tik maždaug po 20-25 metų.
Per šį laiką susidarytų palankus tokio mokymosi įvaizdis visuomenėje, pasikeistų kultūrinės nuostatos profesinio mokymosi atžvilgiu.
Oficialios darbdavių organizacijos yra gana suinteresuotos įdiegti tokią sistemą, Švietimo ir mokslo ministerija taip pat vykdo įvairius projektus, kuriuose plėtojama pameistrystė, konsultuojamasi su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis ir europinėmis institucijomis, tad galima teigti, kad ja yra domimasi, politinis interesas egzistuoja, tačiau vien to nepakanka.
Daug svarbiau už vien politines intencijas yra socialinio dialogo ir socialinio kapitalo būklė. Socialinio dialogo išvystymas yra esminė sąlyga sklandžiam darbu grindžiamo mokymo vystymuisi.
Darbu grindžiamas mokymas reikalauja specifinių institucinių sąlygų, pavyzdžiui, labai sklandaus bendradarbiavimo tarp verslo ir švietimo įstaigų, daugiašalio socialinio dialogo, sprendžiant tokius klausimus ką reikėtų mokytis, kaip mokymą organizuoti, kokie mokymosi metodai turėtų būti taikomi.
Sprendžiant šiuos klausimus turi dalyvauti besimokantysis, įmonė, švietimo įstaiga, taip pat labai svarbus yra profesinių sąjungų, darbuotojo interesus atsovaujančių organizacijų atstovų dalyvavimas.
Tokioje sistemoje svarbus verslo atstovų gebėjimas peržengti savo individualius interesus, gebėjimas matyti ilgalaikę perspektyvą. Nacionaliniu ir ekonomikos sektorių lygmeniu gebėjimas pasiekti tam tikrus kompromisus tampa esmine sąlyga sėkmingam darbu grindžiamo mokymosi sistemos veikimui.
Visa tai reiškia, kad tokio mokymosi procesas reikalauja daug permainų, kurios turi būti daromos labai apgalvotai ir neskubant.
Ar Lietuva yra pasirengusi tokiai sistemai? Vertinant objektyviai, šiandien dar nėra pasirengta diegti ir plėtoti darbo grindžiamą mokymąsi visose ūkio ir švietimo sektoriuose, tačiau galima galvoti apie palaipsnį tokios sistemos eksperimentavimą atskiruose ūkio sektoriuose ar jų segmentuose, kurie jau yra pasiruošę tokių pokyčių diegimui.
Kai kurie ūkio sektoriai yra labiau pasirengę, kai kurios įmonės jau vykdo panašaus pobūdžio mokymus. Šiandien perspektyvų ir galimybių plėtoti darbu grindžiamą mokymą tikrai yra, tačiau norint efektyvaus, nuolat veikiančio darbu grindžiamo mokymosi reikia žvelgti į ilgalaikes perspektyvas.
Taip pat reikia suprasti, kad tai nėra toks dalykas, kuris turėtų būti masiškai diegiamas. Net Vokietijoje, kurioje ši mokymo forma yra itin išplėtota ir turi gilias tradicijas , dualinės pameistrystės būdu mokosi tik per 50 procentų visų besimokančių profesinio rengimo įstaigose.
Vokietijoje tokia mokymosi ir studijų forma yra taikoma ir aukštojo mokslo sistemoje - veikia dualinio mokymosi universitetai, kurie aukštos kvalifikacijos specialistus pagal sutartis su studentais ir įmonėmis, o didesnę studijoms skirto laiko dalį studentai praleidžia įmonėse, spręsdami konkrečias tos įmonės problemas.
Šiuose dualiniuose universitetuose teikiamos kvalifikacijos turi tokią pačią vertę švietimo sistemoje, kaip universitetų teikiami akademiniai laipsniai, tačiau dualinių universitetų absolventai darbo rinkoje įmonėms yra patrauklesni, nes jie yra pilnai pasirengę darbui konkrečioje veiklos srityje.
