Šiandienos buitis neįsivaizduojama be elektrinių prietaisų. Elektros tinklais į namus atkeliauja tokia būtina kasdieniame gyvenime elektra. Jos svarba kasmet auga: suvartojimas didėja, o mūsų gyvenimas tampa vis labiau nuo jos priklausomas.
Kada kalba eina apie elektros suvartojimą, natūralu susimąstyti apie savąsias sąnaudas bei jų optimalumą. Ar jos mažos, didelės ar visiškai vidutiniškos? Tokios žinios gali privesti prie finansiškai naudingesnių sprendimų paieškos bei siekio sumažinti išlaidas.
Visiems, kuriems aktualu skaičiuoti bei sumažinti išlaidas ir tiems, kurie nori rasti finansiškai naudingiausią sprendimą savo namams ar komerciniams objektams, pravers elektros skaičiuoklė. Tam, kad įrankis veiktų tinkamai, turite mokėti apskaičiuoti esamas arba apytiksles savo būsto arba pastato mėnesines elektros sąnaudas.
Suvartotas elektros energijos kiekis priklauso nuo buities prietaiso galios ir veikimo laiko. Prietaiso galia nurodyta prietaiso pase arba prie prietaiso pritvirtintoje lentelėje. Norėdami nustatyti, kuris buities prietaisas suvartoja daugiausia elektros energijos, turėtume fiksuoti visų namų ūkyje naudojamų prietaisų veikimo laiką ir galią.
Pvz., jeigu televizorius per parą veikia 2 val., o jo galia 50 W, tuomet metinis suvartojamos elektros energijos kiekis bus lygus: 2 val. × 50 W × 365 dienų = 36,5 kWh.
Elektros energijos sąnaudas rodo jūsų elektros skaitliukas. Jį dažniausiai rasite artimiausioje elektros skydinėje. Nuosavuose namuose ji yra įrengiama individualiai, o daugiabučiuose dažniausiai randama laiptinėje arba daugiabučio rūsyje. Kiekvienas butas turi individualų skaitliuką, kuriame gali matyti skaičius.
Elektros skaičiuoklė yra nemokamas skaitmeninis įrankis, skirtas paskaičiuoti preliminarią elektros energijos kainą jūsų namų ūkiui. Pirma indikacija, kad jūsų elektros suvartojimas yra per didelis - jūsų netenkinantys kaštai. Jeigu mėnesio gale mokate per daug (jums taip atrodo), galite pasinaudoti skaičiuokle ir sužinoti apie kainas su kitais planais.
Elektros Energijos Suvartojimo Įpročiai
2008 metais buvo atliktas gyventojų elektros energijos vartojimo įpročių tyrimas. Minėto tyrimo duomenimis, didžioji dalis (42 %) namų ūkių suvartoja iki 200 kWh elektros energijos per mėnesį. Panašus skaičius (41 %) namų ūkių sunaudoja iki 100 kWh elektros energijos, 13 % vartotojų sunaudoja nuo 201 iki 300 kWh per mėnesį.
Diskusijose apie elektros suvartojimą butuose žmonės dalijasi patirtimi: vieni 4 asmenų šeima 3 kambarių bute sunaudoja apie 500 kWh, nes daug laiko praleidžia namuose ir naudojasi įvairiais prietaisais. Kiti, taip pat 4 asmenų šeima, bet suvartojantys apie 150-180 kWh, teigia, kad daugiausiai laiko leidžia viename kambaryje ir taupo energiją.
Energetinio Naudingumo Klasės
Aukščiausios energinio naudingumo klasės namas - tai ne tik apšiltintos sienos ar stogas. Kaip suprasti, kada statinyje energija vartojama efektyviai?
