Ekspertai: pirkti ar nuomoti būstą Lietuvoje?

Prieš keletą metų vis dažniau pasigirsdavo nuomonių, kad, esant nestabiliai geopolitinei situacijai, aukštoms palūkanų normoms ir didelėms NT kainoms, būsto nuoma atrodo kaip lankstesnis ir saugesnis pasirinkimas. Tačiau panašu, kad, ECB sumažinus palūkanų normas, o nuomojamo būsto rinkoje vyraujant pasiūlos trūkumui, vis patraukliau atrodo galimybė įsigyt nuosavą būstą. Kuris sprendimas - pirkti ar nuomoti, šiuo metu iš tiesų finansiškai priimtinesnis, analizuoja NT ekspertai.

Šiemet stebimas būsto nuomos kainų didėjimas, kurį lemia pasiūlos trūkumas.

Gyventojų nuomonės

DELFI užsakymu vykdyta reprezentatyvi „Spinter“ tyrimų apklausa parodė, kad 79,5 proc. lietuvių mano, jog būstą jiems labiau apsimoka pirkti nei nuomotis. Vos 7 proc. pasisakė už tai, kad būstą geriau nuomotis, o dar 13,5 proc. teigė išvis neturintys nuomonės. „Rezultatas manęs tikrai nenustebino, nes lietuvių polinkis nuosavam būstui, kiek vykdėme tyrimų, yra labai stiprus ir labai stipriai išreikštas“, - teigė „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas.

• Bendrai už būsto pirkimą dažniau pasisakė moterys.
• Taip pat vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojai (45 m. ir vyresni asmenys).
• Rajonų centrų gyventojai.

O štai būsto nuoma dažniau patraukli 18-35 m. vyrams, kurie gyvena didmiesčiuose.

2018 metais panašaus pobūdžio tyrimas buvo atliktas ir tarptautiniu mastu. Jame taip pat gyventojų buvo klausiama, kas, jų nuomone, yra geresnis sprendimas: būstą pirkti ar nuomotis. Tyrime, kurį atliko „ING International Survey“, apklausus 13-ikos Europos šalių bei JAV ir Australijos šalių gyventojus paaiškėjo, kad respondentai taip pat labiau pasisakė už nuosavo būsto įsigijimą. Taip vidutiniškai manė 71 proc. apklaustųjų. Kad geriau gyvenamą vietą nuomotis, pritarė 20 proc. gyventojų, o likę 9 proc. teigė neturintys nuomonės.

Nuomos kainos Lietuvoje

NT nuomos kainos sostinėje šiuo metu tikrai siekia aukštumas ir yra didžiausios visoje Lietuvoje. Už vieno kambario nuomą, kuris yra senos statybos bendrabutyje arba už kambarį sename bute gali tekti pakloti 50-70 Eur mėnesiui, o jei butas - naujesnės statybos, tada kambario nuomos kaina gali šoktelti ir iki 150-200 Eur mėnesiui.

Pavyzdžiui, M. Mikočiūnas pateikė tokius nuomos kainų pavyzdžius:

• Vieno kambario bendrabučio butas nuomai - nuo 150 iki 200 Eur Vilniaus mieste.
• Vieno kambario senos statybos butai - nuo 200 iki 300 Eur.
• Dviejų kambarių senos statybos - nuo 250 iki 350 Eur.
• Naujos statybos vieno kambario butas - nuo 350 iki 450 Eur.
• Dviejų kambarių naujos statybos būstai - nuo 400 iki 550 Eur.

Vieni paklausiausių būstų nuomai šiuo metu - vieno ar dviejų kambarių mažos kvadratūros butai.

