Ekonominiai veiksniai daugiabučių renovacijoje Lietuvoje

Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant didesnio energinio efektyvumo ir geresnės gyvenimo kokybės. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai ekonominiai veiksniai, turintys įtakos daugiabučių renovacijos procesui.

Pastatų modernizavimas grindžiamas visapusišku požiūriu: atnaujinti vien išorę nebepakanka - būtina nustatyti bendrą namo būklę ir potencialą. Daugiabučio modernizavimas šiandien grindžiamas visapusišku požiūriu.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, galioja iki spalio 1 d. Be to, šis kvietimas yra tęstinis, ilgo laikotarpio ir ne konkursinis. Jame yra daug naujovių, kurios supaprastina ir pagreitina šių namų atnaujinimo procesą, leidžia butų savininkams tiksliai paskaičiuoti, kiek paramos gali gauti.

Valstybės parama bus skiriama projektui ar jo daliai parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Parama bus apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius. Parama energinį efektyvumą didinantiems darbams svyruoja nuo 20 iki 30 proc.

Gyventojai, kurie nori renovuoti savo seną daugiabutį, galės ne tik atnaujinti stogą, langus, sienas, šildymo sistemą, pasirinkti kitas energinio efektyvumo didinimo priemones, bet ir rūsius pritaikyti priedangoms. Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

„Prie kokybiškesnės renovacijos prisideda ir naujos valstybės finansuojamos priemonės, kurios leidžia pagerinti ne tik daugiabučių namų energinį efektyvumą, bet ir gyvenimo sąlygas. Pastatai tampa vizualiai patrauklesni, pakyla juose esančių būstų vertė. Pavyzdžiui, tokios priemonės kaip balkonų išplėtimas, jų langų ir durų angų didinimas, naujų balkonų, dviračių saugyklų, priedangų įrengimas, elektromobilių įkrovimo stotelės, efektyviai sprendžia miesto gyvenimo iššūkius - nuo patogumo ir ekologijos iki saugumo“, - sako M. Šakočius.

Statistika rodo, kad renovacija Lietuvoje įgauna pagreitį. Pernai Lietuvoje renovuota 55 daugiabučiais namais daugiau, nei 2023 m. „Praėjusiais metais iš viso pavyko atnaujinti 333 daugiabučius, o 2023-iaisiais - tik 278. Rezultatai yra neblogi, renovacija gyva ir vyksta sparčiau, - pažymi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė. - Noriu pabrėžti, kad iš 2024 m. renovuotų daugiabučių beveik 200 pasiekė B energinio naudingumo klasę.“

Šiuo metu arti 130 tūkst. senų daugiabučių butų savininkų gyvena renovuotuose namuose. Pavertus į plotą tai yra beveik 7 mln. kv. m.

Ši lentelė apibendrina renovacijos rodiklius Lietuvoje 2023 ir 2024 metais:

Vis dėlto, ne visos savivaldybės demonstruoja vienodai gerus rezultatus. Pasak G. Burbienės, didžiausią potencialą turinčios savivaldybės, tokios kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, turėtų pasitempti: „Šiose savivaldybėse yra daugiausia renovuotinų namų, visose trijose jų skaičiuojame daugiau nei 10 tūkst., vien tik Vilniuje - arti 6 tūkst., todėl šių savivaldybių pernai metų rezultatai šiek tiek mažiau džiugina. Tačiau žiūrint į mažąsias savivaldybes renovacijos tempai nuteikia optimistiškai, pavyzdžiui, Palangoje ir Elektrėnuose renovuota po 21 daugiabutį, taip pat gerai atrodo Jonava ir Ukmergė, atnaujinusios po 10 namų, Tauragė, Marijampolė, atnaujinusios po 10 namų, taip pat neatsilieka“.

Siekiant paspartinti daugiabučių namų renovaciją, 2022 m. buvo įsteigta „Kauno būsto modernizavimo agentūra“, kurios pagrindinis tikslas - pastatų renovacijos procesų spartinimas. Tačiau akivaizdu, kad agentūra, dėl reikiamų kompetencijų ir kvalifikuotų specialistų neturėjimo, šio tikslo nepasiekė, o neefektyvi senos statybos daugiabučių namų energetinė būklė tiesiogiai didina šilumos suvartojimą ir galutinę kainą vartotojams.

