Emigracija ir gyvenamoji vieta Lietuvoje: svarbiausi aspektai

Pastaraisiais metais Lietuva tapo vis patrauklesnė vieta gyventi ir dirbti užsieniečiams. Tačiau, norint sėkmingai integruotis į šalies gyvenimą, svarbu žinoti pagrindinius reikalavimus ir procedūras, susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimu ir leidimų gyventi gavimu. Straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos reikia žinoti emigrantams, planuojantiems gyventi Lietuvoje.

Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje: sąlygos ir reikalavimai

Norint gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, reikia atitikti tam tikras sąlygas. Galite prašyti išduoti Jums leidimą nuolat gyventi, jeigu pragyvenote Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos - Lietuvos Respublikoje, ir turėjote leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Jums kaip dirbančiam aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (mėlynąją kortelę). Ant jums išduoto leidimo laikinai gyventi kortelės turi būti įrašas dokumentą išdavusios ES valstybės narės kalba „ES mėlynoji kortelė“.

Jūsų Lietuvoje pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėn. iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėn. Jeigu įrodysite, kad buvote išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, Jūsų pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 12 mėn. iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 18 mėn. Pragyventą laikotarpį nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas. Tačiau prarasite teisę nuolat gyventi Lietuvoje ir Jūsų turimas leidimas nuolat gyventi galės būti panaikintas, jeigu gyvensite ne Europos Sąjungos valstybėje ilgiau negu 12 mėn. iš eilės arba išvyksite iš Lietuvos gyventi į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ilgiau negu 6 metams arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgysite ilgalaikio gyventojo statusą.

Dokumentai, reikalingi leidimui nuolat gyventi gauti

Norint gauti leidimą nuolat gyventi, reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Pirmiausiai turite elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildyti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir rezervuoti vizito laiką.
• Dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo turite asmeniškai kreiptis per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS užpildymo dienos ir pateikti biometrinius duomenis (veido atvaizdą bei dviejų pirštų atspaudus) bei šiuos dokumentus:
  • prašymo numeris;
  • galiojantis kelionės dokumentas;
  • dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo metu gyvenote ir tebegyvenate Lietuvoje ;
  • dokumentas apie pakankamą pragyvenimo lėšų kiekį;
• Užsienio valstybės (-ių), kurioje (-iose) iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyvenote arba šiuo metu gyvenate pastaruosius 2 metus (išskyrus atvejus, kai gyvenimas užsienio valstybėje truko trumpiau negu 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį), kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) išduota (-os) galiojanti (-čios) pažyma (-os), patvirtinanti (-čios), kad šioje (šiose) valstybėje (-ėse) nebuvote (buvote) teistas. Ši pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo dienos.

Pažyma, kurioje nurodyta, kad Jūs nebuvote teistas, gali būti pateikta surašyta originalia anglų kalba arba gali būti pateiktas kita kalba surašyto šio dokumento vertimas į anglų kalbą, patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Šis dokumentas gali būti pateiktas surašytas originalia anglų kalba arba gali būti pateiktas kita kalba surašyto šio dokumento vertimas į anglų kalbą, patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Kiekvienas gyventojas, keisdamas gyvenamąją vietą, turi ją deklaruoti. Migracijos departamento atstovė Loreta Tumalavičienė aiškino, kad gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Pagal šį įstatymą gyvenamąją vietą privalo deklaruoti: Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Jeigu išvykstate iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, privalote deklaruoti išvykimą.

Migracijos departamentas informuoja, kad 2021 m. kovo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi. Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi: Tokiu atveju duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia.

Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:

• gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jeigu prie prašymo pridedamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su užsieniečiu rezervuotu vizito laiku - tokiu atveju savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins užsieniečio prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas;
• su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“;
• juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.

Jeigu pasirenkate gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi: duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje reikia nurodyti pildant prašymą, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nereikia. Per MIGRIS pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje.

Tai gali būti:

• gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku - savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins jūsų prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas. Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas - sutikimas gali būti sudarytas ir per www.igalojimai.lt. Renkantis šį būdą, įgaliojimo paslaugos aprašyme savininkas (bendraturtis) nurodo, kad sutinka leisti apsigyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nurodant gyvenamosios patalpos adresą. Šiuo atveju Migracijos departamento darbuotojui turėsite nurodyti įgaliojimui suteiktą identifikavimo kodą.
• su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis.

Dažniausiai pasitaikančios problemos

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė pasakojo, kad tiek pabėgėliai, tiek atvykstantieji į Lietuvą studijų tikslais ar čia sukūrę šeimą susiduria su sunkumais ieškodami gyvenamosios vietos, mat nemažai nuomotojų dar įtariai žiūri į atvykėlius dėl jų tautybės ar tikėjimo. Tiesa, ne visuomet atvykėliams pavyksta rasti būsto nuomotoją, kuris sutiktų leisti savo valdose deklaruoti gyvenamąją vietą. Čia į pagalbą atskuba gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugas teikiantys verslininkai. Taigi, pasitaiko, kad migrantai iš tiesų gyvena visai ne ten, nei informuoja Migracijos departamentą. Dalis užsieniečių tampa situacijos įkaitais ir tuo pasinaudoja asmenys, siūlantys už atlygį leisti deklaruoti gyvenamąją vietą jiems nuosavybės teise priklausančiame būste. Klaipėdos savivaldybės tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė teigė, kad su problemomis dėl gyvenamosios vietos deklaracijos susiduria atvykėliai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Kartais žmonių, kitataučiams išnuomojusių būstą, leisti deklaruoti gyvenamąją vietą atvykėliams prašo ir bendrijų pirmininkai. Dauguma šią problemą sprendžia komerciniu būdu - tiesiog mokėdami.

