Prasidėjus pavasariui, vėl intensyviai vykdomi žemės priežiūros ir kasimo darbai. Tačiau neatsakingai vykdant kasimus šalia energijos tiekimo infrastruktūros, per metus daugiau nei 600 kartų yra pažeidžiami elektros kabeliai ar dujotiekio vamzdžiai, o tai nutraukia energijos tiekimą tūkstančiams vartotojų.
Prieš pradedant žemės kasimo ar statybos darbus, privaloma iš anksto pasitikslinti, ar darbų vietoje ir šalia jos nėra inžinerinių tinklų, kuriems nustatyti žemės naudojimo apribojimai ir apsaugos taisyklės. Būtina žinoti, kur yra nutiesti požeminiai elektros kabeliai ir dujotiekio vamzdžiai - tai turi būti nurodyta sklypo plane. Pažeidę elektros kabelius ar dujotiekį, žmonės gali ne tik patys susižaloti, bet ir nutraukti energijos tiekimą daugeliui vartotojų.
Jei savavališkai ir neatsakingai vykdant žemės kasimo darbus yra nutraukiamas elektros kabelis ar pažeidžiamas dujotiekis, privaloma kompensuoti ESO ir kitų vartotojų patirtus nuostolius.
Statistika ir atvejai
2021 metais neatsakingai vykdant kasimo darbus, elektros skirstomasis tinklas buvo pažeistas 473 kartus, o dėl šių atvejų iš viso elektrą prarado net apie 150 tūkst. vartotojų. Dujotiekis pernai pažeistas 155 kartus, dėl aplaidžiai vykdytų kasimų iš viso atjungti 554 dujų vartotojai. Pakartotinius nukasimų pažeidimus įvykdė 10 pažeidėjų, tai sudaro 16,7 proc.
Nuo šių metų pradžios iki balandžio mėnesio pabaigos fiksuoti 44 kabelių pažeidimai, dėl kurių elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas daugiau nei 16 tūkst. klientų. Štai keletas statistinių duomenų apie elektros kabelių pažeidimus Lietuvoje:
Svarbu žinoti, kad ESO linijas pažeidęs asmuo turi atlyginti nuostolius, kurie gali sudaryti apie 6 tūkst. eurų elektros kabeliui ir iki 7 tūkst. eurų dujotiekiui.
Gyventojų patirtis
Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad apie kabelį nežinojo nei jis, nei kaimynas, nes tai buvo anksčiau čia gyvenusio asmens darbas. Tokių panašių situacijų, pasirodo, yra ne viena ir ne dvi.
„Buvęs kaimynas per mūsų sklypą buvo nusitiesęs elektros kabelį. Mes šito nežinojome. Vėliau jis savo sklypą pardavė. Mes savo sklype raudami krūmynus su traktoriumi netyčia tą kabelį nutraukėme. Esamas kaimynas pareikalavo padengti kabelio sujungimo išlaidas. Pakartoju, jo kabelis - mūsų sklype.“
Jis pridūrė, kad vėliau dabartinis kaimynas tą kabelį iškasė, perkėlė į savo sklypą ir dabar vėl prašo padengti išlaidas - šį kartą kabelio perkėlimo. „Ar jis turi pagrindą reikalauti padengti išlaidas?“ - teiravosi asmuo.
Komentatoriai beveik vienbalsiai teigė, kad, jei nėra dokumentų, įrodančių legalias kabelio atsiradimo aplinkybes, kaimynas ne tik neturi teisės reikalauti pinigų, bet dar ir pats turėtų sumokėti.
Komentaruose pasipylė ir panašių atvejų pasakojimai. Pavyzdžiui, sostinėje gyvenanti moteris pasiskundė, kad su kaimyne neva turi bendrą šulinį, servituto nėra, tačiau kaimynė prie jo priežiūros visai neprisideda, o tik naudojasi.
Kita gyventoja papasakojo, kad kasant polius tvorai savo sklypo teritorijoje perkasė kaimynės geoterminį šildymą: „Tai dar buvome apkaltinti beširdžiais, nes ji keletą dienų turėjo gyvent be šildymo, o paskui reikalavo atlyginti draudimo franšizę. Tuo metu mes patyrėm nuostolio virš 1 tūkst. eurų, bet jai dzin. Kai kurie žmonės tikrai nestokoja naglumo jausmo. Tai tiek.“
Teisiniai aspektai
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas Giedrius Svidras atkreipė dėmesį, kad privačios nuosavybės esmė ir yra tokia, kad, neturint iš įstatymų nuostatų kylančios ar paties savininko suteiktos teisės, negalima nei naudotis kitam asmeniui priklausančiu sklypu, nei juo labiau ten įrengti kokius nors objektus.
