Laidavimas - plačiai naudojamas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Šis būdas ypač populiarus tais atvejais, kai kreditorius įvertinęs skolininko mokumą nėra garantuotas, jog skolininko turimo turto pakaks prievolės visiškam įvykdymui.
Paskola su laiduotoju dažnai suteikia galimybę gauti paskolą tiems, kurių kredito istorijos nepakankamos arba pajamos per mažos. Paskola su laiduotoju gali būti suteikiama įvairiems tikslams, ypač kai paskolos gavėjas negali pateikti pakankamo užstato arba turi nepakankamą kreditingumą. Visos šios ir kitos paskolos su laiduotoju padeda išplėsti finansavimo galimybes, ypač jei paskolos gavėjas susiduria su finansiniais apribojimais ar nepakankamai geru kreditingumo įvertinimu.
Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.
Taigi, siekiant tinkamai išsiaiškinti ar mirus laiduotojui pasibaigia ir jo prievolė, svarbu išsiaiškinti ar laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui buvo atsiradusi iki jo mirties, t.y: ar laiduotojas mirė po to, kai skolininkas pažeidė savo prievolę kreditoriui ir kreditorius įgijo reikalavimo teisę į laiduotoją.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokia atsakomybė tenka laiduotojui, jei paskolos gavėjas praranda turtą ir negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
Laiduotojas pasirašo sutarties dalį, kuria įsipareigoja vykdyti skolininko įsipareigojimus. Jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų, kreditorius gali reikalauti, kad laiduotojas padengtų visą paskolos sumą. Laidavimas dažnai vyksta tarp šeimos narių ar artimų draugų. Jei paskolos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, atsiranda įtampa ar konfliktai. Laiduotoju tapęs asmuo prisiima finansinius įsipareigojimus, kurie įtraukiami į jo kredito reitingo istoriją. Laidavimo pagrindu gali būti išieškoma skola net ir tuo atveju, jei laiduotojas apie skolininko nevykdymą sužino pavėluotai.
Laiduotojas prisiima atsakomybę tik tuo atveju, jei paskolos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, o bendraskolis yra lygiavertis skolininkas nuo pat sutarties pradžios.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio.
Skirtingai negu prievolių įvykdymą užtikrinant daiktinių teisių suvaržymu, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne su konkrečiu daiktu.
Laiduotojo pareiga įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę atsiranda tada, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai.
Kaip nurodė kasacinis teismas, laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai - sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką.
Laiduotojo Atsakomybės Pagrindai
Laiduotojo atsakomybę reglamentuoja Civilinis kodeksas. Jame numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tai yra jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pavyzdžiui, bankas ir asmuo „A“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią asmeniui „A“ buvo suteiktas 100 eurų kreditas. Už asmenį „A“ laidavimo sutartimi laidavo asmuo „B“ visai kredito sumai.
Laiduotojo atsakomybė pagal Lietuvos įstatymus yra solidari su skolininku. Tai reiškia, jei paskolos gavėjas nemoka paskolos įmokų, kreditorius turi teisę išieškoti ir iš jo, ir iš laiduotojo. Išieškant visuomet tikrinama, kiek skolininkas pajėgus mokėti.
Tačiau pabrėžtina, kad paprastai labai nesunku įrodyti finansinį nepajėgumą: tie, kurie negali (ar nenori) mokėti skolų, paprastai neturi jokių oficialiai deklaruotų pajamų, registruoto turto, į kurį kreditorius galėtų nukreipti išieškojimo procesą.
Būtent laiduotojų atsakomybės ribas savo priimtoje nutartyje LAT nustatė 2021 m. gruodžio 8 d. Byloje tarp juridinio asmens ir banko buvo sudarytos atskiros kreditavimo sutartys, pagal kurias juridiniam asmeniui buvo suteikti kreditai, o kreditavimo sutartims užtikrinti buvo sudarytos trys atskiros laidavimo sutartys. Pavyzdžiui, bankas ir asmuo „A“ sudarė kredito sutartis Nr. 1 (100,00 eurų sumai) ir Nr. 2 (50,00 eurų sumai), pagal kurias asmeniui „A“ buvo suteikti 100,00 eurų ir 50,00 Eurų kreditai. Už asmenį „A“ pagal kredito sutartį Nr. 1 laidavimo sutartimi laidavo asmuo „B“, o pagal kredito sutartį Nr. 2 laidavimo sutartimi laidavo asmuo „C“.
