Daugiabučių namų renovacijos programa Lietuvoje: sąlygos ir galimybės

Lietuvoje daugiabučių namų renovacija yra svarbi priemonė siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti energijos sąnaudas ir tausoti aplinką. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skatina gyventojus aktyviai dalyvauti renovacijos programose, siūlydama įvairias finansavimo galimybes ir paramą. Šiame straipsnyje apžvelgsime daugiabučių namų renovacijos programos sąlygas, finansavimo šaltinius, savivaldybių vaidmenį ir kitus svarbius aspektus.

Daugiabučio namo renovacija - investicija į ateitį.

Renovacijos nauda ir privalumai

Renovacija keičia miesto veidą ir iš esmės gerina gyventojų kasdienybę. Atnaujinti pastatai sukuria jaukesnę aplinką, o kartu prisideda prie bendruomenės pasididžiavimo savo gyvenamąja vieta. Be to, modernizuoti namai sunaudoja ženkliai mažiau šilumos energijos, todėl gyventojai gauna mažesnes sąskaitas, jų būstas tampa komfortiškesnis. Atnaujinti daugiabučiai skatina ir vietos ekonomiką, nes renovacijos metu dirba statybų, projektavimo, energetikos specialistai. O ilgalaikėje perspektyvoje tai prisideda prie būsto vertės kilimo, nes tvarkinga ir moderni aplinka tampa patrauklesnė tiek esamiems, tiek būsimiems gyventojams.

Pirmiausia naudą pajaučia daugiabučio gyventojai, kurių namas ne tik pagražėja išoriškai, bet atnaujinami visi pasenę bendrojo naudojimo objektai, todėl nereikia sukti galvos dėl remonto. Apšiltinus namo sienas, pamatus, stogą, pakeitus šildymo sistemą ir automatizavus šilumos punktus, gyventojai gali gyventi komfortiškoje temperatūroje ir savarankiškai reguliuoti šilumos kiekį, išauga ir jų turimo turto vertė.

Finansavimo galimybės ir parama

Gyventojus renovacijai skatina ir palankios finansavimo galimybės - aiškiai išdėstyti paramos mechanizmai ir kreditavimo sąlygos.

APVA kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Kvietimas modernizuoti daugiabučius namus, siekiant ne žemesnės nei B energinio naudingumo klasės ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti bent 40 proc., buvo paskelbtas 2024 m. lapkričio 11 d.

Gyventojai gali teikti paraiškas tiek tradicinei renovacijai, tiek rinktis inovatyvią ir tvarią pastato atnaujinimo technologiją, kai naudojami gamykloje pagaminti skydai. Šiuo metu jau gautos 430 paraiškų, kurių bendra prašoma paramos suma siekia 133 mln. eurų.

APVA atkreipia dėmesį, kad valstybės parama dabar apskaičiuojama pagal naują finansavimo modelį - taikant fiksuotus įkainius. Be valstybės paramos, paskolos lėšomis gali būti apmokamos ir papildomos projekto išlaidos, susijusios su pastato kokybės gerinimu.

Pagrindiniai renovacijos iššūkiai susiję su finansavimo šaltiniais ir procedūrų trukme. Stabili ir didesnė valstybės parama paskatintų aktyvesnį renovacijos procesą. Tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė tikina, jog finansavimas kiekvienam daugiabučių namų atnaujinimo kvietimui negali išlikti vienodas.

APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorės Gintarės Burbienės teigimu, lėšų skyrimo sąlygos negali išlikti nepakitusios visais atvejais dėl ribotos daugiabučių atnaujinimo programai skiriamos valstybės biudžeto dalies. Anot jos, dėl to tenka ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.

Siekiant sudaryti sąlygas, kad kvietimai renovuotis būtų pastovūs, yra ieškomi alternatyvūs finansavimo šaltiniai, tokie kaip ES lėšos, Modernizavimo fondo lėšos ar kitos. Kiekvienas lėšų šaltinis turi ir savo lėšų panaudojimo tvarką ir taisykles, prie kurių tiek Aplinkos projektų valdymo agentūra, tiek projektų vykdytojai, tiek gyventojai turi prisitaikyti.

Aktualus kvietimas galioja iki spalio mėnesio. Nauja, kad finansuojamos ne tik energinio efektyvumo didinimo, bet ir kitos priemonės, gerinančios pastato estetinę išvaizdą, architektūrą, užtikrinančios patogumą ir komfortą - balkonų langų didinimas, balkonų išplėtimas, naujų įrengimas, dviračių saugyklos.

Parama bus apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius. Kvietime yra naujovių, kurios supaprastina ir pagreitina šių namų atnaujinimo procesą, leidžia butų savininkams tiksliai paskaičiuoti, kiek paramos gali gauti.

