Siūlome dar vieną gero kino porciją, kurioje greta atsidūrė skirtingų žanrų filmai. Juos vienija tikrai įdomios istorijos, papasakotos ir gerai žinomų režisierių, ir talentingų debiutantų.
"Karališkas viešbutis": smurtas Australijos užkampyje
Šio filmo režisierė australė Kitty Green išgarsėjo pandeminės izoliacijos metu sukurtu filmu „Asistentė“ (The Assistant, 2019 m.), kurio pagrindą sudarė seksualinio smurto skandalas, sužlugdęs garsaus JAV prodiuserio Harvey Weinsteino karjerą, pasibaigusią kalėjime. „Karališkas viešbutis“ taip pat susijęs su realiais įvykiais, tik šį kartą režisierė nagrinėja smurto temą visai kitokiame kontekste. Režisierę Kitty Green savo filmą sukurti paskatino 2016 metais pasaulio ekranuose pasirodžiusi dokumentinė drama „Viešbutis Kulgardis“ (Hotel Coolgardie), kurią sukūrė australas Pete‘as Gleesonas. Dabar įvykių vieta - ne prabangus ofisas Los Andžele, o tolimajame Australijos regione pasimetęs baras.
Tai buvo istorija apie dvi dvidešimtmetes studentes suomes, kurios kaip turistės atvyksta į mažą Vakarų Australijos miestelį, apsigyvena viešbutyje ir įsidabina jo bare. Netrukus merginos tikrai susipažįsta su Australijos kultūra. Tik ne tokia, apie kurią skaitė turistams skirtose reklamose. Keliaujant į Australiją merginos Balyje buvo apiplėštos, todėl dirbdamos bare privalėjo kęsti priekabiavimus, turėjo „prikąsti liežuvį ir būti malonios bei mandagios, o verkti tik tada, kai niekas nemato“.
„Karališkame viešbutyje“ situacija panaši, tačiau režisierė Kitty Green nepasitenkina tik dar viena istorija apie nuolankiai kenčiančias agresyvių vyrų aukas. Dvi jaunos amerikietės Hana (Julia Garner) ir Liv (Jessica Henwick), vyksta atostogauti į Sidnėjų ir apsimeta kanadietėmis („nes jos visiems patinka“). Tačiau netrukus po smagaus vakarėlio prabangiame naktiniame klube kuklios santaupos pasibaigia. Ketindamos užsidirbti tuputį pinigų merginos kreipiasi į vietinį studentų mainų programos „Work & Travel“ padalinį, kur joms pasiūlomas nesunkus darbelis provincijos bare skambiu pavadinimu „Karališkas viešbutis“.
Pagrindiniai šio baro lankytojai - šachtininkai, dirbantys vietinėse kasyklose. Jau pirmąjį vakarą moteris retai matantys vyrai ima provokuoti naujokes užgauliomis replikomis. Po kelių dienų nuo alkoholio apsvaigę vyrai nuo žodžių pereina prie veiksmų, ir atmosfera ima dar labiau kaisti. Filme matome nemažą galeriją baro lankytojų: vieni savo šlykščių kėslų neslepia iš karto, kiti gi griebiasi „proletariškos diplomatijos“ ir pradžioje vaidina mandagius vaikinus, bet negavę geidžiamo nusimeta padorumo kaukes. „Karališkas viešbutis“ - gerokai agresyvesnis filmas, kuriame smurtas vaizduojamas atvirai.
"Palydovė": trileris su Dirbtinio Intelekto prieskoniu
Tai pirmas savarankiškai sukurtas 45-erių metų Drew Hancocko filmas. Anksčiau šis režisierius darbavosi kuriant mažai garsius serialus ir Netflix platformoje gamintus vaidybinius filmus jaunajai auditorijai. „Palydovė“ - keistokas kelių žanrų hibridas: čia į vieną „buljoną“ sudėti dviejų trilerių - psichologinio ir to, kuris angliškai vadinamas slasher (smurto siaubo filmas, kurio pagrindinis veiksmas sukasi apie žudiką psichopatą, tykantį savo aukų, jas persekiojantį ir žudantį smurtiniu būdu), o viskas dar pagardinta juodosios komedijos intonacijomis ir Dirbtinio Intelekto pratimais.