Tuo atveju, jeigu asmuo „A“ negrąžins laiku kreditų pagal kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, bankas pagal kredito sutartį Nr. 1 turės teisę reikalauti kreditą grąžinti tiek iš „A“, tiek iš „A“ ir „B“ kartu, tiek tik iš „B“, o pagal kredito sutartį Nr. 2 turės teisę reikalauti kreditą grąžinti tiek iš „A“, tiek iš „A“ ir „C“ kartu, tiek tik iš „C“.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nustatė laiduotojų atsakomybės ribas.
Laiduotojo atsakomybė pagal Lietuvos įstatymus yra solidari su skolininku.
Laiduotojas yra atsakingas už paskolos grąžinimą, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų.
Rizikos, Su Kuriomis Susiduria Laiduotojas
- Finansinė našta: Jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų, laiduotojas privalo padengti skolą.
- Kredito istorijos pablogėjimas: Neapmokėtos įmokos gali neigiamai paveikti laiduotojo kredito istoriją.
- Teisiniai ginčai: Gali kilti teisinių ginčų su kreditoriumi dėl skolos išieškojimo.
Kaip Sumažinti Laiduotojo Riziką
Laiduotojas, sužinojęs apie asmens, už kurį laidavo, problemas ar kitus motyvus nevykdyti įsipareigojimų, visuomet turi galimybę pats tartis su kreditoriumi dėl įsipareigojimų už skolininką įvykdymo, ir turėtų tai daryti nedelsdamas. Jis turi galimybę iš kreditoriaus perimti reikalavimų teises į skolininką, įskaitant ir teises į kreditoriaus turimas kitas užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, paskolos gavėjo turto įkeitimą.
Atsakingai skolinantys kreditoriai, pavyzdžiui, kredito unijos, bankai, administruodami paskolas stengiasi palaikyti kuo glaudesnį dalykinį ryšį su paskolos gavėju. Ir jei atsiranda problemų dėl mokėjimo, kuo anksčiau išsiaiškinti jų priežastis. Lygiai taip pat paskolos gavėjas turi laiku ir neslėpdamas informuoti kreditorių apie savo finansines problemas, trukdančias vykdyti įsipareigojimus, stengtis pagrįsti paskolos grąžinimo šaltinius ateityje ir suderinti abiem šalims priimtinus paskolos grąžinimo sąlygų pakeitimus.
M.Dambrausko teigimu, krizė parodė, kad susidūrus su finansiniais sunkumais klientams svarbiausia ateiti į banką ir šnekėtis, o ne laukti ar slapstysis, kol susidarys dar didesnės skolos: "Bankas visada atviras spręsti finansinius sunkumus prailgindamas ar laikinai atidėdamas grąžinimo terminą.
Vis dėlto piktybiško įmokų nemokėjimo atvejai banko praktikoje, kaip patikino L.Ivaškevičienė, yra reti - dažniausiai įmokos nemokamos praradus pajamų šaltinį: "Paprastai tokiais atvejais bankas, atsižvelgdamas į susidariusią kliento padėtį, rekomenduoja klientui pertvarkyti paskolos sutartį ir pratęsti paskolos grąžinimo terminus, iki klientas susiras darbą.
Praktiniai Pavyzdžiai
Prieš ketverius metus dienraščio skaitytoja Edita L. (pavardė redakcijai žinoma) tapo laiduotoja, kai jos sutuoktinis iš banko ėmė paskolą. Šiandien pašnekovė pripažįsta, kad prisiimti finansiniai įsipareigojimai apkartino jai gyvenimą, tačiau to išvengti sakė vargiai galėjusi.
