Petras Masiulis: Turto Apžvalga ir Karjeros Pasiekimai

Petras Masiulis yra žinomas verslo lyderis Lietuvoje, užimantis svarbias pareigas telekomunikacijų sektoriuje. Jis yra „Tele2” generalinis direktorius Lietuvoje ir Baltijos šalyse, taip pat paskirtas grupės vykdančiuoju viceprezidentu ir aukščiausio lygio vadovų komandos nariu. Panagrinėkime jo turtą ir karjeros kelią.

Turtingiausi Lietuvos įmonių vadovai: P. Masiulio pozicija

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, turtingiausi tarp strateginių šalies įmonių vadovų bei pavaduotojų 2024 metais buvo: buvęs skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovas Gintas Butėnas, „Tele2” generalinis direktorius Lietuvoje ir Baltijos šalyse Petras Masiulis ir telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.

Kaip rodo Valstybės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį skelbiamos 2024 metų turto deklaracijos, šiemet sausį „Bitė Lietuvą“ palikęs G. Butėnas 2024 metų pabaigoje deklaravo turėjęs 4,73 mln. eurų vertės turto (per metus padidėjo 1,06 mln. eurų). Didžiausią jo dalį sudarė piniginės lėšos (2,15 mln. eurų) bei akcijos (1,77 mln. G. Butėno šeimos turto vertė pernai siekė 9,32 mln. eurų (per metus padidėjo 2,08 mln.

P. Masiulio turtas pernai siekė 1,03 mln. eurų (per metus padidėjo 22 tūkst. eurų), iš kurio 687,3 tūkst. sudarė namo vertė. „Tele2“ vadovo šeimos turtas pernai siekė 1,06 mln. eurų (padidėjo 22 tūkst.

Antra turtingiausia tarp strateginių įmonių vadovų buvo telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ generalinė direktorė Giedrė Kaminskaitė-Salters, kuri pernai valdė 1,04 mln. eurų vertės turto. Didžiausią jo dalį - 950 tūkst. eurų - sudarė butų, namų, žemės sklypų vertė, dar 25,1 tūkst.

G. Kaminskaitei-Salters pernai priklausė 1,01 mln. eurų vertės turto (sumažėjo 63 tūkst. eurų), didžiausia jo dalis - namas (370 tūkst. eurų) ir butai (315 tūkst. eurų). Jos šeimos turto vertė siekė 1,335 mln. eurų (19 tūkst.

Kiti turtingiausių vadovų sąrašo dalyviai:

• Ketvirta sąraše - Registrų centro paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė su 817,6 tūkst. eurų verts turtu (padidėjo 59 tūkst. eurų), didžiausią dalį sudarė butai (334,5 tūkst. eurų) bei pinigai (268 tūkst. eurų). Jos šeimos turtas siekė 1,21 mln. eurų (padidėjo 449 tūkst.
• Penktas sąraše - bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila. Jis už praėjusius metus deklaravo 596,4 tūkst. eurų vertės turto (padidėjo 33 tūkst. eurų), iš kurio 247,7 tūkst. eurų - butai. Jo šeimos turto vertė buvo 1,21 mln. eurų (80,3 tūkst.
• Toliau rikiuojasi Vidaus vandens kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Gediminas Vasiliauskas, kuris pernai valdė 570,2 tūkst. eurų vertės turto (padidėjo 212,8 tūkst. eurų), iš jų 347,2 tūkst. eurų - kitos paskirties statiniai (sodo nameliai, garažai, inžineriniai statiniai), taip pat 287 tūkst. G. Vasiliausko šeima pernai turėjo 659,5 tūkst. eurų vertės turto (padidėjo 212,6 tūkst.
• Septintoje pozicijoje - bendrovės „Oro navigacija“ vadovas Saulius Batavičius su 560 tūkst. eurų (padidėjo 15 tūkst. eurų) - tokia pat buvo ir šeimos turto vertė. Didžiausią jo turto dalį sudarė namas (300 tūkst. eurų), jis turėjo 150 tūkst.
• Aštuntas - „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis, deklaravęs 540,8 tūkst. eurų (padidėjo 65 tūkst. eurų), iš kurių 230,2 tūkst. eurų - akcijos, 189 tūkst. eurų - butas. R. Masiulio šeima valdė 1,09 mln. eurų vertės turto (68 tūkst.
• Devintas sąraše - „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ vadovas Artūras Bortkevičius su 508,4 tūkst. eurų vertės turtu (padidėjo 215,4 tūkst. eurų). Didžiausią jo dalį sudarė butai (475 tūkst. eurų), jis taip pat buvo pasiskolinęs 189,8 tūkst.
• Dešimtuką užbaigia nuo pernai lapkričio iki šių metų gegužės laikinai Lietuvos paštui vadovavęs Mindaugas Kvekšas su 505,5 tūkst. eurų (duomenų apie 2023 metus nėra), iš kurio 483 tūkst. eurų - akcijos. Jo šeima pernai valdė 835 tūkst.