Dar filme galima įžvelgti populiarių filmų apie santykius satyrą ir visokių ateities pasaulio gadžetų (va čia ir pasidarbavo DI!), pavyzdžiui, bepiločiai automobiliai (tik po kai kurių „Teslos“ modelių tai jau neatrodo fantastiškai). Kur kas įdomesni specialūs pulteliai, galintys vienu piršto paspaudimu reguliuoti partnerio elgesį (!), kaip antai, keisti jo intonacijas, dozuoti agresijos lygį arba tiesiog pagal pageidavimą žeminti arba kelti intelekto lygį. Štai tokiame „naujame nuostabiame pasaulyje“ ir sutinkame kuklią merginą Airisę (Sophie Thatcher), kuri bakalėjos parduotuvėje susipažįsta su linksmuoliu vaikinu Džošu (Jackas Quaidas) ir nieko blogo negalvodama sutinka kartu su juo savaitgaliui vykti į prašmatnų kotedžą prie ežero.
Čia atvykėlių laukia draugai - neprognozuojamo elgesio Ketė (Megan Suri) ir gėjų pora Patrikas (Lukas Gage‘as) bei Elijas (Harvey Guillénas). Yra čia ir vilos savininkas - knygas apie Staliną kolekcionuojantis (!) Kėtės meilužis rusas Sergejus (Rupertas Friendas), tarsi nužengęs čia iš pernai skandalingai išgarsėjusios „Anoros“. Ketė iš karto ima neslėpti Airisei priešiškumo. Ir visai ne dėl banalaus moteriško pavydo. Netrukus paaiškės, kad Airisė yra „emocinio palaikymo robotė“ (panaši į tą, kurią matėme fantastiniame trileryje „Ex-machina“), užprogramuota tam tikrų funkcijų atlikimui - būti tiesiog paklusnia „idealia mergina“, neturinčia savo nuomonės ir savo norų. Ir panašu, kad Džošas rado būdų sulaužyti šios biorobotės valdymo kodus. Bet filmo autoriai nepasitenkina vien tokios situacijos konstatavimu ir visai nenori Airisę vaizduoti kaip bevalę svetimų manipuliacijų auką.
"Rugių gatvė": meilės paieškos Londono gatvėse
Debiutinis režisierės Raine Allen-Miller filmas „Rugių gatvė“ turėtų patikti ne tik romantinių komedijų gerbėjams, bet ir tiems, kurie gerai susipažinę su pagrindinėmis Londono gatvėmis. Todėl nenuostabu, kad dauguma „Rugių gatvės“ recenzentų šį filmą lygino su dviem pirmaisiais režisieriaus Richardo Linklaterio filmais „Prieš saulėtekį“ (Before Sunrise, 1995 m.) ir „Prieš saulėlydį“ (Before Sunset, 2004 m.). Tokių žiūrovų laukia dvigubas malonumas, nes filmas suteikia puikią galimybę kartu su pagrindiniais herojais pakeliauti Anglijos sostinės gatvėmis ir skersgatviais tarsi ekskursijos dalyviams.
Pirmajame vieną naktį Vienoje kartu praleido nedrąsus amerikietis Džesis (Ethanas Hawke’asI ir prancūzaitė Selina (Julie Delpy). Po devynerių metų likimas juos vėl suvedę Paryžiuje. Šuos atsitiktinius pažįstamus iš karto sujungia panašios pasaulėžiūros ir artimos vidinės giminystės ryšys. Pramogoms abu neturi pinigų. Panašiai „Rugių gatvėje“ elgiasi Pietų Londone meno parodoje susipažinę skaudų išsiskyrimą ką tik išgyvenęs Domas (Davidas Jonssonas) ir bedarbę dizainerė Yas (Vivian Oparah). Skaudų smūgį Domui sudavė žinia, kad mergina, su kuria jis draugavo šešerius metus, jį išdavė su kitu. Panašia patirtimi su naujuoju draugu pasidalino ir Yas - mergina neseniai išsiskyrė su savo vaikinu.
Panaši patirtis nesėkminguose santykiuose iš karto suartina Domą ir Yas, kurie klaidžioja Londono gatvėmis, nesidrovėdami vienas kitam atveria savo skaudulius, pietauja tortilijų kavinėje, važinėjasi mopedu, dainuoja karaokės bare, net įsibrauna į svetimą butą (buvusio draugo Džulso namuose liko Yas brangi plokštelė, kurią porelė pasiryžo atsiimti). Vienoje scenoje porelės (ir žiūrovų!) laukia malonus mažas siurprizas -titruose nenurodytas populiarus aktorius Colinas Firthas epizode vaidina tortilijas gaminantį virtuvės šefą meksikietiškoje užkandinėje, pavadintoje „Love Guac’tually“ ir, žinoma, primenančioje apie gražią kalėdinę melodramą „Love Actually“, kuri Lietuvoje rodoma pavadinimu „Tegyvuoja meilė“.