Situacija keičiasi iš esmės

NT brokeris Mantas Mikočiūnas vienareikšmiškai pabrėžia, kad žvelgiant į ilgojo laikotarpio situaciją iš finansinės pusės visada labiau apsimoka pirkti, nes tuomet yra užfiksuojama NT kaina, o pinigai (tiksliau - jų dalis), sumokama kaip paskolos įmoka, turi išliekamąją vertę - kažkada galiausiai išpirktas turtas tampa nuosavybe. „Dabar grįžta laikai, kai paskolos mėnesinė įmoka mažėja ir net tampa mažesnė už nuomos kainą. Tad per mėnesį paskolos galite sumokėti mažiau nei už nuomą. Žinoma, svarbi yra sąlyga, kad turite lėšų pradiniam įnašui. Tačiau jei jį jau turite ir tik svarstote, kas labiau apsimoka - pirkti ar nuomotis, šiuo metu atsakymas yra pirkti“.

Tačiau, pasak jo, dar neseniai, pastaruosius porą metų, nuomotis apsimokėjo labiau. „Kai Euribor buvo pakilęs, vien palūkanų dalis galėdavo būti didesnė už nuomos kainą, o dar susumavus su grąžinamu kreditu, mėnesinės išlaidos su paskola įsigytam būstui buvo gerokai didesnės nei galima nuoma. Šiuo metu situacija keičiasi iš esmės“, - tikino ekspertas.

Nuomos kainos auga drastiškai

NT plėtros bendrovės „KAITA Group“ vadovas Ugnius Latvys pastebi, kad pastaraisiais metais būsto nuomos kainos augo drastiškai: Vilniuje jos padidėjo trečdaliu vos per kelis mėnesius: vidutinė ilgalaikės būsto nuomos kaina pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 550 Eur, prieš metus vidutinį būstą buvo galima išsinuomoti 10 proc. pigiau - už 500 Eur. Portalo „Rentu.lt“ analitikų vertinimu, kainų svyravimas labai priklauso tiek nuo būsto dydžio, tiek nuo jo lokacijos, todėl yra butų, kurie per metus pabrango ir penktadaliu. Pavyzdžiui, trijų kambarių buto vidutinė kaina šiuo metu jau siekia 900 Eur.

Pasak U. Latvio, galbūt galėjo atrodyti, kad po tokio augimo erdvės tolimesniam brangimui nebėra ir kainos turėtų nusistovėti, tačiau šiemet stebimas kainų didėjimas, kurį lemia pasiūlos trūkumas. Tokia situacija taip pat turi įtakos tam, kad idėja pirkti būstą atrodo patrauklesnė.

U. Latvio vertinimu, panašią nuoseklaus, nuolatinio nuomos kainų augimo tendenciją stebėsime ir toliau, kol pasiūla bent iš dalies patenkins augančią paklausą. „Nors 2024 m. stebėtas pasiūlos trūkumas, šiemet pasiūla kiek padidėjo, tačiau paklausa vis dar išlieka aukšta - populiariausi butai išnuomojami per kelias dienas. Šiemet rinkoje atsirado daugiau naujos statybos butų, kurie papildė ilgalaikės nuomos pasiūlą, nors dalis jų vis dar koncentruojama trumpalaikei nuomai“, - teigia „Rentu.lt“ platformos atstovai.

Trumpalaikė nuoma

Trumpalaikės nuomos segmente taip pat prasideda brangimo sezonas: ekspertų vertinimu, kai kur būstas brangs dvigubai. „Žiemos mėnesiais (sausį-kovą) kainos buvo kiek nuosaikesnės, tačiau jau dabar rezervacijų skaičius vasarai sparčiai auga, kartu kils ir kainos. Didmiesčiuose jos išlieka gana pastovios visus metus, tuo tarpu pajūryje ar kurortiniuose miesteliuose sezono metu kainos gali būti net dvigubai didesnės nei ne sezono metu. Bendrai, palyginus su praėjusiais metais, trumpalaikės nuomos kainos pakilo apie 10 proc.“, - sako ekspertai.