Nekilnojamasis turtas: Prabangus namas Žvėryne

P. Masiulis 2020 metais norėjo parduoti prabangų namą Žvėryne už 4 mln. eurų, tačiau galiausiai išnuomojo Vokietijos ambasadoriui Lietuvoje, tuomet rašė portalas „15min“. „Tele2” atstovė Asta Buitkutė BNS teigė, kad P. Masiulis namą ambasadoriui nuomoja iki šiol.

Prabangus, prancūziško stiliaus architektūros namas Žvėryne - „Tele2“ vadovo Petro Masiulio nuosavybė. Nors būstas buvo statytas ne pardavimui, vos tik baigus paskutinius įrengimo darbus šeimininkai sulaukė besidominčių pirkėjų - tarp jų ir ambasados.

Kiti įdomūs faktai apie nekilnojamąjį turtą Lietuvoje:

• Nekilnojamojo turto agentūros „Baltic Sotheby's International Realty“ parduodamų namų kainos gerokai viršija didžiausius šių metų nekilnojamojo turto sandorius - brangiausias namas Lietuvoje šiemet buvo parduotas už „varganus“ 1,37 mln. eurų.
• O brangiausi butai M.K.Čiurlionio ir Subačiaus gatvėse kainavo 750 tūkst.
• Didžiųjų Gulbinų kvartale stovinčio namo stulbina ne tik kaina - 4,1 mln. eurų, bet ir jo architektūra, interjeras. Statinio fasadą sudaro akmuo, plytos ir stiklas, o viduje dominuoja kietmedis, kuris panaudotas tiek grindims, tiek sienoms.

Registrų centro duomenimis, šio prestižinio kvartalo teritorija priklauso įmonei „Gulbinų turizmas“, jos vadovas - Sigitas Kubilius. Bendrovės akcininkų sąrašą sudaro 12 asmenų, iš jų daugelis yra gerai žinomi verslininkai. Na, o minėtas architekto Alvydo Šeiboko projektuotas namas, įsikūręs hektarą užimančiame sklype, priklauso buvusiam „Hermis Capital“ vadovui Nerijui Dagiliui.

Karjeros Pasiekimai

Petras Masiulis bendrovės „Tele2“ generaliniu direktoriumi Lietuvoje tapo 2003 m. vasario 1 d. 2016 metais jis prisiėmė atsakomybę už platesnį - Baltijos regioną. Jam vadovaujant, „Tele2“ Lietuvoje tapo didžiausia Lietuvos mobiliojo ryšio įmone pagal vartotojų rinkos dalį. Petras ne kartą pelnė „Metų CEO“ apdovanojimą ir yra tarp labiausiai cituojamų bei įtakingiausių verslo lyderių Lietuvoje.

Prieš prisijungdamas prie „Tele2“, jis septynis metus dirbo „Colgate-Palmolive“.

„Esu labai patenkintas, kad Petras prisijungia prie grupės vadovų komandos. Jo vadovavimo laikotarpiu „Tele2“ tapo lyderiaujančiu mobiliuoju operatoriumi Lietuvoje, su daugiau kaip 50 proc. mobiliojo ryšio rinkos dalies. P. Masiulis daug prisidėjo prie veiklos pertvarkymo Estijoje ir toliau siekia išskirtinių rezultatų visame Baltijos regione. Tai, kaip Lietuva, Latvija ir Estija valdomos - su stipriu dėmesiu augimui, efektyvumui ir klientų pasitenkinimui - yra tikras pavyzdys visai Tele2 grupei“, - sako Jean Marc Harion, „Tele2“ grupės generalinis direktorius ir prezidentas.

Skelbiama, jog jam vadovaujant, „Tele2“ Lietuvoje tapo didžiausia šalies mobiliojo ryšio įmone pagal vartotojų rinkos dalį.

P. Masiulis turi ekonomikos magistro laipsnį Vilniaus universitete ir Aalborgo universiteto MBA. Taip pat baigė verslo administravimo studijas aukščiausio lygio vadovams tarptautinėse „Insead“, „Wharton“ ir „IESE“ verslo mokyklose.

Vadovavimo principai ir efektyvumas

P. Masiulis sako, kad pelnas teisingas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad mobiliojo ryšio operatorius turi ne 160, bet apie 700 žmonių. Visgi, netgi taip skaičiuojant, pelningumas labai geras. „Pelnas vienam darbuotojui Europoje mažesnis nei pas mus. Kiek darėme tyrimų, pagal efektyvumą ir pagal pajamas vienam darbuotojų bei pagal augimą daugelyje sričių „Tele 2 Lietuva“ pirmauja Europoje. Manau, kad esmė yra žmonės. Jei turi gerus žmones ir gerą strategiją, rezultatas būna fantastiškas“, - kaip pasiekia tokius rezultatus aiškina vadovas ir sako, kad sėkmės paslaptis paprasta - įmonėje sąlyginai mažai žmonių. Principas - kuo mažiau darbuotojų, tuo jie daugiau darbų padaro.

Jei žmogus turi vieną funkciją ir už ją atsakingas, jam nereikia tartis su kolegomis, viską padaro labai greitai. Jei reikia tartis su 5-6 kolegomis, tiesiog gaištamas laikas. „Kai pradėjau, teoriškai šį metodą žinojau, tačiau galvojau, kad tartis reikia. Visgi, paaiškėjo, kad kai žmogus atsakingas vienas už vieną funkciją, tai įsijungia žmogiško orumo faktorius, kuris įmonei labai pelningas. Tiesiog žino, kad už jo nugaros niekas nebestovi. Darbuotojas jaučiasi svarbus ir kai jis išeina iš darbo, įmonei skauda. Tačiau tokie žmonės neišeina“, - dėsto P. Masiulis ir sako, kad vadovo pareiga parinkti žmones pagal jų talentus. Jai pavyksta, darbuotojams išauga sparnai ir čia gimsta efektyvumas. Veikiama pagal principą, kad kiekvienas žmogus tarsi atskira įmonė, kuri turi būti pelninga. Tai lemia ir įdarbinimo politiką.

Su kiekvienu pretendentu kalbasi penki skyrių vadovai ir po to generalinis direktorius. „Man skaudu kai reikia atleisti žmogų. Su pretendentu kalbasi skirtingi žmonės iš skirtingų skyrių. Psichologijos mokslas sako, kad kai tariesi bent su trimis žmonėmis, klaidos tikimybė maža. Jei nesijaučiu tikras, kad žmogaus nereikės atleisti, ratas sukasi iš naujo. Buvo atvejis, kai žmogaus neradome pusantrų metų. Man pagrindinis dalykas pasirenkant, kad degtų žmogaus akys“, - aiškina P. Masiulis ir tuo pačiu pabrėžia, kad jei akys dega, gali ir suklysti. Dėl to reikia, kad kuo daugiau žmonių pakalbėtų su pretendentu. Visgi, klaidų pasitaiko, nors, pasak vadovo, jų būna mažai. Svarbu, kad žmogus būtų orientuotas į rezultatą, ne procesą, nors yra buvę, kai žmogų teko atleisti po 11 dienų. Darbuotojas tiesiog žiūrėjo į kompiuterį ir nieko nedarė, nors visi pokalbiai buvo sėkmingi. Pasak vadovo, kai reikia atleisti žmogų, tai patys skausmingiausi momentai.

„Iš valstybės tarnybos pas mus žmonės nelabai eina, nepasitiki savimi, o galėtų ateiti. Manau, ten daug darbo jėgos, kuri galėtų dirbti pas mus“, - dėlioja P. Masiulis ir sako, kad žmonės, ne strategijos padaro verslą. Kalbant apie mentaliteto skirtumus, lietuviai ir latviai labai panašūs, estams reikia ilgiau paaiškinti. Tačiau lietuvis gauna vienas instrukcijas, o jas vykdo kitaip. Estas tiesiog jas tiksliai vykdo. Jis įvardina ir savo pagrindinį darbą - kalbėtis su žmonėmis įmonėje. Nemėgsta didelių pasitarimų. 80 proc. sprendimų priimam kalbant dviese. Kitas darbas ir pareiga - formuoti ambiciją kitiems metams ir bandyti atspėti kas blogo gali atsitikti. Vienas iš įmonės šūkių: „tik paranojikai išlieka“.

P. Masiulis įvardina ir didžiausią savo baimę - pramiegoti kokią nors galimą krizę, pasamdyti per daug žmonių, kuriuos ištikus krizei reikės atleisti. Įmonė turi augti „alkana“. Žmonės turi normaliomis sąlygomis dirbti 80 proc. pajėgumu, kad ištikus krizei būtų galima panaudoti jų pilną potencialą. Šiuo metu „Tele 2“ žmonių nesamdo, nes neatmetama krizės galimybės. Lietuvos pagrindinė eksporto rinka, nuo kurios priklauso mūsų pramonė, Vokietija, o ten ženklai neramūs. Estija ir Latvija patiria sunkumų, nes jų ekonomikos priklausė nuo Skandinavijos. „Vargu ar bus didžiulė krizė, bet sulėtėjimas gali būti“, - sako P. Masiulis.

Kalbėdamas apie savo, kaip vadovo, gyvenimą, jis labai daug laiko praleidžia Estijoje, kur įmonė praktiškai perkuriama iš naujo. Teko pakeisti daugumą vadovų. „Reikia būti vietoje, kad pamatytum, ko žmonės nerimauja, ko bijo, kas nusiteikęs piktybiškai. Mano vienas iš didžiausių pasiekimų, kad mūsų įmonės skirtingose šalyse tarpusavyje nekonkuruoja. Atvirkščiai, padeda viena kitai. Atsirado komandinis darbas“, - dėsto P. Masiulis ir vėl pabrėžia, kad vadovo darbas ne techninės užduotys, bet verslo ambicijos. Niekas nenori dirbti atsiliekančioje įmonė. Stebėtina, tačiau jei įmonės tikslai beveik nepasiekiami, visi nori dirbti toje bendrovėje ir tai motyvuoja.

„Ambicija motyvuoja geriau nei pinigai, tačiau kiekvienas žmogus pas mus įmonėje žino, kiek jis vertas. Todėl labai svarbu mokėti gerą algą geram darbuotojui. Kitaip jie tiesiog išeis. Vadovo užduotis atskirti tokius žmones ir juos įvertinti. Pagyrimo neužtenka“, - pastebi P. Masiulis. Jis sako, kad būtina atpažinti kiek žmogus vertas ir net sumokėti jam šiek tiek daugiau. Išimtinais atvejais „Tele 2“ atlyginimas žmogui didinamas du kartus per metus. Alga gali kilti nuo 5 iki 40 proc.

Kalbėdamas apie tikėjimą, P. Masiulis sako, kad Dievas mato, ką jis daro nuoširdžiai, o ką ne. Todėl visada dirbs maksimaliai gerai. Nors eidamas į šias pareigas abejojo ar nebus moralinių sankirtų, tačiau jų nebuvo. „Jei būtų vadovas, kuris lieptų daryti nemoralius dalykus, to nedaryčiau. Pavyzdžiui, negaliu žeminti ar skriausti žmones. Gal tada geriau tiesiog nedirbti tokio darbo“, - sako P. Masiulis ir sako, kad viena iš ribinių situacijų buvo elgesys su klientais. Prieš keletą metų buvo klausimas, kaip vertinti esamus ir naujus klientus. Labai magi naujiems duoti geresnes kainas nei seniems. Tai milžiniški pinigai. „Nors konkurentai taip darė, šios ribos negalėjau peržengti. Kai pritraukti geresnėm kainos nauju, turi mažinti ir seniems. Klientų kiekis augo, o pelnas mažėjo. Švedai manęs klausė „Petrai, ką tu darai“. Po trejų metų ši strategija atsipirko su kaupu, nes klientai nenorėjo išeiti“,- prisimena vadovas.

Kalbėdamas apie įmonės savininkų pasikeitimus - bus įdomus. Iš naujų savininkų bus galima išmokti geros finansinės analizės. Kalbėdamas apie „Saugu“ iniciatyvą ir kaip Lietuva galėtų sustiprinti savo saugumą, P. Masiulis sako, kad reikėtų pirkti daugiau ginklų, o kitas žingsnis - prisitraukti keletą milžiniškų gamyklų. Tada interesų balansas pakryptų kitaip.

tags: #petras #masiulis #turtas