Nuvilianti daugiabučių renovacijų apimtis Kauno miesto savivaldybės Tarybos opozicijos lyderis Paulius Lukševičius sako, kad viena svarbiausių priemonių mažinant gyventojų sąskaitas - kritiškai lėto renovacijos tempo paspartinimas, nes Kaune iki šiol renovuoti tik 7,6 proc. daugiabučių (Lietuvos vidurkis - 15,3 proc.).

„Siūlome Aplinkos ministerijai parengti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų taikyti etapinę (dalinę) renovaciją. Tai leistų gyventojams pradėti nuo didžiausią efektą duodančių darbų: šilumos mazgų ir vamzdynų atnaujinimo arba pastato apšiltinimo bei langų pakeitimo“, - pažymi P. Lukševičius. Taip pat būtina didinti valstybės paramos intensyvumą rangos darbams iki 40 proc. (vietoj dabartinių 20 proc.) bei nustatyti pagrįstus įkainius už kvadratinį metrą, siekiant apriboti dirbtinai išpūstus administravimo kaštus.

Kaip pažymi Lietuvos statybų inžinierių sąjungos narys inžinierius Mantas Šakočius, norint atlikti kokybišką renovaciją, pastatą reikia vertinti kaip vientisą sistemą ir numatyti kompleksines renovacijos priemones. T. y. Daugiabučio modernizavimas šiandien grindžiamas visapusišku požiūriu.

Svarbus ir istorinis aspektas - pasak Švedijoje, Malmėje, gyvenančio architekto Džiugo Lukoševičiaus, sovietmečio daugiabučiai, jų rajonai yra tam tikros epochos ženklas. „Tai nėra vien Lietuvos unikumas - su šia problema susiduria daugelis Europos šalių, tokių kaip Vokietija, Nyderlandai, Švedija.

Šiame segmente pastebimas didelis susidomėjimas būstu renovuotuose daugiabučiuose. Jo vertė ne taip retai prilygsta naujai pastatyto būsto vertei, ypatingai jei atlikta kompleksinė renovacija, apimanti tokias energinio efektyvumo priemones kaip rekuperacinė sistema, atsinaujinančių šaltinių įdiegimas ir t. t.

„Kodėl populiarus naujos statybos būstas? Pirmiausia dėl energinio efektyvumo ir galimybės kontroliuoti savo suvartojamą. Kokybiška, kompleksinė daugiabučio renovacija taip pat suteikia šias galimybes. Todėl renovuotą ir naujos statybos būstą lengva lyginti - tai panašios vertės, panašaus patrauklumo nekilnojamas turtas. Būtent galimybė sutaupyti mažiausiai perpus šilumos energijos turėtų būti išsamiausiai pristatoma skeptiškiausiai renovacijos klausimu nusiteikusiai visuomenės daliai. Tai argumentai, kurie grindžiami faktais“, - pabrėžia pašnekovas.

Vis dėlto ekspertas perspėja, kad po renovacijos tikėtis staigaus NT kainos kilimo gali būti ir neracionalu. „Renovacijos vertė nėra momentinė, tuoj pat apčiuopiama. Tai ilgalaikis vertės kilimas, kuris reiškia, kad išlaidos būsto išlaikymui mažėja po truputį ir bus mažesnės ateityje. Svarbu pažymėti, kad vien renovacija gali neatnešti apčiuopiamo būsto vertės padidėjimo tuoj pat. Tačiau, žinoma, atnaujinimas gali tapti vienu iš veiksnių, galinčių padidinti kainą ateityje. Tačiau kainai įtaką turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, geografinė namo vieta. Todėl didžiausia renovacija nauda vis dėlto yra būtent mažėjantys būsto išlaikymo kaštai“, - akcentuoja pašnekovas.

Naujausia statistika rodo, kad renovuoto būsto vertė vidutiniškai padidėja 20 proc. ir artimiausioje ateityje, eksperto manymu, tokia tendencija išliks. „Senos statybos daugiabučiai namai vis rečiau domina pirkėjus, o butai atnaujintuose daugiabučiuose namuose yra paklausesni ir patrauklesni, nes potencialūs pirkėjai įvertina atnaujinto daugiabučio privalumus. Kuo toliau, tuo labiau ši tendencija ryškės“, - pastebi pašnekovas, pridurdamas, kad renovaciją turi teigiamos įtakos ir statybų sektoriui.