Edita L. pasakojo, kad 2008 m. mažą įmonę valdęs sutuoktinis nusprendė skirtis su verslo partneriu, todėl turėjo išpirkti dalį savo akcijų. Vyras įtikinėjo mane, kad po dviejų mėnesių bus baigtas vienas projektas ir gautų pinigų užteks iš karto atsiskaityti su banku. Jis paprašė manęs laiduoti imant šeimos vartojimo 15 tūkst.
Gavęs paskolą vyras paragino žmoną nesirūpinti dėl kredito ir metus nuo jos slėpė, kad žadėto projekto neįgyvendino, o įmokų nemokėjo. Pati Edita L. Kad vyras nėra mokėjęs jokių įmokų, Edita L. sužinojo tik pašlijus sutuoktinių santykiams, prieš pat skyrybas. Jai už akių jau buvo priimtas ir teismo sprendimas, pagal kurį skola priteista abiem asmenims.
Tuo metu ji siekė 21 tūkst. litų, tačiau šiandien dėl 20 proc. metinių palūkanų skola išaugusi iki 25 tūkst. "Vyras šią skolą piktybiškai ignoruoja ir yra pasakęs, kad nemokės nė lito. Tiesa, po skyrybų teismas skolą padalijo lygiomis dalimis. Vis dėlto antstolių kontora tokio teismo sprendimo nepripažįsta. Todėl Editos L. vargams galo nematyti, nors ji iš savo 11 tūkst. litų skolos dalies jau yra padengusi apie 8 tūkst.
Vėliau paaiškėjo, kad Editos L. finansiniai įsipareigojimai bankui yra dar sudėtingesni, nei ji tikėjosi. "Vyras man pasakė, kad įmonė ima paskolą ir tam reikia kelių mano kaip sutuoktinės parašų. Man pasirodė labai keista, bet neabejojau vyro žodžiais ir nemačiau reikalo pernelyg į tai gilintis. Tik pradėjus ruošti skyrybų dokumentus paaiškėjo, kad yra dar viena laidavimo sutartis, kurioje - Editos L. parašai. Vyro pasiimta paskola siekė 70 tūkst.
Anot pašnekovės, teismas jau nusprendė, kad Edita L. laiduotoja tapo ne savo valia, todėl skola priteista vyrui. "Jei banko skundą nagrinės, dar metus privalėsiu gyventi areštuotomis sąskaitomis, nors dar net nesu pripažinta skolininke.
Banko "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė pabrėžė, kad laidavimas nėra vien formalumas ar pasirašyta laiduotojo sutartis.
Vis dėlto, kaip sakė pašnekovė, šalies gyventojai dar stokoja suvokimo, kad laiduodami jie prisiima realią galimybę ateityje prisiimti finansinę naštą: "Bent jau anksčiau žmonės prašydavo draugų laiduoti už juos, kai jiems nepakakdavo pajamų ar užstatas būdavo per mažas paimti paskolą.
O.Bložienės teiginį puikiai iliustruoja kito dienraščio skaitytojo Mindaugo S. (redakcijai pavardė žinoma) istorija. Prieš trejus metus jis tapo draugo laiduotoju ir šiuo metu įmokas moka pats vienas.
Mindaugas S. sakė jau nebeprisimenąs, kokiais tikslais draugas pasiėmė apie 15 tūkst. litų paskolą, tačiau šiandien ji siekia 18 tūkst.
Mindaugo S. teigimu, draugo negebėjimas tvarkyti finansų ir noras gyventi ne pagal savo išgales sukliudė sklandžiai laikytis įsipareigojimų bankui. Sumokėjęs kelias įmokas draugas galiausiai liovėsi tai daryti ir todėl finansinė našta užgulė Mindaugo S.
Įmokas už draugo paimtą paskolą pašnekovas mokėjo kelerius metus, tačiau kurį laiką liovėsi tai daryti, nes šiuo metu patiria nemažai nuosavų išlaidų: "Kol kas įmokų nemoku, tačiau bet kuriuo atveju sumokėti teks man - pažįstamas į viską numojęs ranka. Su draugu esu sudaręs atskirą sutartį. Tačiau jei žmogui skola nerūpi, bandymai išieškoti kad ir teisminiais būdais nieko nereiškia.
Paskolą su laiduotoju verta svarstyti, kai paskolos gavėjo kredito istorija nėra stipri, trūksta darbo stažo ar pakankamų pajamų (sužinokite, kaip užsidirbti pinigų papildomai). Taip pat tai gali būti naudinga jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būsto paskolą, tačiau neturinčioms reikiamo pradinio įnašo ar pakankamos finansinės istorijos. Tokiais atvejais laiduotojas yra raktas į galimybę kreiptis į kredito įstaigą ir padidinti tikimybę gauti paskolą.
Savo prigimtimi laidavimas yra papildoma prievolė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas, tai reiškia, kad laidavimas yra priklausomas nuo pagrindinės prievolės ir pasibaigia kartu su pagrindine prievole.
Įstatymas pateikia laidavimo pabaigos pagrindų sąrašą. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekse numatytos dvi laidavimo rūšys, t.y. terminuotas ir neterminuotas laidavimas, tačiau praktikoje laidavimo sutartyse dažniausiai pasitaikantis laidavimo pabaiga yra siejama su visišku ir tinkamu pagrindinės prievolės įvykdymu, t.y. numatoma, kad „laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo“.
Su problema susiduriama tuomet, kai bendrovės savininkas perleidžia savo akcijas trečiajam asmeniui, nebedalyvauja bendrovės veikloje, tačiau pagal laidavimo sutartį vis dar lieka atsakingas pagal bendrovės prievoles, kurias jis užtikrino laidavimu.
Šiuo atveju laiduotojas atsiduria keblioje situacijoje, kadangi galiojantys teisės aktai numato baigtinį laidavimo pabaigos sąrašą, kuriame nėra aptarta laiduotojo teisė atsisakyti laidavimo iš esmės pasikeitus skolininko ir laiduotojo tarpusavio santykiams. Taigi laiduotojas šiuo atveju lieka solidariai atsakingas už pagrindinės prievolės tinkamą įvykdymą, jeigu laidavimo sutartyje nenumatyta kitaip, o skolininkui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto.
Kaip minėta kreditorius turi teisę pasirinkti pirmiausia pareikšti reikalavimą skolininkui ar laiduotojui, o laiduotojui (jei reikalavimas pirmiausia buvo pareikštas pastarajam) nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius įgyja teisę imtis priemonių, kad įsipareigojimas būtų įvykdytas priverstine tvarka.
Aukščiau aptartas laidavimo pabaigos atvejis, kai laidavimas pasibaigia visiškai ir tinkamai įvykdžius pagrindinę prievolę turi išimčių. Bendrovei skolininkei iškėlus bankroto bylą laikoma, kad visi bendrovės įsipareigojimų terminai pasibaigė, todėl šiuo atveju laidavimo teisiniai santykiai, o tuo pačiu ir laiduotojo atsakomybė pasibaigia, jeigu kreditorius per 3 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo nepareiškia laiduotojui ieškinio.
Nors visos prievolės išregistravus juridinį asmenį ir juridinių asmenų registro laikomos pasibaigusiomis, t.y. paprastai pasibaigia ir laidavimo teisiniai santykiai, tačiau šiuo atveju laiduotojas gali patekti į dar keblesnę situaciją, o būtent, jeigu ieškinio laiduotojui pareiškimo metu pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t.y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi, reiškia, jog kreditorius, pareikšdamas ieškinį laiduotojui, pareikalauja, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarusis skolininkas.
Tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi.
Esant šioms aplinkybėms laiduotojas privalo atsakyti už skolininko prievoles net tuo atveju, kai jos jau yra pasibaigusios, o didžiausia problema atsiranda dėl to, jog įvykdęs prievolę už nebeegzistuojantį, t.y. iš juridinių asmenų registro išregistruotą juridinį asmenį, skolininką jis nors ir turi teorinę regreso teisę, tačiau faktiškai ja pasinaudoti nebeįmanoma.
Siekiant išvengti šių ir kitų galimų neigiamų padarinių tikslinga prieš sudarant laidavimo sutartis pasitarti su šios srities specialistais.
Garanto reikalavimai – viskas, ką reikia žinoti
tags: #kas #gali #buti #paskolos #laiduotoju