Migracijos departamento atstovės teigimu, už tam tikrą mokestį suteikti gyvenamosios vietos deklaracijos adresą tiesiogiai nėra uždrausta. Būna atvejų, kai darbdaviai savo darbuotojus apgyvendina apverktinomis sąlygos, o tai tarsi paslepia po išnuomotu gyvenamosios vietos deklaravimo adresu, kur šie nė nebuvo įkėlę kojų.

Akcentuojama, kad darbuotojų apgyvendinimo sąlygos yra susitarimo tarp darbuotojo ir darbdavio klausimas. „Jeigu kalbame apie nekvalifikuotus darbuotojus, kartais būna, kad darbo sutartis sudaryta tik lietuvių kalba ir žmonės neišmano ir nesupranta savo teisių ar net nežino siūlomo atlyginimo. Jiems gali būti pasakyta viena suma, o sutartyje numatyta kita“, - pasakojo K.

Migrantams Lietuva draugiška ne visuomet. Pasitaiko atvejų, kai kitataučiai nukenčia dėl to, kad per daug pasitiki būsimais darbdaviais, arba dėl to, jog nekelia pasitikėjimo čionykščiams. Į Lietuvą jau kurį laiką traukia didesniu uždarbiu nei tėvynėje susivilioję migrantai. Atvykstantiesiems galioja tam tikros sąlygos. Gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. „Migracijos departamentui svarbu, kad užsienietis būtų nurodęs savo aktualų faktinį gyvenamosios vietos adresą, kuriuo, esant poreikiui, būtų galima surasti užsienietį ir atlikti vienokio ar kitokio pobūdžio patikrinimą“, - akcentavo L. Tumalavičienė.

Primename, kad kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.

Finansinis pasiruošimas grįžtant į Lietuvą

Nusprendus sugrįžti į Lietuvą, darbo paieškas verta pradėti dar esant užsienyje. Daugelis darbdavių prisitaiko prie kandidatų ir pokalbius vykdo nuotoliniu būdu. Jei reikalinga pagalba ieškant darbo ar turite įdarbinimo klausimų, galima kreiptis į Užimtumo tarnybą. Prireikus, ši įstaiga gali skirti bedarbio pašalpą, padėti norint įgyti profesiją ar persikvalifikuojant. Jei gyvendamas užsienyje gaunate tam tikras išmokas, į jas pretenduoti galite ir Lietuvoje.

Prieš vykstant gyventi į Lietuvą, svarbu turėti sukaupus finansinį rezervą. Jis bus itin reikalingas, jei darbo paieškos užsitęs. Jei Lietuvoje neturite nuosavo būsto ar galimybės apsistoti pas artimuosius, pasidomėkite būsto nuomos kainomis mieste, kuriame ketinate apsigyventi, įvertinkite būsimas išlaidas mokesčiams už paslaugas bei tai, kiek jūsų šeima kiekvieną mėnesį išleidžia maistui, kitoms būtinoms prekėms.

Svarbūs žingsniai sugrįžus į Lietuvą

Sugrįžus gyventi į tėvynę, svarbu pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu. Kai tik deklaruojama gyvenamoji vieta Lietuvoje, būtina pradėti mokėti įmoką „Sodrai“. Jei sugrįžus iš karto dirbsite samdomą darbą, šis mokestis automatiškai yra sumokamas ir papildomai nieko daryti nereikia. Tačiau jei nesate įsidarbinęs arba ketinate dirbti savarankiškai, savo įmokomis turėsite pasirūpinti patys. Kitas žingsnis - pasirinkti gydymo įstaigą ir joje prisiregistruoti. Kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros instituciją bei šeimos gydytoją. Tad neskubėkite ir pasiskaitykite atsiliepimus internete ar pasikonsultuokite su artimaisiais. Svarbu, kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pacientams teigiamų paslaugų apmokėjimo.

Pragyvenimo lėšų kiekis

Turite pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad turite pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau nei vienerius metus. Pragyvenimo lėšų dydis yra 1 minimalioji mėnesinė alga per mėnesį, nepilnamečiam užsieniečiui - 0,5 minimaliosios mėnesinės algos vienam mėnesiui. Banko sąskaitoje esantį lėšų likutį galite patvirtinti pateikdamas banko sąskaitos išrašą arba Migracijos departamento teritorinio skyriaus darbuotojo akivaizdoje prisijungęs prie elektroninės bankininkystės sistemos. Jeigu esate išlaikomas šeimos nario, turite pateikti šio šeimos nario įsipareigojimą Jus išlaikyti ir dokumentus.

tags: #emigra #gyvenamosios #vietos