Paskui seks išsiskyrimas. Praeina keli mėnesiai, abu susitinka su kitais žmonėmis ir stengiasi vienas kitą pamiršti. Yas pagaliau gauna kostiumų dailininkės darbą filmavimo aikštelėje, o Domas išsikrausto iš tėvų namų. O kartą (vėl meno parodoje) Domas sulaukia netikėto telefono skambučio, kuris, aišku, reiškia, kad pagal amžinus melodramos dėsnius finale matysime susitikimą ir aistringą bučinį (o kaip gi be jo?). Kelis gražius žodžius reikėtų pasakyti apie filmo stilistiką.
"Šventovė": seksualinio dominavimo tema
Gerai prisimenu, kokį rezonansą pasaulyje prieš bemaž keturis dešimtmečius sukėlė režisieriaus Adriano Lyne‘o erotinis filmas „Devynios su puse savaitės“ (Nine 1/2 Weeks, 1986 m.) - į gražų romantinės komedijos rūbą įvilkta seksualinio manipuliavimo istorija, kurioje Mickey Rourke‘o suvaidintas patyręs širdžių ėdikas savo naują apžavėtą pažįstamąją (Kim Basinger) žingsnis po žingsnio kaskart vis arčiau artino prie pavojingos ribos, kai partnerė provokuojama ne tik kraują kaitinančių geismų įkūnijimams, bet ir erotinio pažeminimo aktams. Tada ir sužinojau keistą tarptautinį žodį „Dominatrix“. Šiuo lotynišku terminu įprastai vadinamas tas, kuris partnerių poros seksualiniuose santykiuose atlieka dominuojantį vaidmenį.
Nuo „Devynių su puse savaitės“ laikų pasaulyje daug kas pasikeitė, bet seksualinio dominavimo tema, matyt, nebuvo išsemta, todėl panašaus pobūdžio filmų vis dar pasitaiko. Vienas naujausių pavyzdžių režisieriaus Zachary Wigono filmas „Šventovė“, taip pat įvilktas į romantinio kino rūbus. Pagrindiniai filmo herojai yra labai sėkmingas naujos kartos turtuolis Halas (akt. Christopheris Abbott), prabangių viešbučių verslo paveldėtojas, po tėvo mirties jau matuojantis fantastiškai turtingos imperijos vadovo vaidmenį, ir Rebeka (akt. Margaret Qualley) - elitinė eskorto mergina, kuri žaidžia Halo sugalvotus seksualinius žaidimus, kuriuose merginai atitenka dominuojančio partnerio pozicija.
Prabangiuose viešbučio apartamentuose prasideda savotiška „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ variacija, kai Halas dažnai patiria įvairias pažeminimo porcijas. Vaikinas dažnai verčiamas iš naujo pergyventi skaudžias vaikystėje patirto smurto sukeltas traumas. Čia naudojamos įvairios priemonės - psichologinis smurtas, apgaulė, net šantažas. Be galo tokie pavojingi žaidimai, žinoma, tęstis negali. Situacija ima kardinaliai keistis, kai Rebeka sužino apie Halo ateities planus, kurie jai absoliučiai nepatinka. Žaidimai vis dar tęsiasi toliau, bet meilužių porelė vis labiau klimpsta į kūniškų malonumų liūną, kol pasiklysta painiuose jausmų labirintuose. Artėja tas momentas, kai kaukės bus galutinai atmestos. Va tada ir turėtų paaiškėti, ar bus surastas išėjimas iš aklavietės.
Tik reikėtų žiūrovus perspėti, kad nepaisant „karšto“ siužeto ir meilužius jungiančių įvairaus kalibro seksualinių perversijų, to, kas įprastai vadinamo „seksu“ (paprasčiau kalbant ant pornografijos ribos balansuojančių scenų) filme nėra. Dauguma „pavojingiausių“ scenų nufilmuotos taip, kad intymiausias detales žiūrovai galėtų susidaryti savo vaizduotėje.
"Kaip susprogdinti vamzdyną": ekologinis trileris
Neabejoju, kad visai greitai bus sukurtas filmas apie dujotiekio vamzdyno "Nord Stream" susprogdinimą 2022 m. rugsėjį. Per trejus metus gimė tiek šio teroristinio akto versijų, kad jos gali lengvai tapti ne tik kvapą gniaužiančio trilerio, bet ir serialo turiniu. O štai režisieriaus Danielio Goldhaberio filmas „Kaip susprogdinti vamzdyną“ remiasi idėjomis, išplėtotomis Andreaso Malmo 2021-aisiais metais tokio paties pavadinimo knygoje, išleistoje leidyklos „Verso Books“.