„Pastato energetinis naudingumas žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti energijos poreikiui, siejamam su įprastu pastato naudojimu, įskaitant energiją pastato šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karštam vandeniui ir pastato apšvietimui. Energinio naudingumo klasių, kurios parodo, kiek energetiškai efektyvus yra pastatas, egzistuoja devynios - A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G, kur A++ yra aukščiausia klasė.
Norint įregistruoti baigtą statyti statinį ar jį renovavus, būtina turėti ir energinį naudingumą įrodantį sertifikatą. Jis pagrindžia, kokiai energinio naudingumo klasei pastatas priskiriamas, kiek energijos pastatas suvartoja“, - sako A.
Pagal Europos Sąjungos direktyvas visi nauji pastatai nuo 2021 metų pradžios turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus.
„Energinio naudingumo sertifikatą su atitinkama energinio naudingumo klase galima suteikti tik įvertinus visą eilę dalykų. Pavyzdžiui, ar name esantys langai atitinka A+ arba A++ klasės namų reikalavimus? Koks šildymas? Kaip yra ruošiamas karštas vanduo? Koks naudojamo boilerio litražas? Ar vamzdžiai iki boilerio yra sumontuoti sienoje ar ant sienos? Koks grindų, sienų šiltinimo storis, jeigu jos šiltintos? Jeigu yra garažas ir rūsys, ar jie šildomi?“, - pasakoja R.
„A++ pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Tokiame pastate, daugiau negu 50 proc. energijos turi būti iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip biokuras, vėjo, saulės elektrinės, geoterminiai ištekliai, ar šilumos siurbliai. Taip pat tokiuose pastatuose turi būti įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, o šių vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumo koeficiento COP rodiklis turi būti ne mažiau 5. Ventiliatorių elektrinė galia vienam kūbiniam metrui oro turi siekti bent 0,45 Wh/m3. A++ energetinio naudingumo klasės pastato per metus sunaudojama energija - maždaug 6-10 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui per metus. Visame name naudojamas tik LED apšvietimas“, - sako R.
„Svarbu nepamiršti, kad kuo aukštesnės energinės klasės namas, tuo jis taupesnis. Pavyzdžiui, žiemą yra patiriama žymiai mažiau išlaidų šildymui. Akivaizdu, kad visuomenei vis labiau vertinant efektyvų energijos vartojimą, tuo pasižymintis būstas su laiku bus tik vertingesnis ir jo paklausa, vertinant nuo šio momento išaugs“, - sako R.
Vis tik jis pabrėžia, kad nereikėtų nurašyti ir žemesnės energinio naudingumo klasės pastatų paklausos.
„Visų pirma, turi būti atliktas statinio ir jo situacijos ekspertinis vertinimas. Iš to bus aiškūs sprendimai, kurių reikėtų imtis. Dažniausiai tai būna sienų storinimas su termoizoliacinėmis medžiagomis, pastato apšildymas, ventiliacijos sistemos gerinimas, langų bei durų būklės gerinimas. Nenuvertinkime ir, pavyzdžiui, žemesnės E-F klasės seno, monolitinio daugiabučio namo, kuris po renovacijos gali pasiekti C klasę, kas pagal investicijas ir naudą jam būtų labai optimalus variantas. O tai, pagal galimybes, gali pilnai atitikti ar net viršyti daugumos žmonių poreikius. Vis tiek, renovuotas ir C klasę pasiekęs namas jau bus žymiai taupesnis nei žemiausią E-F klasę turintis“, - sako R.
2020 m. gruodžio mėn. „Ignitis grupė“ ir jos dukterinė bendrovė „Ignitis“ su Energetikos ministerija pasirašė energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą.
Energinio naudingumo sertifikatas teikia namų savininkams, nuomininkams ir pirkėjams informaciją apie jų turto būklę. Nuo 2010 m. Energinio naudingumo sertifikate dažniausiai yra pateikiamos profesionalios rekomendacijos ir vertingos priemonės, kaip padidinti statinio energinę klasę. Geriausia atsižvelgti į visas rekomendacijas, nes iš pirmo žvilgsnio net ir maži dalykai gali turėti didelę įtaką statinio efektyvumui.
Pavyzdžiui, netgi pakeitus halogeninę lemputę į naują LED lemputę, galima sutaupyti iki 90 proc. Tarp pateiktų rekomendacijų gali būti pateikta ir sunkiau įgyvendinamų priemonių, pavyzdžiui, pakeisti visas šildymo ar vėdinimo sistemas. Tai irgi reikėtų atlikti. Siekis sutaupyti šiuo atveju nėra tikslingas, nes ilgainiui efektyvus pastatas atsipirks. Įgyvendinus rekomendacijas galima sau užsitikrinti mažesnes sąskaitas.
Kaip Pakelti Statinio Efektyvumą?
Tie, kurie domisi, kaip pakelti statinio efektyvumą ir pelnyti jam aukštesnę energinę klasę, turėtų žinoti ir dažniausias specialistų pateikiamas rekomendacijas:
- Pagerinti grindų, stogo ar sienų izoliacines savybes.
- Įmontuoti langus su dvigubu stiklu.
- Naudoti mažai energijos naudojantį apšvietimą.
Kiekvienam nekilnojamojo turto pirkėjui turėtų kelti džiugesį tai, kad nuo 2021 metų įsigaliojo nauja tvarka ir naujai statomiems pastatams reikalaujamas A++ energinės klasės užtikrinimas. Tokie pastatai garantuoja mažesnes šildymo išlaidas, didesnį statinio sandarumą, geresnę mechaninę vėdinimo sistemą, kokybiškesnę aplinkos triukšmo izoliaciją.
Kitaip tariant, A++ energinės klasės pastatas beveik nenaudoja šiluminės energijos ir atitinka aukščiausius standartus - turi itin mažą konstrukcijų šilumos laidumo koeficientą, pasižymi dideliu pastato konstrukcijų sandarumu, iki minimumo sumažintu šalčio tiltelių kiekiu, labai efektyviu pastato apšiltinimo būdu ir įdiegta aukštos kokybės rekuperacine vėdinimo sistema. Pastaroji turi būti įrengta taip, kad patalpoje užtikrintų gryno oro tekėjimą, palaikytų pastovią temperatūrą ir pašalintų susikaupusias nereikalingas medžiagas, tokias kaip dulkės.
Atlikti energinio efektyvumo vertinimą yra labai svarbu, nes jis leidžia sužinoti, kiek energijos per metus sunaudoja statinys. Deja, tačiau šiuo metu Lietuvoje daugiausiai egzistuoja tokių statinių, kurių energinė klasė yra D.
Žemiau pateikiama klasifikacija pagal energinio naudingumo klases:
- A++ energinė klasė (C1 < 0,25 ir C2 £ 0,70). Toks pastatas priskiriamas pasyviam, nes beveik nenaudoja šiluminės energijos.
- A+ (0,25 £ C1 < 0,375 ir C2 £ 0,80) ir A (0,375 £ C1 < 0,5 ir C2 £ 0,85) energinės klasės. Tokie pastatai pasižymi puikiomis konstrukcijų šiluminėmis savybėmis, geru sandarumu, turi įmontuotus kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus, kruopščiai užsandarintus šalčio tiltelius, įdiegtą patikimą mechaninę vėdinimo sistemą.
- B (0,5 £ C1 < 1 ir C2 £ 0,99) ir C (1 £ C1< 1,5) energinės klasės. Tai nėra pirkėjams labai patrauklūs pastatai, nes jiems netaikomi griežti reikalavimai, nėra numatytų sąlygų vėdinimo sistemai, elektros energijos suvartojimui, pastato sandarumui.
- D (1,5 £ C1< 2) ir E (2 £ C1< 2,5) energinės klasės. Tokie pastatai sunaudoja labai daug energijos, tačiau vienas didžiausių tokių statinių trūkumų - šiluma gali pasišalinti per išorines atitvaras (duris ir langus), sienas, stogus ar grindis.
- F (2,5 £ C1< 3) ir G (C1 ³ 3) energinės klasės.
Naudingumo sertifikatą pristatome el. paštu.
Vienfazis ar Trifazis Įvadas: Kuris Naudingesnis?
Naudodamiesi vis išmanesniais elektros prietaisais ir įranga, mes ne visuomet žinome, kokį elektros įvadą pasirinkti: trifazį ar įprastesnį vienfazį? Kuris iš jų kada yra naudingesnis?
Elektrinė srovė - tai mūsų buityje ir pramonėje neišvengiamai reikalinga energijos forma, kurios tiekimas priklauso nuo naudojamos sistemos tipo. Dažniausiai sutinkamos dvi pagrindinės elektros srovės tiekimo sistemos: vienfazė ir trifazė.
- Vienfazė elektros srovė - tai paprasčiausia elektros tiekimo forma, kai srovė teka tik vienu laidu (fazė) ir grįžta per neutralų laidą.
- Trifazė srovė - tai sistema, kuri naudoja tris fazinius laidus, kuriuose elektros srovė teka pasislinkusi viena nuo kitos 120° kampu. Ji taip pat turi neutralų laidą.
Vienfazė sistema idealiai tinka nedideliems būstams, kur elektros poreikis neviršija 3-7 kW. Tokia instaliacija paprastesnė, o išlaidos mažesnės.
Žvelgiant į skaičius matyti, kad trifaziam įvadui reikia silpnesnio įvadinio saugiklio ir plonesnių laidų, nes jiems reikia atlaikyti kur kas silpnesnę srovę, palyginti su vienfazio įvado laidais. Tačiau vertinant kainą, trifazis įvadas ir jo saugiklis kainuoja brangiau.
Pavyzdžiui, suvirinimo aparatas, kurio galia 5 kW, gali būti ir vienfazis, ir trifazis. Taigi, jeigu jis vienfazis, tai jam reikia pusės galios ir pusės srovės (apie 22 A). Veikdamas vieną valandą, jis sunaudos 5 kWh elektros energijos. Trifazis suvirinimo aparatas taip pat sunaudos tas pačias 5 kWh, tačiau jam reikės tik 12,5 A, nes 5 000 W / 400 V = 12,5 A.
Apsisprendėte, kiek kilovatų galios jūsų būstui reikia? Panagrinėkime, kaip skirsis elektros srovė įrengiant trifazį ir vienfazį įvadus. Kad būtų patogiau skaičiuoti, tarkime, kad reikia 10 kW galios (P - galia) įvado. Jeigu pasirenkamas vienfazis elektros įvadas, kurio įtampa U = 230 V, tai gaunama srovė (I = P/U) bus lygi 10 000 W/230 V ≈ 43 A. Vadinasi, namo įvadinio saugiklio (kirtiklio) nominalioji vertė negali būti didesnė nei 43 A.
Aptariamuoju atveju kiekvienos atskiros fazės galia P = 25 A × 230 V ≈ 5,7 kW. Tai reiškia, kad prie kiekvienos fazės (iš to laido išvedžiotame tinkle) negalima jungti įrenginių, kurių bendras galios suvartojimas viršija 5,7 kW.
Taigi, kad netektų gyventi ribojant savo poreikius, dažniausiai pasirenkamas racionaliausias sprendimas - du atskiri įvadai: galingiems įrenginiams - trifazis, buitiniams prietaisams ir technikai - vienfazis.
Elektros tiekėjai siūlo trifazį įvadą, tačiau žmogui jį dažniausiai reikia išskirstyti. Kas labiau apsimoka ir ką verta pasirinkti, mes neatsakysime, reikia patiems įvertinti savo poreikius ir pasitarti su specialistais. Vienintelis mūsų siūlymas - neskubėkite.
Elektros įvedimas ir instaliacijos įrengimas ne tik užtrunka ir daug kainuoja: euras šen, euras ten, tačiau kai viską suskaičiuoji, pasirodo, kad išleista suma - keturženklė.
Nors tradicinės vienfazės ir trifazės elektros tiekimo sistemos sėkmingai veikia dešimtmečius, ši sritis nėra atsilikusi nuo technologinės pažangos:
- Išmanieji tinklai keičia tradicinį elektros tiekimo modelį.
- Viena aktualiausių tendencijų - saulės ir vėjo energijos diegimas tiek vienfazėse, tiek trifazėse sistemose.
- Elektromobilių populiarėjimas dar labiau keičia energijos vartojimo įpročius. Dauguma greitojo įkrovimo stotelių reikalauja trifazės srovės.
- Kartu su atsinaujinančia energija populiarėja namų energijos kaupimo sistemos, kurios leidžia saugoti perteklinę saulės ar vėjo energiją.
Tiek verslas, tiek privatūs asmenys gali elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tapti energetiškai nepriklausomi. Tereikia įsirengti vėjo, saulės elektrinę arba įsigyti jos dalį nutolusiame saulės parke.
Gaminančiu vartotoju tampama, kai vėjo ar saulės elektrinė prijungiama prie elektros skirstomojo tinklo. Gaminantis vartotojas savo elektrinės galią gali priskirti skirtingiems objektams.
Pavyzdžiui, 10 kW galios elektrinę galima priskirti: 8 kW - gyvenamam namui ar butui, o 2 kW - vasarnamiui. Elektrinė, kurios galia paskirstoma, gali būti įrengta bet kuriame iš objektų arba nutolusiame saulės parke.
Elektrinės ir visų objektų, kuriems priskiriama galia, savininkas turi būti tas pats asmuo. Visų objektų elektros tiekimo sutartys turi būti pasirašytos to paties asmens vardu. Nutolusioje elektrinėje pagamintas elektros energijos kiekis priskiriamas kiekvienam objektui atskirai, proporcingai pagal priskirtą elektrinės galios dalį. Paskirsčius elektrinės galią, kiekviename objekte elektra apskaitoma atskirai, o perteklinė energija negali būti perkelta iš vieno objekto į kitą. Prireikus, galima keisti galios paskirstymo tarp objektų proporcijas.
Į tinklą tiekiama pagaminta elektros energija gali būti apskaitoma dviem skirtingais būdais - dvipusės apskaitos (angl. net metering) arba grynojo atsiskaitymo (angl. net billing). Gali pasirinkti visų tipų saulės elektrinių savininkai.
Saulės energijos kaupiklio pasirinkimas yra svarbus žingsnis siekiant maksimaliai išnaudoti saulės elektrinės gaminamą energiją ir sumažinti išlaidas už elektrą. Energijos kaupiklių talpa paprastai matuojama kilovatvalandėmis (kWh) ir parodo - kiek elektros energijos kaupiklis gali sukaupti ir vėliau tiekti jūsų namams ar verslui.
Mažam namui ar butui (iki 100 m²) dažniausiai pakanka kaupiklio, kurio talpa yra apie 5-7 kWh. Vidutiniam namui (100-200 m²) rekomenduojama kaupiklio talpa - 10-12 kWh. Didelėms gamybos įmonėms ar prekybos centrams gali prireikti kaupiklio, kurio talpa siekia 50 kWh ar daugiau.
Nors didesnės talpos kaupiklis leidžia sukaupti daugiau energijos - jis taip pat kainuoja brangiau. Todėl svarbu rasti balansą tarp kaupiklio dydžio ir realių jūsų poreikių. Renkantis energijos kaupiklį svarbu įvertinti savo elektros suvartojimo įpročius, saulės elektrinės galią ir norimą energetinę nepriklausomybę.