Lietuvos Respublikos žemės fondą sudaro įvairių rūšių žemės, kurios skirstomos pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį LR žemės fondą sudaro žemės ūkio paskirties žemė, miškų ūkio paskirties žemė, konservacinės paskirties (saugomų teritorijų ir kt.) žemė ir kitos paskirties (gyvenamųjų vietovių ir kt.) žemė.
Lietuvos žemėlapis
Žemės nuosavybės teisės ir valdymas
Žemės įstatyme įtvirtinta, kad žemės nuosavybė - tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančią žemę, ja naudotis ir disponuoti. Valdymo teisė - tai galėjimas turėti žemę savo žinioje ir daryti jai fizinį bei ūkinį poveikį (arti, sėti ir pan.). Žemės turėjimas savo žinioje suprantamas ne tik fizine, bet ir juridine prasme.
Naudojimo teisė - tai galėjimas gauti iš žemės naudą, pritaikyti naudingąsias jos savybes naudotojo poreikiams patenkinti, t.p. Disponavimo teisė - tai savininko galėjimas sudaryti žemės pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo ir kitus sandorius.
Valstybės žemės savininkė yra LR valstybė, kuri suteikia valstybės ir savivaldos institucijoms valdyti valstybinę žemę patikėjimo teise. Pvz., žemės įstatyme numatyta, kad valstybinės žemės valdymo teisė yra suteikiama valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, nacionalinių parkų administracijoms ir kitoms valstybinėms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms.
Žemės naudojimo teisė
Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios arba valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali šią žemę naudoti ūkinei ir kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas, t.p. disponuoti naudojamame žemės sklype išauginta produkcija ir pajamomis įstatyme, nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tačiau kitaip nei žemės savininkas, žemės naudotojas be savininko sutikimo neturi teisės sudaryti žemės perleidimo sandorių.
Valstybinės žemės valdymas ir disponavimas
Valstybinės valdymo ir disponavimo teisės, palyginti su analogiškomis privačios žemės savininko teisėmis, yra ribotos. Pvz., parduoti valstybinę žemę privačion nuosavybėn gali tik apskrities viršininkas įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Žemės teisės šaltiniai
LR Konstitucija yra pagrindinis žemės teisės šaltinis ir jos normos tiesiogiai taikomos žemės ginčuose, kurių nekonkretina įstatymai ir poįstatyminiai aktai, neprieštaraujantys Konstitucijai. Žemės teisės šaltinių sistema apima:
- LR Konstituciją ir joje numatytas prigimtines žmogaus teises.
- Konstitucinius įstatymus, papildančius atitinkamus Konstitucijos straipsnius.
- LR Seimo ratifikuotas tarptautines sutartis ir teisės normas, reguliuojančias žemės santykius.
- LR įstatymus.
- Poįstatyminius norminius teisės aktus (Vyriausybės, ministerijų ir savivaldos institucijų aktus).
- Teisės principus.
- Subjektines teises ir pareigas.
- Europos žmogaus teisių ir ES Teisingumo teismo sprendimus ir išaiškinimus žemės ginčų bylose.
Žemės savininkų teisės ir pareigos
Žemės savininkams suteikta daugiau teisių negu žemės naudotojams, nes žemės savininkų teisės išplaukia iš žemės nuosavybės teisės, o žemės naudotojų - iš prievolinės. Žemės savininkai turi teisę:
- Parduoti, palikti testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti, išnuomoti žemę arba jos dalį, leisti laikinai ja naudotis kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims sutarčių ir įstatymų nustatyta tvarka.
- Verstis ir leisti kitiems asmenims verstis įstatymų nedraudžiama ūkine veikla privataus žemės sklypo teritorijoje: statyti pastatus ir įrenginius, melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius ar miškus, rengti tvenkinius, tiesti komunikacijas, laikantis servitutų ir kt. ribojimų.
- Nustatyti savo žemės sklypo servitutus.
- Pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį įstatymų nustatyta tvarka.
- Reikalauti panaikinti arba pakeisti nustatytas žemės naudojimo, tvarkymo ar veiklos sąlygas, ribojimus, žemės servitutus.
- Naudoti ūkio reikalams (ne parduoti) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas.
- Disponuoti savo žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis.
Žemės naudotojų pareigos apima:
- Naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį.
- Laikytis žemės servitutų, specialių žemės naudojimo sąlygų ir kitų ribojimų.
- Racionaliai naudoti ir tausoti žemės ūkio ir rekreacines naudmenas, mišką, vandenis, naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos išteklius bei kraštovaizdį.
- Įgyvendinti teisės normose ir sutartyse numatytas priemones žemės, miško ir vandenų apsaugai nuo užteršimo, erozijos ir nualinimo.
Ūkininko sodybos statybos reglamentavimas
2022 metų gruodį Seimas leido ūkininkams statyti sodybas, jeigu jų dirbamos žemės sklypas ne mažesnis negu 2 hektarai. Pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose - prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose. Pakeitimai leistų ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje.
Anot prezidento, reikalavimas statyti bet kokius pastatus turint daugiau nei 2 ha žemės apriboja galimybę veikti tokioms žemės ūkio šakoms, kurioms nereikia didelių žemės plotų, pavyzdžiui, šiltnamių ūkiams. Todėl siūloma numatyti, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais būtų statomas tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai - nuo 0,5 ha.
Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 87 tūkst. ūkių. Pagal galiojantį Ūkininko ūkio įstatymą, ūkininku tapti gali bet kuris fizinis asmuo, turintis žemės ir profesinį pasirengimą ūkininkauti. Sąlygose, ūkininko ūkiui registruoti, nėra nustatytas reikalavimas įrodyti, kad asmuo, norintis registruoti ūkį, iš tikrųjų siekia užsiimti šia ūkine veikla.
Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir statybų klausimai yra sudėtingi ir reikalauja atidaus įsigilinimo į teisės aktus bei nuolatinio domėjimosi naujovėmis. Ši informacija padės geriau suprasti esminius aspektus ir priimti informacija pagrįstus sprendimus.
tags: #dirbamos #zemes #sklypas #su #priklausiniais