Švietimo Pažangos Programa „Tūkstantmečio Mokyklos“ (TŪM)
Švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) jau pasiekė savo vidurio tašką: įvairios veiklos, skirtos tobulinti mokymą(si) sėkmingai vykdomos visose 58-iose programoje dalyvaujančiose savivaldybėse, 270 jų mokyklų.
„Teigiamas pokytis švietime jaučiamas jau dabar“, - teigia visi šįkart kalbinti savivaldybių ir mokyklų atstovai iš Ignalinos, Kazlų Rūdos, Lazdijų rajono ir Visagino.
Projekto apimtis tikrai labai didelė: nuo naujų STEAM laboratorijų, meno kabinetų, įsigytų priemonių iki įvairių mokymų, stažuočių, dirbtuvių mokiniams ir mokytojams.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijai „Spinter tyrimai“ dar šią gegužę atlikus šalies gyventojų tyrimą, paaiškėjo, kad 79 procentai šalies gyventojų sutinka, jog Lietuvai svarbu sumažinti atotrūkį tarp didmiesčių ir mažųjų miestelių moksleivių galimybių bei mokslo pasiekimų. Tuo pačiu net 77 proc.
Panašu, kad TŪM programos tikslas - sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti - nors ir ne septynmyliais žingsniais, bet po truputį tampa realybe.
„Gerėja ugdymo aplinka - įsigyjamos įvairios mokymo priemonės, baldai. Apie teigiamus pokyčius pasakoja ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Ina Živatkauskienė: „Buvo įsigyta inovatyvių ugdymo priemonių ir laboratorinės įrangos, įrengtos poilsio erdvės mokiniams, šiuolaikiškos mokytojų darbo vietos, vyko pedagoginių darbuotojų ir administracijos mokymai bei stažuotės. Stažuočių metu įgyta geroji patirtis panaudota sukuriant geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas mokytojams bei mokiniams, t.y.
Labai kompleksiška TŪM programa, kurioje privalomos tiek vadinamosios „kietosios“, tiek „minkštosios“ veiklos, siekia pokyčio per keturias mokyklų veiklos tobulinimo sritis: STEAM ugdymą, kultūrinį ugdymą, lyderystę veikiant ir įtraukųjį ugdymą. Kertinis programos principas - tinklaveika.
„Sustiprėjo tinklaveika tarp mokyklų, plėtojamos mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijos, dalijamasi gerąja patirtimi. Vykdant inovatyvias veiklas, panaudojant tinklaveiką ir naujus metodus keičiamas ugdymo turinio organizavimo modelis.
Naudojami nauji mokymo metodai, pamokos vedamos netradicinėse erdvėse, vyksta bendros veiklos su socialiniais partneriais. Įtraukiamas kiekvienas mokinys, nepaisant esamų sunkumų ar individualių poreikių. Pasak pašnekovės, mokiniai labai vertina netradicines ir integruotas pamokas, kur gali ne tik sužinoti, bet ir pamatyti, paliesti, išbandyti kažką naujo.
Turbūt greičiausiai pastebimi pokyčiai - būtent infrastruktūros atnaujinimas ir priemonių įsigijimas. „Dalyvaudama TŪM programoje, mokykla atnaujino dalį erdvių. Atlikti paprastojo remonto darbai penkiuose mokyklos kabinetuose, kurie tapo ne tik estetiškesniais, bet ir atitinka universalaus dizaino principus.
Mokyklos teritorijoje įrengta lauko klasė KUPOLAS, kurioje vyksta formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklos, kultūriniai renginiai, mokinių susirinkimai, projektinių veiklų pristatymas.
A. Bauraitės teigimu, šiuo metu labiausiai laukiama gamtos mokslų laboratorinės įrangos, taip pat jau vykdomi pirkimai sensorinio kabineto įrangai įsigyti. „Svarbu tai, kad veiklos vykdomos tinklaveikos principu, nes projekto metu sukurtose mokyklų erdvėse galės bendradarbiaudami veiklas vykdyti miesto mokytojai ir mokiniai.
A. Mizerienė, kalbėdama apie labiausiai džiuginančius infrastruktūros pokyčius, išskyrė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje įkuriamą edukacinę erdvę, kurioje bus organizuojamos socialinių, emocinių ir sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo veiklos, teikiamos socialinio pedagogo ir psichologo konsultacijos, vykdoma namų darbų klubo veikla. Tuo tarpu Lazdijų rajono Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje įsigyta priemonių technologijų kabinetui, kino žiūrėjimo įranga aktų salei, muzikos priemonės.
„Mokiniams sukuriama daugiau galimybių naudotis moderniomis priemonėmis. Infrastruktūra neatsiejama ir nuo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, tinklaveikos modelio sukūrimo. Mokytojų dalyvavimas įvairiuose mokymuose, seminaruose padeda atnaujinti, pagilinti žinias bei kompetencijas, prisitaikyti prie šiuolaikinio ugdymo metodų, pamokų kokybės gerinimo“, - sako A.
Ignalinos rajono savivaldybėje įrengta lauko muzikos instrumentų pievelė, kuri džiugina ne tik mokinius, bet ir miesto svečius. Nuo rudens joje planuojamos STEAM ir kultūrinio ugdymo pamokos. Net dvidešimčiai mokomųjų kabinetų įsigyti nauji mokykliniai baldai, greitai bus nupirktos ir balansinės pagalvėlės, veiklų sienelės - visa tai atliepia ir įvairius mokinių poreikius.
Taip pat nupirkti baldai kalbų laboratorijai, įrengta oro stebėjimo sistema, kuri, tikimasi, leis mokiniams rečiau sirgti ir dėl to didinti pamokų lankomumą.
„Tikimės dar geresnės, įdomesnės mokymų kokybės, dar aktyvesnės tinklaveikos ir bendradarbiavimo su kitomis ugdymo įstaigomis. Svarbiausias laukiamas darbas - mokyklos remontas ir lifto įrengimas bei su tuo susiję iššūkiai.
Taip pat interaktyvaus mokyklos muziejaus, nusiraminimo ir sensorinio kambario, bendravimo ir darbo erdvės, poilsio erdvės įrengimas“, - apie artimoje ateityje laukiančius darbus pasakoja R.
Veiklų iš tiesų labai daug, bet visos jos susiveda į labai konkrečias savivaldybių vizijas, kurios, rengiant pažangos planus, buvo išgrynintos atlikus švietimo būklės analizę.
Nors TŪM programa vyksta jau pilna apimtimi, be abejo, kaip ir kiekvieno projekto vykdyme neapsieinama be iššūkių. „Labai jaučiamas žmogiškųjų išteklių trūkumas tiek „minkštosiose“, tiek „kietosiose“ veikose. Dėl TŪM programos darbo krūvis yra padidėjęs tiek pedagogams, tiek administracijai. Labai daug laiko užima įvairių projekto dokumentų rengimas, derinimas.
Paklausta apie ateities perspektyvas ir laukiamus rezultatus, R. Jai antrina ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos TŪM programos veiklų koordinatorė: „Tikimės, kad įgyvendinus investicines veiklas į infrastruktūrą per TŪM programą, parengus tinklaveikos modelį, tvarkaraštį, kitus darbus, bus užtikrintas įtraukusis ugdymas, efektyvesnė tinklaveika.
Visiems mokiniams, net ir iš nutolusių gyvenviečių, bus suteikiamos vienodos galimybės. Projekto biudžetas - 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti.
Inovatyvūs Mokymo Metodai Ekonomikos Pamokose
„Dabartinis mokymas paruošia vaikus kontroliniams darbams, tačiau ne savarankiškam gyvenimui", - į šalies mokyklose taikomo mokymo spragas rugsėjo 1 d. išvakarėse dėmesį atkreipė „Swedbank" centrinėje būstinėje susirinkę pedagogai, darbdavių ir moksleivių atstovai bei Lietuvos tėvų forumo atstovas.
Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos metu inovatyvią mokymo metodiką pristatė Kauno Kazio Griniaus progimnazijos informacinių komunikacinių technologijų taikymo koordinatorė Edita Rabizaitė. „Šiuolaikiniam mokytojui vien pedagogikos žinių nepakanka, - reikia pagalvoti, kaip turiniu sudominti moksleivius.
Šiandien jaunimas informaciją įpratęs priimti per išmaniuosius įrenginius, naršydamas internete, todėl mokytojams nieko kito nebelieka, kaip tik prisitaikyti prie šių poreikių ir pradėti mokyti, pasitelkiant technologijas", - diskusijos metu teigė E.
Inovatyvaus mokymo ekspertė pasakojo, jog kompiuterinių įrenginių naudojimas pamokų metu pasiteisino: vaikams įdomu dalyvauti virtualiose pamokose, naudodamiesi interneto resursais, pedagogai gali vizualiai paaiškinti sudėtingus uždavinius ar praktiškai su mokiniais išbandyti ką tik išmoktą medžiagą.
Aptardama šiuolaikinių metodų taikymą ekonomikos pamokose, E. „Mokiniams lengviau mokytis, jei jie suvokia, kuo pateikta informacija yra naudinga, kokias praktines problemas ji sprendžia. Todėl, pavyzdžiui, vaikus mokant ekonomikos, teorijos neužtenka, - reikia paliesti tokias praktines temas kaip verslo kūrimas, šalies ekonomika ar mokesčių sistema, o vadovėliuose esančią mokymo medžiagą papildyti individualiai parinktomis priemonėmis - vaizdo klipais, straipsniais, iliustracijomis.
Toks mokymasis taps individualia vaiko patirtimi, jis pats jausis žinių atradėju. „Pamokų metu pateikiama „sausa" informacija be aiškaus praktinio panaudojimo moksleivių nedomina. Norėdami daugiau sužinoti apie aktualius dalykus, jaunuoliai dažnai informacijos ieško savarankiškai internete, - pasakojo abiturientas.
Tiesa, jam tai netgi išėjo į naudą: pradėjęs savarankiškai mokytis to, kas jam įdomu, Antanas sparčiai tobulėjo, anksti pažino verslo pasaulį.
„Kitaip nei prieš 5-10 metų, šiandien darbdaviai gerokai dažniau kreipia dėmesį į būsimų darbuotojų asmenines savybes, o ne profesinį pasiruošimą. Svarbu, ne tai, ar universitete įgytas diplomas atitinka būsimo darbo sritį, o tai, ar žmogus yra linkęs nuolat mokytis ir tobulėti, ar gali dirbti savarankiškai. Šios savybės turėtų būti ugdomos dar vaikams mokantis mokykloje", - aiškino R.
Tuo tarpu jai antrinęs abiturientas A. „Pabaigę mokyklą jauni žmonės neturi žinių apie darbo rinką, o užmokesčio lūkesčiai nesutampa su realybe. Todėl pedagogai turėtų skatinti moksleivius ne tik stropiai mokytis, bet ir atostogų metu pradėti dirbti ar atlikti praktiką juos dominančioje organizacijoje.
Nacionalinę ekonomikos mokytojų konferenciją šeštus metus iš eilės organizavo „Swedbank" Asmeninių finansų institutas kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Ugdymo plėtotės centru.
Apibendrinant, ekonomikos mokymas mokykloje yra būtinas siekiant ugdyti ekonomiškai raštingus piliečius. Taikomosios ekonomikos kursai, darbu grindžiamas mokymasis ir inovacijos švietimo programose yra svarbūs elementai, padedantys mokiniams įgyti praktinių įgūdžių ir suprasti rinkos ekonomikos principus.