Svarbios nuorodos

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Savivaldybių vaidmuo renovacijos procese

Sėkminga renovacija priklauso tiek nuo administratorių, tiek nuo savivaldybių pastangų - svarbu, kaip jos skatina gyventojus, kiek informacijos suteikia. Mes siekiame kuo plačiau viešinti galimybes, raginame ir savivaldybes aktyviai prisidėti bei tiesiogiai informuoti žmones, ką jie gali padaryti patys“, - sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vedėja Aušra Bartkevičienė.

Savivaldybė, planuodama šaligatvių, automobilių stovėjimo vietų, apšvietimo atnaujinimo ir vaikų žaidimo, laisvalaikio zonų įrengimo darbus, pirmenybę teikia rajonams, kuriuose yra renovuotų daugiabučių.

Taip pat didelį darbą atlieka ir namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai, kurie rengia susirinkimus ir atsako į žmonėms rūpimus klausimus.

Aktyvus kvietimas daugiabučiams renovuoti! Gyventojai, siekiantys sumažinti šilumos išlaidas ir pagerinti gyvenimo sąlygas, kviečiami pasinaudoti galimybe atnaujinti savo namus siekiant B ar A energinio efektyvumo klasės, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas.

Renovacijos iššūkiai ir problemos

Didžiausias iššūkis išlieka finansinis - gyventojai, susipažinę Aplinkos projektų valdymo agentūros dažnai keičiamais finansavimo modeliais, neretai persigalvoja ir atsisako dalyvauti pastatų modernizavimo programoje. Tuo metu Kauno miesto savivaldybė nurodė, jog gyventojų sprendimui labiausiai neigiamą įtaką daro lėšų, reikalingų padengti renovacijos išlaidoms, trūkumas.

Šiaulių miesto savivaldybė įvardijo, jog didžiausi trikdžiai, apsunkinantys renovacijos procesą, yra per maža parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, vėluojantis projektų finansavimas bei dažnas finansavimo modelio keitimas. Taip pat savivaldybė teigė, jog kliūtimis tampa ir patys gyventojai, aktyviai pasisakantys prieš renovaciją arba nenorintys įsileisti į jiems priklausančias erdves.

Aplinkos ministerijos kancleris P. Poderskis sako, kad vienas iš renovacijos procesą labiausiai stabdančių veiksnių tebėra biurokratija.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė taip pat atkreipia dėmesį, jog daugiabučių namų atnaujinimo projektų tvarkos yra sudėtingos. Anot jos, tai rodo ir pačios agentūros dėl užtrunkančių procesų pratęstas daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimas.

APVA duomenimis, nuo 2024 m. lapkričio daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimui jau yra gautos 265 paraiškos už 257,19 mln. eurų. Anot agentūros, šiuo metu įvertintos 90 paraiškų, pasirašytos 74 sutartys.

Planuojama, jog nuo kitų metų galima tikėtis pokyčių. P. Poderskis teigia, jog Aplinkos ministerija kartu su APVA bendradarbiauja, siekiant užtikrinti sklandesnę daugiabučių namų modernizavimo tvarką. Pasak jo, pokyčių galima tikėtis jau nuo kitų metų.

APVA duomenimis, šalyje renovuotų daugiabučių yra 4329, šiuo metu renovuojami 1050. Iš viso yra dar apie 34 tūkst.

Renovuotas daugiabutis - geresnė gyvenimo kokybė ir mažesnės sąskaitos.

Savivaldybių pavyzdžiai

Pernai renovacijos žemėlapyje išsiskyrė Vilnius, Kaunas ir Klaipėda - kiekviename iš šių miestų atnaujinta po 28 daugiabučius. Elektrėnuose ir Palangoje modernizuota po 21, Ukmergėje, Jonavoje - po 12, o Tauragėje - 11 namų. Gerais rezultatais išsiskiria ir Rokiškis, renovavęs 10 senų daugiabučių.

Pernai Marijampolėje iš viso buvo modernizuota 11 daugiabučių, kurių bendras naudingasis plotas siekia 20 380,88 kv. m., juose yra 395 butai. Visi atnaujinti namai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases. Pasak Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Būdžiuvienės, tai - reikšmingas pokytis tiek gyvenimo kokybei, tiek energijos taupymui mieste.

Klaipėdos mieste pernai modernizuoti 28 daugiabučiai namai, kurių bendras naudingasis plotas siekia 31 314 kv. m, atnaujintuose namuose yra 712 butų. Visi renovuoti pastatai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases. Pasak miesto savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Smilgytės, dažniausiai gyventojus renovuotis skatina gerieji aplinkinių namų pavyzdžiai ir aktyvesni gyventojai.

Žemiau esanti lentelė parodo renovacijos mastą skirtinguose miestuose:

tags: #elektrenu #daugiabuciu #namu #renovacijos #programa