Jis nurodė, kad, be abejo, sutartimi ar atskiru sutikimu savininkas pats gali suteikti pasirinktos apimties teisę kitam asmeniui naudotis savo sklypu. Specialistas įvardijo, kad tai gali būti servitutas, uzufruktas, užstatymo teisė, panauda, nuoma ar tiesiog teisė atlikti tam tikrus konkrečiai įvardintus veiksmus.
Komentuodamas konkrečią situaciją, teisininkas teigė, kad asmuo, kurio teritorijoje buvo neteisėtai nutiestas kabelis, gali pareikšti reikalavimą kabelio savininkui jį pašalinti ir sutvarkyti sklypą. Anot jo, savininkas taip pat gali pareikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. O jei kaimynas reikalavimų nevykdo geruoju, sklypo savininkui tektų kreiptis į teismą.
„Jei kabelis buvo nutiestas nesant teisinio pagrindo (neturint tam teisės), kabelio savininkas (nei buvęs, nei esamas) negali reikalauti kabelio perkėlimo išlaidų atlyginimo iš žemės savininko, kadangi kabelio perkėlimo poreikis atsiranda dėl paties kabelio savininko neteisėtų veiksmų. Pasikeitus kabelio savininkui, naujasis savininkas neįgyja daugiau teisių negu turėjo senasis savininkas. Taigi naujasis savininkas neįgijo ir teisės turėti nutiestą kabelį svetimame sklype, jei jos neturėjo ankstesnis savininkas“, - aiškino G. Svidras.
Jis pridūrė, kad patirtų kabelio perkėlimo išlaidų pasidalinimas yra buvusio ir esamo kaimyninio namo savininkų tarpusavio klausimas, kurio sprendimas priklauso ir nuo jų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų.
Teisininkas pažymėjo, kad sprendimą rasti lengviau, kai abi pusės turi tinkamą ir racionalų situacijos suvokimą. Pasak jo, svarbu išsiaiškinti, ar veiksmai (arba atvirkščiai - neveikimas), dėl kurių kyla ginčas, yra teisėti.
G. Svidro teigimu, neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui svarbu suprasti, kad tie neteisėti veiksmai anksčiau ar vėliau galės būti priverstinai nutraukti ir / ar priverstinai pašalintas jų rezultatas. O ilgesnis delsimas gali tik padidinti nukentėjusios šalies nuostolius.
Pasak bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Tinklų eksploatavimo tarnybos vadovo Sauliaus Vaičekausko, neatsargūs žemės kasėjai rizikuoja ne tik savo turtu, sveikata ar gyvybe, bet ir pridaro žalos aplinkiniams - vien per penkis metų mėnesius dėl pažeisto elektros skirstymo tinklo 35 tūkst.
ESO reikalavimai ir leidimai
Norint vykdyti žemės kasimo darbus ESO eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugos zonose, būtina gauti raštišką sutikimą, o gavus bendrovės sutikimą žemės kasimo darbams, registruoti ESO atstovo išsikvietimą telefonu 1852, nurodant tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą bei išduoto sutikimo žemės kasimo darbams numerį.
Jei požeminių elektros kabelių apsaugos zonose reikia kasti giliau nei 30 cm, prieš pradedant darbus būtina gauti ESO leidimą ir sužinoti tikslią elektros kabelių vietą. Požeminių elektros kabelių apsaugos zonoje negalima lyginti grunto.
Atliekant kasimo darbus šalia dujotiekio, prieš darbų pradžią būtina gauti leidimą statiniui statyti, suderinti žemės darbų atlikimo aprašą ir iškviesti ESO atstovą. Iškviesti būtina ir tuomet, jei, kasant gruntą, aptinkami brėžiniuose nenurodyti vamzdynai.
Jeigu planuojami kasimo darbai patenka į ESO inžinerinių tinklų apsaugos zoną, reikia gauti ESO sutikimą tokių darbų vykdymui. Šis procesas nesudėtingas - reikia ESO internetiniame puslapyje užpildyti prašymo formą. Bendrovei taip pat reikės pateikti techninį darbų projektą arba vykdymo planą. ESO leidimą vykdyti kasimo darbus dažniausiai išduoda per kelias darbo dienas.
Lengvas triukas, kaip pataisyti ir apsaugoti požeminį laidą nuo vandens nutrūkimo
Apsaugos zonos
Elektros oro linijoms nustatomos apsaugos zonos, kurių dydis priklauso nuo elektros oro linijos įtampos.
Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus. Yra ir kitų žmonių veiklos apribojimų.
Elektros linijos apsaugos zonos atstumo ir šiose zonose nustatytų žmonių veiklos apribojimų (pavyzdžiui, pastatų statybos) reikalavimai pakankami siekiant gyventojus apsaugoti nuo galimo elektros oro linijų žemo dažnio (50 Hz) elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai.