A. Malmo negrožinės literatūros kūrinys nagrinėja socialinio teisingumo judėjimų istoriją ir pasisako už turto naikinimą kaip pagrįstą taktiką siekiant aplinkosauginio teisingumo. Filmo veiksmas vyksta daugiausia Vakarų Teksase ir pasakoja istoriją apie aštuonių jaunų asmenų grupę, kuri nusprendžia susprogdinti naftotiekį dviejose svarbiose vietose. Jame nagrinėjamas ekstremalių veiksmų moralinis pagrįstumas sprendžiant klimato krizę, terorizmo klausimą ir turto sugadinimo bei sabotažo naudojimą kaip aktyvistų taktiką.
Filmo kūrimas truko 19 mėnesių nuo sumanymo iki pabaigos, o pagrindinė filmavimo aikštelė buvo filmuojama Naujojoje Meksikoje. Filmo premjera įvyko 2022 m. rugsėjo 10 d. Toronto tarptautiniame kino festivalyje, o Jungtinėse Valstijose jis buvo išleistas 2023 m. balandį. Sulaukęs iš esmės palankių kritikų atsiliepimų, filmas „Kaip susprogdinti vamzdyną“ buvo giriamas už savo ekologinio trilerio prielaidą, moralinių ir psichologinių iššūkių tyrinėjimą bei (anti)herojų sudėtingumą.
Klimato mokslininkai ir aktyvistai ne kartą yra sakę, kad jau peržengėme tą etapą, kai reikia skambinti pavojaus varpais: mirtinus pavojus provokuojantys potvyniai, rekordinės karščio bangos ir kiti ekstremalūs oro reiškiniai jau yra mūsų realybės dalis. Susidūrusios su šiais įrodymais, dauguma vyriausybių pagaliau ėmėsi skubių įstatymų priėmimo. Anot leidinio „The Hollywood Reporter“, „šioje atmosferoje įtemptas ir linksmas Danielio Goldhaberio filmas „Kaip susprogdinti vamzdyną“ yra lengvai suprantamas žadinimo skambutis. Nepaisant drąsios prielaidos ir provokuojančio pavadinimo, filmas neišmokys bombos gamybos ar sprogdinimo mechanikos.
Kalifornijoje Long Biče, kurio gyventojai kenčia nuo naftos perdirbimo gamyklų taršos, gyvenanti jauna moteris Kotšilė (akt. Ariela Barer), kurios mama mirė per karščio bangą, imasi radikalių veiksmų. Jos geriausio draugo Teo (Sasha Lane‘as) motyvacija įsijungti į aplinkosaugos veiklą labiau negu akivaizdi - vaikinui diagnozuotas nepagydomas vėžys, kurį sukelia tarša, mat jis gyveno netoli chemijos gamyklos. Šonas, kino studentas, susipažinęs su Kotšile per nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, supažindina aktyvistų grupę su darbininku iš Teksaso Dveinu (Jake‘as Weary), turinčių savų sąskaitų su naftos bendrove, kuri pasinaudojusi išskirtiniais įstatymais užgrobė jo šeimos protėvių žemę ir atėmė iš jo ir nėščios žmonos namus. Komanda taip pat pasamdo indėnų kilmės Maiklą (Forrestas Goodluckas), savamokslį sprogmenų ekspertą iš Šiaurės Dakotos rezervato. Galima bandyti nuspėti, kaip vystysis šis avantiūriškas teroro akto planas ir kuo viskas baigsis.
"Dicks: The Musical": originalus kino miuziklas
Šio originalaus kino miuziklo siužetas publikai pirmą kartą buvo pristatytas kaip muzikinė komedija, pirmiausiai gimusi Brodvėjauje nepadoriu pavadinimu „Fucking Identical Twins“ pagal Josho Sharpo ir Aarono Jacksono pjesę. Pasaulinė filmo premjera įvyko 2023 m. Sumanymas kurti šį filmą gimė gerokai anksčiau - dar 2016-aisiais vasarą, bet projektą kelis kartus stabdė nenumatytos aplinkybės. Paskutinė buvo 2022 metų vasarį įvykęs dviejų studijų „Fox“ ir „Disney“ susijungimas.
Žinodami bendrą filmo nuotaiką dainų kūrėjai specialiai nesistengė kad muzika skambėtų kaip parodija. Bet pripažino, kad kai kuriuos motyvus pasiskolino iš kitų muzikinių vaidinimų, pvz. Kaip ir buvo prognozuojama, vos pasirodęs Amerikos ekranuose filmas susilaukė prieštaringų vertinimų. Po viso šito peršasi graži išvada, kad netolimoje ateityje „Dicks: The Musical“ gali tapti kultine klasika.
