Ekstensyvaus Užstatymo Gyvenamoji Zona: Apibrėžimas ir Tendencijos Lietuvoje

Šiame straipsnyje nagrinėjama ekstensyvaus užstatymo gyvenamoji zona, jos apibrėžimas ir tendencijos Lietuvoje, ypač Vilniaus kontekste. Aptariami teritorijų planavimo aspektai, būsto politikos įtaka ir urbanizacijos procesai.

Teritorijų Planavimo Normos ir Funkcinės Zonos

Teritorijų planavimo normos nustato kiekybinius ir kokybinius reikalavimus, taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Normomis vadovaujamasi rengiant savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, taip pat specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, jeigu šiuose dokumentuose reglamentuojama ar kitaip veikiama planuojamos teritorijos fizinė ir funkcinė struktūra.

Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodomos funkcinės zonos - jos simbolizuoja skirtingą miesto aplinką ir leidžia suprasti, ko galima tikėtis vienoje ar kitoje teritorijoje.

Urbanizuojamos teritorijos turi būti skirstomos į hierarchinius urbanistinius vienetus (rajonus, kvartalus, pastatų grupes). Naujos plėtros teritorijų poreikis nustatomas tik įvertinus kitais vystymo režimais numatytų vystyti teritorijų galimybes (prioritetiniais vystymo režimais laikytini konversija (pertvarkymas) ir modernizavimas). Rekomenduojama, kad nauja gyvenamųjų teritorijų plėtra sudarytų iki 20 proc. viso šių teritorijų plėtros poreikio.

Nustatant naujos plėtros teritorijas, savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose turi būti suplanuota šioms teritorijoms funkcionuoti reikalinga infrastruktūra (inžinerinių komunikacijų koridoriai, atskirieji želdynai, numatytos švietimo įstaigoms reikalingos teritorijos, viešasis transportas). Ši infrastruktūra turi būti suplanuota rengiamame teritorijų planavimo dokumente arba šio dokumento sprendiniuose turi būti nustatyta, kad privaloma parengti žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kuriame būtų suplanuota teritorijai funkcionuoti reikalinga infrastruktūra.

Savivaldybės lygmens bendrajame plane sprendinių konkretizavimo stadijoje išskiriamos prioritetinės plėtros teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastuktūrą.

Rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų ir vietovės lygmens bendruosius planus, vertinamas gyventojų tankis (teritorijoje gyvenančių žmonių skaičiaus ir tos teritorijos ploto santykis). Normų 17.1.1-117.1.4 papunkčiuose nurodytose gyvenamosiose zonose, kuriose faktinis gyventojų tankis viršija 250 gyv./ha, rekomenduojama nenumatyti reikšmingų naujų būstų plėtros galimybių. Jeigu faktinis gyventojų tankis viršija 450 gyv./ha, naujų (papildomų) būstų statyba nenumatoma.

Apibendrintos funkcinės zonos:

  • Miškų ir miškingų teritorijų zona
  • Žemės ūkio teritorijų zona
  • Vandenų zona
  • Konservacinės teritorijos zona
  • Gyvenamoji zona: Visas gyvenamąsias teritorijas apibendrinanti funkcinė zona su gyvenamajai aplinkai reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, žaliąja ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais.

Kitos funkcinės zonos:

  • Centrų zona
  • Specializuotų kompleksų zona
  • Sodininkų bendrijų zona
  • Pramonės ir sandėliavimo zona
  • Inžinerinės infrastuktūros zona
  • Inžinerinės infrastuktūros koridorių zona
  • Bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona
  • Paslaugų zona
  • Vandenviečių zona

Teritorijos naudojimo tipai nustatomi rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000-1:5 000.

Teritorijos naudojimo tipai:

  • Miškai ir miškinga teritorija (miškų ūkio paskirties žemė)
  • Vandenys (vandens ūkio paskirties žemė)
  • Specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorija (žemės ūkio paskirties žemė)
  • Rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorija (žemės ūkio paskirties žemė)
  • Sodininkų bendrijų teritorija (žemės ūkio paskirties žemė)
  • Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (kitos paskirties žemė)
  • Gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė)
  • Mišri gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė)
  • Mišri centro teritorija (kitos paskirties žemė)
  • Paslaugų teritorija (kitos paskirties žemė)
  • Socialinės infrastruktūros teritorija (kitos paskirties žemė)
  • Specializuotų kompleksų teritorija (kitos paskirties žemė)
  • Pramonės ir sandėliavimo teritorija (kitos paskirties žemė)
  • Inžinerinės infrastruktūros teritorija (kitos paskirties žemė)
  • Inžinerinės infrastruktūros koridorius (kitos paskirties žemė)
  • Bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija (kitos paskirties žemė)
  • Urbanistinių erdvių teritorija (kitos paskirties žemė)
  • Vandenvietė (kitos paskirties žemė)
  • Naudingųjų iškasenų teritorija (kitos paskirties žemė)

Nustatant teritorijos naudojimo tipą, kartu nustatomi užstatymo intensyvumo rodikliai (UI) ir užstatymo tankio rodikliai (UT), kurie priklauso nuo planuojamos teritorijos ir greta esančių teritorijų užstatymo principų ir erdvinės struktūros.

Rengiant savivaldybės lygmens bendruosius planus, UI ir (ar) UT, kaip papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai, nustatomi tose pastatais užstatomose funkcinėse zonose, kurioms savivaldybės lygmens bendrajame plane neįtvirtinta prievolė rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi UI ir (ar) UT.

Vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, formuojama pastatais užstatytų ir atvirų erdvių sistema - nustatoma statybos zona, statybos riba ir (ar) linija, nurodoma užstatymo tipų grupė ar konkretus užstatymo tipas.

Užstatymo Tipai

Užstatymo tipai skirstomi į dvi grupes:

  • Atviro užstatymo tipas
  • Uždaros perimetrinės struktūros užstatymo tipas

Atviro užstatymo tipas - teritorijų užstatymas neformuojant uždaros kvartalo erdvinės struktūros. Galimas laisvas pastatų išdėstymas žemės sklype. Kai teritorijų planavimo dokumente nustatyta statybos linija, pastatai išdėstomi formuojant vientisas viešųjų atvirų erdvių ribas, tačiau pastatai į uždarą perimetrinę struktūrą nejungiami.

Atviro užstatymo tipai:

  • Sodybinis užstatymas - ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype.
  • Vienbutis (dvibutis) užstatymas - gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype.

Uždaros perimetrinės struktūros užstatymo tipas - teritorijų užstatymas, kai pastatai statomi palei žemės sklypo ribas, formuojant uždarą perimetrinę kvartalo struktūrą.

Galimi uždaros perimetrinės struktūros užstatymo tipai:

  • Perimetrinis užstatymas
  • Modulinis perimetrinis užstatymas
  • Terasinis užstatymas

Perimetrinis užstatymas

Vilniaus Miesto Bendrojo Plano Potencialas

Esamas Vilniaus miesto bendrojo plano potencialas yra milžiniškas ir yra pakankamas 1,3 mln. gyventojų. Akivaizdu, kad tokio kiekio teritorijų miestas niekada nesugebės įsisavinti, o tai reiškia, kad ir toliau matysime padriką ir chaotišką plėtrą.

Greitesnį gyventojų skaičiaus augimą gali paskatinti ilgalaikė ir kryptinga būsto politika, tačiau prieš teikiant rekomendacijas svarbu išsiaiškinti šiandienines tendencijas. Iš pirmo žvilgsnio gyvenamojo būsto fondo augimas ir kasmet didėjantis gyvenamojo ploto kiekis, tenkantis vienam gyventojui, atrodo pozityviai - iki tol, kol nepradedama analizuoti naujai statomo būsto parametrų.

Akivaizdu, kad nevaldoma suburbanizacija trukdo kurti tarpinio dydžio tipologijas: už 56 m² buto kainą mieste galima įsigyti ar net pasistatyti „svajonių vilą“ užmiestyje.

Šiame projekte pristatomi konkrečių Vilniaus teritorijų funkciniai prioritetai, erdviniai ir infrastruktūros pokyčiai, taip pat aptariama šių pokyčių reikšmė ir prasmė.

Greitesnį gyventojų skaičiaus augimą gali paskatinti ilgalaikė ir kryptinga būsto politika, tačiau prieš teikiant rekomendacijas svarbu išsiaiškinti šiandienines tendencijas. Iš pirmo žvilgsnio gyvenamojo būsto fondo augimas ir kasmet didėjantis gyvenamojo ploto kiekis, tenkantis vienam gyventojui, atrodo pozityviai - iki tol, kol nepradedama analizuoti naujai statomo būsto parametrų.

Akivaizdu, kad nevaldoma suburbanizacija trukdo kurti tarpinio dydžio tipologijas: už 56 m² buto kainą mieste galima įsigyti ar net pasistatyti „svajonių vilą“ užmiestyje.

Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodomos funkcinės zonos - jos simbolizuoja skirtingą miesto aplinką ir leidžia suprasti, ko galima tikėtis vienoje ar kitoje teritorijoje.

Esamas Vilniaus miesto bendrojo plano potencialas yra milžiniškas ir yra pakankamas 1,3 mln. gyventojų. Akivaizdu, kad tokio kiekio teritorijų miestas niekada nesugebės įsisavinti, o tai reiškia, kad ir toliau matysime padriką ir chaotišką plėtrą.

tags: #ekstensyvaus #uzstatymo #gyvenamoji #zona