Lietuvoje jau atnaujinti daugiau kaip 2000 daugiabučių. Dar didelė dalis projektų yra įgyvendinamo stadijoje. Pagal didžiausio renovacijos finansuotojo banko duomenis, vidutinė projekto vertė siekia 250 tūkst.-300 tūkst. eurų. Skaičiai įspūdingi, todėl renovacija Lietuvos statybų sektoriuje sudaro apie 10 proc. apyvartos.

Renovacijos darbus atliekantiems rangovams lėšos už daugiabučių namų remontą pervedamos iš karto po atliktų darbų aktų pasirašymo, todėl su renovacija susiję darbai jiems patrauklūs.

Tarp svarbiausių renovuoto būsto populiarumo priežasčių ekspertas įvardija ir geresnį estetinį vaizdą, ir vieną patraukliausių senesnių kvartalų bruožų - šalia egzistuojančią socialinę infrastruktūrą, tokią kaip vaikų darželiai, poliklinikos, parkai ir t. t., kuriais naujos statybos namų kvartalai retai gali pasigirti.

„Kalbant apie aplinką senos statybos namai turi vieną aiškų pranašumą - jie integruoti į šalia esančią infrastruktūrą. Tokiuose rajonuose dažniausiai yra viskas, ko reikia gyvenimui. Naujos statybos kvartalai dažnai neturi tokios infrastruktūros. O renkantis būstą būtent aplinka vaidina svarbų vaidmenį“, - pastebi M. Kulbokas, pridurdamas, kad būtent aplinka gali būti ir didžiausiu senos statybos daugiabučių trūkumu.

Vienas senas, moraliai neprižiūrėtas daugiabutis dažnai krenta į akis net moderniausiame kvartale ir gadina įspūdį apie aplinką, jos saugumą ir prestižą. „Todėl kvartalinė renovacija tikrai yra siekiamybė, ji suteikia vientisumą visam rajonui“, - sako pašnekovas, pastebėdamas, kad kvartalinėje renovacijoje labai aktyviai turėtų dalyvauti ir savivaldybės, kadangi sprendžiamas ne vieno daugiabučio, bet viso miesto ar miestelio likimas“, - sako pašnekovas.

„Į regionus po truputį pradeda grįžti pramonė, o kartu su ja - ir žmonės. Tikėtina, kad išaugus pajamų lygiui regionuose, gyventojai turės lėšų ir renovacijai, bus aktyvesni, tačiau savivaldybių vaidmuo ir iniciatyva išlieka labai svarbi“, - pabrėžia ekspertas.

Šiemet Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyvius bei renovaciją planuojančius gyventojus pasiekė svarbi žinia - lengvatinis 3 proc. kreditas modernizacijai suteikiamas nebe 20, o 5 metams.

Tačiau, kaip pastebi didžiausio renovacijos finansuotojo banko atstovas, Finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovas Gedas Janėnas, šis pokytis neturėjo didesnės įtakos susidomėjimui atnaujinimu, o tai rodo, kad renovacijos sąlygos vis dar suvokiamos kaip palankios.

„Šiuo metu Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa vykdoma aktyviai, gyventojų susidomėjimas nuolat auga. Taip pat pastebėjome, kad vidutiniškai namo atnaujinimui pritaria apie 70 proc. savininkų, o pagal reikalavimus už namo atnaujinimą turi pasisakyti dauguma butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. renovacijai turi pritarti ne mažiau kaip 55 proc. gyventojų. Dar 2013-2015 metais tokį gyventojų pritarimą būdavo sunkiau pasiekti, tačiau dabar butų savininkai aktyviau imasi iniciatyvos atnaujinti savo daugiabučius namus ir gauti daugumos pritarimą pastaruoju metu namų administratoriams nėra didelis iššūkis. Šiam pokyčiui didelę įtaką daro sėkmingi renovacijos pavyzdžiai, nuolat pateikiama informacija apie sutaupytą energiją ir lėšas bei kiti atnaujinto daugiabučio namo privalumai gyvenimo kokybei“, - komentuoja G. Janėnas.

tags: #ekonominiai #veiksniai #daugiabuciu #renovacijoje