"You Hurt My Feelings": komedija apie vidutinio amžiaus žmonių nusivylimą
Scenaristė ir režisierė Nicole Holofcener čia iškelia vėliavą ir sako mums žiūrėti, kurdama įžvalgius, kalbančius filmus apie vidutinio amžiaus žmonių nerimą. „You Hurt My Feelings“ - protinga komedija apie vidutinio amžiaus žmonių nusivylimą, kurioje daug kartėlio. Louis-Dreyfus vaidina Betę, rašytoją, kuriai kadaise gana sėkmingai pavyko parašyti asmeninį memuarą apie smurtaujantį tėvą, tačiau ji niūriai svarsto, ar knyga nebūtų buvusi parduota geriau, jei tėvas būtų smurtavęs ne tik žodžiu, bet ir fiziškai. Dabar, po daugybės kankinamų bandymų, ji parašė romaną, kuris nelabai patinka jos agentui, nors jos vyras terapeutas Donas (akt. Vieną dieną Betė apsipirkinėja su savo seserimi Sara, kurią vaidina Michaela Watkins, interjero dizainere (tai laiko patikrinta prabangių filmų profesija), ir jos pamato Doną, bendraujantį su Saros vyru aktoriumi Marku (jį vaidina Arianas Moayedas).
Geriausia filmo akimirka, kai Menziesas konsultuoja jauną moterį, besiskundžiančią nepakenčiamu savo vaikino el...
"Priscilla": žvilgsnis į Elvio Presley gyvenimą moters akimis
Dieną - griežtos katalikiškos mokyklos auklėtinė, naktį - rokenrolo vakarėlių liūtė. Tiksliau, liūto žmona - per trylika kartu praleistų metų Priscilla Presley netapo niekuo daugiau nei Elvio Presley antrąja puse ir jo dukters motina. Kodėl? Naujasis režisierės Sofios Coppolos darbas kviečia į slaptą visame pasaulyje žinomos poros gyvenimą pasižiūrėti moters akimis.
Pagal P. Pasaulinė filmo premjera įvyko 80-ajame Venecijos tarptautiniame kino festivalyje 2023 m. rugsėjį. Pagrindinį vaidmenį sukūrusi Cailee Spaeny šiame festivalyje apdovanota kaip geriausia aktorė. Tokiam pačiam apdovanojimui jaunoji amerikietė nominuota ir „Auksiniuose gaubliuose“, kurie bus išdalinti sausio 8 d. „Sofios Coppolos gerbėja esu nuo „Jaunųjų savižudžių“ (Virgin Suicides), - neslepia C. „Priscilla“ - jau aštuntasis, tradiciškai itin stilingas, Sofios Coppolos ilgametražis filmas.
Papildomo džiugesio kino teatre patirs mados žinovai, pro kurių akis nepraslys „Chanel“ ir „Valentino“ mados namuose gimę siluetai. Nors režisierės talento gerbėjai suras paralelių su ne vienu ankstesniu jos kūriniu, bene artimiausia - istorinė juosta „Maria Antuanetė“ (Marie Antoinette), kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrė ta pati K. Dunst. Bendra - puikūs kostiumai, fantastiška muzika, audringi vakarėliai, auksiniuose narveliuose įkalintas pagrindines herojes varstantys žvilgsniai ir supančios apkalbos. Knyga „Elvis ir aš“ pirmąkart išleista dar 1985 metais. Bestseleriu tapę P. Presley memuarai į S.
Legendinio režisieriaus Francis Fordo Coppolos dukteriai buvo svarbu suteikti balsą moteriai, kurią žino kiekvienas popkultūros gerbėjas, bet kurios niekas iš tiesų nepažįsta. „Pirmąkart galėjau susėsti su gyvu žmogumi, kurio istoriją ketinu pasakoti didžiajame ekrane“, - netipišką sau filmo „Priscilla“ kūrimo pradžią prisimena S. Coppola. Anot jos, pelnyti Priscillos Presley pasitikėjimą jai buvo ypač svarbu, ir tai akivaizdu žvelgiant į pagrindinės filmo herojės meilės objektą.
Nors vienintelė rokenrolo karaliaus žmona sutiko, kad jos istorija taptų kino filmu, ir aktyviai dalyvavo jį kuriant, priekaištų S. Coppolos parašytam scenarijui turėjo 2023 m. sausį mirusi Priscillos ir Elvio dukra Lisa Marie. Jai nepatiko, kaip pristatomas jos tėvas.