Elektros stulpai sklype: problemos ir sprendimai
Elektros stulpai sklype gali kelti įvairių nepatogumų, pradedant estetiniu vaizdu ir baigiant praktiniais apribojimais planuojant statybas ar kitus darbus. Todėl daugelis žmonių svarsto galimybę juos perkelti ar panaikinti.
Tokios situacijos, kai elektros stulpai trukdo normaliam naudojimuisi sklypu, nėra retos. Pavyzdžiui, Kleboniškyje, Vasarvietės gatvėje, gyvenanti Zoja Šupenienė susidūrė su absurdiška situacija, kai ESO įrengė elektros stulpo atramą, užblokavusią vienintelę galimą įvažą į jos sklypą.
Kaip perkelti elektros stulpą?
Norint perkelti elektros stulpą, būtina laikytis tam tikros veiksmų sekos:
- Kreipimasis į ESO: Pirmiausia reikia parašyti prašymą ESO dėl tinklų iškėlimo.
- Projekto parengimas: Po to reikia parengti projektą. Svarbu susirasti projektuotoją ir su juo pasitarus sudėlioti prašymą į ESO.
- Projekto derinimas: Projektą reikia suderinti su ESO, Nacionaline žemės tarnyba ir kitomis institucijomis. ESO turi patvirtinti projektą.
- Darbų atlikimas: Patvirtinus projektą, galima atlikti žemės kasimo ir stulpų išvežimo darbus. Darbai turi būti suderinti su ESO.
Finansiniai aspektai
Elektros tinklų iškėlimas paprastai 100 proc. apmokamas sklypo savininko. Jei elektros oro linijos yra senesnės nei 20 metų, klientas turi padengti tik 50 proc. perkėlimo darbų kaštų. Visais kitais atvejais klientas turi padengti visus iškėlimo darbų kaštus.
Darbų kaina priklauso nuo projekto sudėtingumo, reikalingų medžiagų ir darbų apimties. Dažnai tokio pobūdžio darbai gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Taip pat gali kilti papildomų išlaidų, pvz., leidimai, dokumentacija.
Jei jūsų sklype yra elektros tinklai, įrengti iki 2004 m. liepos 9 d., galite gauti vienkartinę kompensaciją už įstatyminį elektros servitutą. Kompensacijos dydis priklauso nuo servituto ploto, sklypo vertės ir pritaikyto koeficiento. Minimali kompensacijos suma siekia 0,01 euro, maksimali - 17 486,69 euro.
ESO siūlo dvi alternatyvas, kurios kainuoja gyventojams: Padengti dalį darbų kainos ir ESO atramą patrauks į kitą vietą. Kreiptis į teismą.
Kompensacijos už žalą
Jei elektros energijos tiekimas sutrikęs ilgiau nei 72 valandas, ESO išmokės kompensacijas, kaip numato įstatymai. Kompensacijų dydis skaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į atjungimo trukmę ir klientui priskaičiuotus persiuntimo paslaugos mokesčius per kalendorinius metus.
Žingsniai gauti kompensaciją:
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turi priimti sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos.
- Po priimto VERT sprendimo, ESO susisieks su klientais, kuriems priklauso kompensacija.
- Kompensacija skaičiuojama nuo elektros tiekimo sutrikimo pradžios iki elektros tiekimo atstatymo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima panaikinti elektros stulpą, nuo kurio tik mums ateina elektra?
Taip, galima. Reikia kreiptis į elektros tinklus, rašyti prašymą elektros linijos iškėlimui, tada rengti projektą ir iškelti. Už visus tuos darbus turėsite mokėti jūs iš savo kišenės (projektavimas ir darbai).
Ką daryti, jei sklype yra elektros stulpai?
Reikia kreiptis į ESO ir užpildyti paraišką prisijungimui prie elektros tinklų. ESO derina projektą, o vėliau atlieka žemės kasimo ir stulpų išvežimo darbus.
Kiek kainuoja elektros stulpo perkėlimas?
Kaina priklauso nuo projekto sudėtingumo, reikalingų medžiagų ir darbų apimties. Jei elektros oro linijos yra senesnės nei 20 metų, klientas turi padengti tik 50 proc. perkėlimo darbų kaštų, visais kitais atvejais - 100 proc.
LAT išaiškinimai dėl kompensacijų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 22 d. konstatavo, jog nuostoliai dėl privačiame sklype įrengtų elektros įrenginių gali būti atlyginti, jei įrodomas jų faktas ir ryšys su nustatytu servitutu. Savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai.
Po LAT išaiškinimo, į ESO kreipėsi asmenys dėl nuostolių atlyginimo. LAT sprendimas įnešė aiškumo dėl paties kompensavimo fakto.
Ką daryti, jei susidūrėte su elektros tinklų tarnybų savivale?
Jei žala nebus ištaisyta ar atlyginta, turite teisę kreiptis į teismą ir reikalauti patirtus nuostolius atlyginti. Atminkite, kad servituto santykiai grindžiami subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais.