Žemės ūkio paskirties žemė paprastai skirta ūkininkavimo ir žemės ūkio veiklai. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalinga statyti gyvenamąjį namą, kuris būtų susijęs su ūkininkavimu, arba keisti žemės paskirtį, kad būtų leidžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai ir apribojimai taikomi statyboms žemės ūkio paskirties sklypuose Lietuvoje.
Statybos reikalavimai žemės ūkio paskirties sklypuose
Pagal Lietuvos įstatymus, žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti įvairius statinius, tačiau jie turi būti tiesiogiai susiję su žemės ūkio veikla. Galiojančios taisyklės numato, kad žemės ūkio paskirties sklype galima statyti gyvenamuosius ir ūkinio tipo pastatus, tačiau tam yra nustatyti tam tikri reikalavimai ir apribojimai.
Ūkiniai pastatai
Ūkiniai pastatai - tai įvairūs statiniai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, tokie kaip sandėliai, tvartai, šiltnamiai, angarai ir kt.
Gyvenamieji pastatai
Gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomas tik tada, kai jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimo veikla. Žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamojo namo statyba yra griežtai reglamentuojama.
Svarbūs aspektai statant gyvenamąjį namą
Štai keletas svarbiausių aspektų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
- Statinio dydis: Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo.
- Ūkininkavimo veikla: Jeigu gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype bus naudojamas ūkininkavimui (pavyzdžiui, kaip apgyvendinimas ūkininkui ar darbuotojams), jį galima statyti be žemės paskirties keitimo.
- Statybos leidimas: Statant gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, net ir iki 80 m², reikalingas statybos leidimas.
- Ūkininko statusas: Žemės ūkio paskirties sklypuose gyvenamieji namai gali būti statomi ūkininkams ir jų šeimos nariams, jei tai būtina ūkininkavimui.
- Pagalbiniai pastatai: Pagalbiniai gyvenamieji pastatai, kurie gali būti susiję su gyvenimu ūkininkavimo vietoje (pvz., sezoninė apgyvendinimo vieta ar darbo jėgos apgyvendinimas), gali būti statomi žemės ūkio paskirties žemėje pagal tą pačią tvarką.
Gyvenamojo namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamas, tačiau teisinės galimybės leidžia statyti gyvenamuosius pastatus iki 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo, jei pastatas tiesiogiai susijęs su ūkininkavimu. Ūkininkams ir jų šeimos nariams šios taisyklės suteikia tam tikras lengvatas.
Statyba be leidimo
Lietuvoje galima statyti be statybos leidimo tik tam tikrose paskirties žemėse, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų, įskaitant pastato paskirtį ir dydį.
- Sodo sklypai ir daržo žemė: Galima statyti iki 80 m² dydžio gyvenamąjį pastatą (vasarnamiams ir sodo nameliams). Svarbu paminėti, kad sodo ir daržo paskirties žemėje statomas pastatas turi būti naudojamas tik sezoniniam gyvenimui ar kitoms nenuolatinėms veikloms.
- Žemės ūkio paskirties žemė: Ūkiniai pastatai, tokie kaip tvartai, sandėliai, malkinės, garažai ir kt., neturėtų viršyti 80 m² dydžio. Pavieniai statiniai turi būti naudojami tik ūkinėms reikmėms. Gyvenamuosius pastatus galima statyti tik tada, kai žemės paskirtis pakeičiama į gyvenamąją.
- Gyvenamosios paskirties žemė: Iki 80 m² dydžio pastatai gali būti statomi be leidimo. Tai apima ir nedidelius sodo namelius, vasarnamius, nedidelius gyvenamuosius namus.
- Miesto ir komercinės paskirties sklypai: Statybos leidimas yra beveik visuomet reikalingas, išskyrus labai mažiems statiniams, pavyzdžiui, nedidelėms pavėsinėms ar kiemo konstrukcijoms, kurios atitinka nustatytus dydžio ir aukščio apribojimus.
Jei jūsų sklypas priklauso sodų, žemės ūkio arba gyvenamosios paskirties žemės kategorijai ir pastatas neviršija nustatyto dydžio (dažniausiai 80 m²), statyba gali būti vykdoma be leidimo. Tačiau visada svarbu pasitikrinti su vietos savivaldybe ir laikytis visų teisės aktų, kad išvengtumėte galimų problemų su neteisėta statyba.
Žemės paskirties keitimas
Jei norite statyti pastatus, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla, jums teks keisti žemės paskirtį į gyvenamąją. Norite pirkti sklypą ir nežinote, ar galėsite pakeisti sklypo paskirtį? Greičiausias būdas tai patikrinti - išnagrinėti savivaldybės bendrąjį planą.
Jei sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne. Tuo tikslu turite kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pakeisti žemės sklypo paskirtį.
30 arų sklype negalite tapti ūkininkais, nes ūkininko sodybą galima kurti tik didesniame sklype. Teks keisti žemės paskirtį į gyvenamąją.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypo leidimai prie vandens telkinių
Jei įsigijote žemės ūkio paskirties žemės sklypą prie vandens telkinio, svarbu atkreipti dėmesį į papildomus apribojimus ir reikalavimus. Pavyzdžiui, krantų apsaugos juosta gali apriboti statybos galimybes.
Apsitverti sklypą galite tik iki vandens juostos, paliekant 5 m nuo vandens telkinio šlaito, kuri turi likti neaptverta ir prieinama pašaliniams asmenims. Už pakrantės apsaugos juostos galima statyti už 50 m, tačiau tik suformavus ūkininko ūkį per kaimo plėtros žemėtvarkos projektą arba jau turint sodybą su gyvenamuoju namu.
Nuo vandens telkinio priklauso kokie reikalavimai taikomi, nežinant koks tai vandens telkinys neįmanoma pasakyti tiksliai.
Jei norite statyti nesudėtingą statinį, pavyzdžiui, vasarnamį ar pirtį iki 80 m², jums reikės leidimo. Ant žemės ūkio paskirties žemės statyba negalima be atitinkamų leidimų ir paskirties keitimo.
Ar jums priklauso kompensacija, jei jūsų sklype stovi elektros perdavimo linijos stulpai ar elektros pastotė
Ieškovas nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype yra 19 elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė, kurie priklauso atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“. Šie statiniai, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemės sklypo plotą, jame ieškovas negali užsiimti žemės ūkio veikla. Atsakovės darbuotojai neperspėję atvažiuodavo prie elektros stulpų ar pastotės ir ne kartą sunaikino ten pasėtas žemės ūkio kultūras. Atlikdamas žemės ūkio darbus, ieškovas turėdavo apvažiuoti kiekvieną stulpą ar pastotę, dėl to patirdavo papildomų išlaidų degalams. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptarta tai, kad žemės sklypui yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Apie nustatytą servitutą ieškovas sužinojo vėliau - iš VĮ Registrų centro gavęs pažymą, kurioje nurodyta, kad servitutas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas per klaidą.
Ieškovas prašė priteisti kompensaciją už naudojimąsi servitutu ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė kasacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas įgijo servitutu apsunkintą žemės sklypą iki kitokio (naujo) servituto atlygintinumo teisinio reglamentavimo, nereiškia, kad toks servitutas yra neatlygintinis ir žemės sklypui netaikomas naujas servituto teisinis reglamentavimas, nes priešingu atveju būti pažeistas lygiateisiškumo principas.
LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas 2012 m. spalio 16 d. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1520 Lt (434,43 Eur) kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, pradedant šią kompensaciją mokėti nuo ieškovo 2007 m. sausio 15 d. kreipimosi į AB VST dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo iki kol jis valdys, o atsakovė ar bet kuris kitas ūkio subjektas naudosis jam nuosavybės teise priklausančio 1,7403 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi servituto pagrindu, 1 380 000 Lt (399 675,63 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype yra 19 elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė, kurie priklauso atsakovei. Šie statiniai, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemės sklypo plotą, jame ieškovas negali užsiimti žemės ūkio veikla. Atsakovės darbuotojai neperspėję atvažiuodavo prie elektros stulpų ar pastotės ir ne kartą sunaikino ten pasėtas žemės ūkio kultūras. Atlikdamas žemės ūkio darbus, ieškovas turėdavo apvažiuoti kiekvieną stulpą ar pastotę, dėl to patirdavo papildomų išlaidų degalams; jos, ieškovo skaičiavimu, per vienerius metus sudaro 80 Lt (23,17 Eur) dėl kiekvieno stulpo (apvažiuojant 19 stulpų - 1520 Lt, arba 434,43 Eur). Nekilnojamojo turto 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptarta tai, kad žemės sklypui yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Apie nustatytą servitutą ieškovas sužinojo tik 2009 m. rugsėjo mėn. iš VĮ Registrų centro gavęs pažymą, kurioje nurodyta, kad servitutas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas per klaidą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė ieškinį nurodęs, kad ieškovo sklype esantys elektros įrenginiai pradėti eksploatuoti dar 1965 metais, todėl priteisti iš atsakovės kompensaciją už naudojimąsi ieškovo žemės sklypu nebuvo teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą nepakeistą. Kolegija nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, nei Specialiosiose žemės ir miško naudojimosi sąlygose, patvirtintose Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, nei Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, nėra nustatyta prievolė mokėti kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, jeigu energetikos objektai buvo įrengti iki 2004 m. liepos 10 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. kasacinį skundą, 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, bei perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija nurodė, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Nuosavybės teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl atsiradusios naujos teisės normos, reglamentuojančios ar nustatančios naujus ar papildomus reikalavimus savininkams, taikomos neatsižvelgiant į tai, kad jos įsigaliojo jau egzistuojant anksčiau atsiradusiems nuosavybės teisiniams santykiams. Kadangi atsakovei priklausančių elektros įrenginių apsaugos zona yra 0,119 ha, dėl jų nustatytas servitutas, tai akivaizdu, kad esant tokios apimties nustatytam servitutui gali būti varžoma ieškovo nuosavybės teisė, patiriami nuostoliai, kurie galėtų būti kompensuojami viešpataujančiojo daikto savininko prievole mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada atmesti ieškovo reikalavimą neįrodžius patirtos tiesioginės žalos atsakovei eksploatuojant jam priklausančius elektros įrenginius ir iš esmės nesvarsčius ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją servituto atlygintinumo pagrindu, kada ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas ir šiuo argumentu, negalėjo būti pripažinta tinkamu šios bylos dalies išnagrinėjimu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ekspertizės išvados ir teisme apklaustos ekspertės D. Aleknienės paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemė naudojama pagal paskirtį, žemės sklype yra ir ieškovo sodyba, į kurią atvesta elektra, ūkininko sodybos sklype stovi stulpai ir transformatorinė, tik 5 atramos stovi žemės sklype, kuris naudojamas žemės ūkio paskirčiai, ir šios atramos yra prie kelio; tuo atveju, jeigu dėl AB „Lesto“ veiksmų būtų padaryta žala ieškovo žemės sklypui, tai šią žalą atsakovė turėtų atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ginčo žemės sklypą su jame esančiais elektros energetikos objektais ir įrenginiais įsigijo 1997 m.; jis pats nėra ūkininkas, nuo 2007 m. minėto žemės sklypo nedirba, juo leido naudotis kitam asmeniui. Ieškovas prašomą priteisti kompensaciją vertino kaip galimai patiriamus nuostolius, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad pats tiesiogiai patyrė nuostolius, kurie turėtų būti kompensuojami tokiu būdu ir tokia suma, kaip jis nurodė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo, o jokių aiškių argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino praleidimu, nepateikė. Atsakovei pareikalavus taikyti ieškinio senatį, teismo nuomone, buvo pagrindas taikyti ieškovo reikalavimui ieškinio senatį ir atmesti ieškinį (CK1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys, 1.125 straipsnio 8 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 20 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Spręsdamas kilusį ginčą, ar įstatymu nustatytas servitutas ieškovo žemės sklype yra atlygintinis ir ar pagrįstai ieškovas prašo priteisti kompensaciją servituto atlygintinumo pagrindu, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Elektros energetikos įstatymo 75 straipsniu ir nurodė, kad naujų tinklų tiesimui ar kitų elektros įrenginių įrengimui kitų asmenų žemėje įstatymas įtvirtina reikalavimą perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriams sudaryti sutartis su žemės savininku, gauti jo sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustatyti žemės servitutą, tačiau įstatyme nenurodyta, kad iki 2004 m. liepos 10 d. įrengtiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti nustatomas servitutas yra atlygintinis. Ieškovo žemės sklypo daliai, kurioje yra elektros įrenginių apsaugos zona, atitinkami reikalavimai dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų buvo taikomi dar iki to momento, kai jį įsigijo ieškovas. Įstatymu nustačius servitutą, ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teisių bei pareigų (ribojimų) apimtis, lyginant ją su sklypo įsigijimo metu galiojusiais teisės aktais nustatytais ribojimais elektros apsaugos zonoje, iš esmės nepasikeitė, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovui nustatytas servitutas yra atlygintinis. Ieškovas įsigijo žemės sklypą, kuris buvo įvertintas atsižvelgiant į jo naudojimo apribojimus. Ekspertizės akte žemės sklypo vertės skirtumas buvo nustatytas ne dėl paties servituto nustatymo, o dėl esamų apribojimų dėl oro elektros tinklų apsaugos juostų, kurie teisės aktais buvo nustatyti dar iki sklypo įsigijimo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovo žemės sklypo daliai nustatytas servitutas yra neatlygintinis, nebebuvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas savo pažeistas teises, susijusias su nuosavybės teise, gali ginti remdamasis naujuoju CK, tačiau bylą nagrinėję teismai ginčą sprendė vadovaudamiesi servituto nustatymo metu galiojusiais, tačiau dabar nebegaliojančiais teisės aktais ir nesvarstė ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją dėl servituto pagrįstumo.
- Pagal CK 4.129 straipsnį servituto atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta tik šalių susitarimu, tačiau ieškovas niekada anksčiau neleido atsakovei neatlygintinai naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir neketina to leisti ateityje. Tai, kad ieškovas nebėra ūkininkas, nėra reikšminga bylai aplinkybė ir negali paneigti įstatyme įtvirtintos servituto atlygintinumo prezumpcijos.
- Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu; nuostoliai nustačius servitutą gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
- Daikto nuvertėjimo faktas pats savaime patvirtina, kad tarnaujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo patiria nuostolių, kuriuos privalo atlyginti viešpataujančiojo daikto savininkas, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į ekspertizės išvadoje pateiktą žemės sklypo vertę, įvertinus esamus apribojimus dėl oro elektros tinklų apsaugos juostų, ir šio sklypo vertę, kokia ji būtų, jei apribojimų dėl oro elektros tinklų apsaugos juostų nebūtų. Iš šios išvados matyti, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo nuvertėjimo dėl nustatyto servituto faktas yra akivaizdus.
- Teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydžio, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui ir pan. Teisės aktuose reglamentuota nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus.
Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimo už servituto nustatymą ir kompensacijos mokėjimą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) 23 straipsnyje nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi CK įtvirtintais pagrindais. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Tai reiškia, kad šiuo atveju įtvirtinta išimtis, kuri susijusi su tais atvejais, kai servitutas nustatomas įstatymu. Taigi servitutas, kaip daiktinė teisė, kuris nustatytas tam tikru įstatymu, neregistruojamas viešame valstybės registre.
Elektros energetikos įstatymo (2012 m. sausio 17 d. įstatymo redakcija) 75 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad elektros energetikos objektų ...
Žemės ūkio paskirties žemės kainos įvertinimas
Žemės ūkio paskirties žemės kainą įtakoja daug veiksnių:
- Žemės sklypo plotas
- Našumo (derlingumo) balas
- Sklypo būklė
- Reljefas
- Sklypo formos taisyklingumas
- Privažiavimas
- Panašių sklypų pasiūla Jūsų vietovėje
- Sklype esančios elektros linijos atramos
- Melioracijos įrenginiai ir kiti veiksniai
Konkretaus jūsų sklypo kainą gali nustatyti tik profesionalus nekilnojamojo turto brokeris arba nepriklausomas turto vertintojas.
Pagrindiniai žemės pardavimui reikalingi dokumentai
- Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
- Žemės sklypo įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.).
- Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.