SEB banko ekonomisto įžvalgos

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog lietuvių sprendimą būstą geriau pirkti, nei nuomotis, suprasti nėra sunku, mat tai lemia keletas priežasčių. Pirmoji, pasak jo, ta, kad lietuviai yra įpratę turėti nuosavą būstą ir kuo anksčiau jie jį įsigis, tuo, jų nuomone, bus geriau. Antroji priežastis - jau kiek rimtesnė ir iš dalies nulemta pačios rinkos. „Tai būsto įperkamumas. Vakarų Europoje yra problema, kad įsigyti nuosavą būstą, ypač, jaunesniems žmonėms, nėra taip lengva. Nors mes skundžiamės, kad Lietuvoje jaunimui būstą įsigyti sunku, kas yra išvykę į užsienį gyventi supranta, kad Lietuvoje būsto įperkamumas yra geresnis nei Vakarų Europoje. Todėl daugiau žmonių tiki, kad gali įsigyti būstą ir jiems tas būsto turėjimas yra vertybė“, - komentavo ekonomistas.

Kaip dar vieną iš priežasčių jis pateikė ir mobilumo klausimą. „Jis Vakarų Europoje yra šiek tiek didesnis. Žmonės yra ne tiek prisirišę prie savo gyvenamosios vietos ir būsto“, - aiškino T. Povilauskas.

Jo teigimu, jei šiandien turima pinigų pradiniam įnašui, o žmogaus finansinė padėtis yra stabili, įsigyti nuosavą būstą apsimoka labiau nei nuomotis. „Bet kuo skiriamės nuo Vakarų Europos, Lietuvoje tai yra ir labiau įmanoma. Vakarų Europoje sudėtingiau“, - lygino jis.

Pavyzdys iš Paryžiaus

Paryžiuje savų būstų neįkanda. Jau aštuonerius metus Paryžiuje gyvenanti Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos prezidentė Deimantė pasakojo, kad šiame mieste populiariau būstą nuomotis, mat nuosavo būsto kainos ten siekia aukštumas. „Kadangi nuomai taip pat išleidžiama itin daug, susitaupyti nusipirkti savo būstą pačiame Paryžiuje nėra lengva. Prieš kelis mėnesius teko skaityti straipsnį, kuriame buvo pateikiami apklausų duomenys, tvirtinantys, jog eilinis paryžietis savo algos nuomai išleidžia net apie 40 proc.“, - pasakojo ji.

Merginos teigimu, Paryžiuje būsto kainos itin didelės. Štai jei kiek tolėliau nuo miesto centro sugalvotumėte įsigyti nedidelį dviejų kambarių butą, kuris būtų apie 35-40 kv.m., už jį jums tektų pakloti nuo 320 iki 410 tūkst. Eur. „Jaunos šeimos, besilaukiančios vaikų, kurios nusprendžia pirkti pirmąjį būstą, dažniausiai išsikrausto į priemiesčius, kur už tą pačią sumą galima gauti 5-20 proc. didesnio ploto butą ir ramybę nuo miesto šurmulio“, - pasakojo Deimantė.

O štai kalbant apie būsto nuomos kainas, jos taip pat gali priversti nustebti. „29 kv.m. būstas, esantis vos 10 minučių kelio nuo Eifelio bokšto pėsčiomis, čia mėnesiui kainuoja 1,1 tūkst. Eur. Už 24 kv.m. buto nuomą visai prie pat verslo priemiesčio La Defense, gali tekti pakloti 900 Eur. Jei norima gyventi 45 kv.m. būste rytinėje Paryžiaus dalyje, apie 1 km nuo miesto ribos, čia kainuoja 1,2 tūkst., o jei 10 kv.m. Operos kvartale - 500 Eur“, - lietuviams, ko gero, sunkiai suprantamas nuomos kainas vardijo ji.

Žygimanto Maurico komentarai

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad būsto pirkimas daug priklauso ir nuo gyventojų lūkesčių. „Jeigu žmonės yra nusiteikę optimistiškai ir tikisi, kad jų pajamos augs, o palūkanos mažės, jie pirks būstą, o ne jį nuomosis. Be to, lietuviai apskritai yra linkę pirkti ir gyventi nuosavame būste. Pastaruosius 20 metų investicijos į NT generavo didesnę grąžą negu investicijos į akcijas“, - komentavo ekonomistas.

Anot jo, sunku pamatuoti kada apsimoka pirkti būstą o kada ne. „Nusprendęs įsigyti būstą žmogus užsifiksuoja jo kainą, kad ji daugiau nekils. Tačiau gali keistis paskolos įmokos dydis. O nuomojantis būstą gali keistis nuomos kaina. Taigi tiek būsto įsigijimas, tiek nuoma gali būti rizikinga. Ir žmogus renkasi, kurią riziką jis prisiima“, - atkreipė dėmesį Ž. Mauricas.

Pasak jo, žmonės įsigiję nuosavą būstą, juo labiau rūpinasi negu išnuomotu. „Turto turėjimas sukuria paskatas žmogui domėtis tuo turtu, rūpintis aplinka. Nuosavybės teisių turėjimas apskritai yra vienas pagrindinių variklių ekonomikose. Jeigu žmogus turi turto, jis rūpinsis ir šalies gerove ar krašto apsauga, kas dabar tapo ypač aktualu. Juk turintis nuosavybės žmogus, turi dalį ir valstybės, kurioje tas turtas yra. O jeigu žmogus nuomojasi būstą, pavyzdžiui, kaip Vokietijoje, jis nebus suinteresuotas valstybės gerove. Ten žmonės netgi džiaugsis, jeigu valstybėje situacija blogės, nes jiems nuomos kainos sumažės. O galiausiai atėjus pokyčiams, toks žmogus išsikraustys ir nuomosis būstą kitame mikrorajone ar net kitoje šalyje“, - sakė ekonomistas.

2023 metų NT rinkos apžvalga

Pernai NT sandorių rinka pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu, kai bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga, teigė įregistruotus NT sandorius analizuojančio Registrų centro analitikai. „2023 metai Lietuvos NT rinkos istorijoje įsimins retai pasitaikančiomis rinkos tendencijomis, kai paklausa reikšmingai mažėja, tačiau tuo pačiu metu kainos kyla. Šie metai NT rinkai buvo pilni iššūkių - metų pradžioje aktyvumą slopino aukštos energijos kainos ir besitęsiantis neapibrėžtumas, vėliau pokyčių įnešė pradėjusios augti palūkanų normos“, - komentavo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Anot jo, praėjusiais metais NT rinkos tendencijos pasikeitė iš esmės - paklausa bei sandorių skaičius reikšmingai sumažėjo, tačiau NT kainų kreivė visus metus išlaikė kilimo tendenciją.

2023 metais visoje Lietuvoje įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai buvo įregistruota 130,3 tūkst. NT objektų pardavimų.

Pernai visoje šalyje įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų - 11,7 proc. mažiau nei ankstesniais metus, kai buvo įregistruota 34,4 tūkst. butų pardavimų.

Vilniuje 2023 metais įregistruota beveik 10,6 tūkst. butų pardavimų, arba 8,5 proc. mažiau nei 2022-aisiais, Kaune - beveik 4,3 tūkst. (8,6 proc. mažiau), Klaipėdoje - beveik 2,7 tūkst. (7 proc. mažiau).

Praėjusiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 10,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 19,6 proc. mažiau nei 2022 metais, kai buvo įregistruota 13,3 tūkst. namų pardavimų.

Statistika

Apibendrinant pateiktą informaciją galima sudaryti lentelę, kuri iliustruoja esmines kainų ir sandorių tendencijas:

tags: #ekspertai #kas #geriau #pirkti #ar #nuomoti