Šiame straipsnyje apžvelgiama užsienio kapitalo įmonių filantropinė veikla Lietuvoje. Tyrimas atliekamas siekiant išsiaiškinti šių verslo atstovų labdaros/paramos teikimą šalyje. Siekiant nustatyti filantropinės veiklos paplitimą tarp užsienio kapitalo įmonių Lietuvoje, tyrimo metu įmonių atstovų buvo klausiama, ar įmonė kada nors teikė labdarą/paramą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių įmonių nurodė teikiančios paramą Lietuvoje, o 38 proc. - kad ketina ją teikti. Iš atlikto tyrimo duomenų matyti, kad užsienio kapitalo įmonės yra linkusios teikti paramą toje šalyje, kurioje vykdo savo veiklą.
Motyvai teikti paramą
Klausiant, kokios priežastys paskatino įmonę teikti paramą/labdarą, atsakyta, kad jos skatina geranoriškumą, norą padėti (92 proc.). Šis veiksnys yra įmonės įvaizdžio gerinimas (30 proc.). 25 proc. respondentų nurodė įsišaknijusias rėmimo tradicijas, 20 proc. - kad įmonė nori paremti pilietines iniciatyvas. Tik 3 tyrime dalyvavusios įmonės (4 proc.) filantropinę veiklą vykdo norėdamos tokiu būdu motyvuoti savo darbuotojus. Lengvatos, kaip rėmimo motyvas, įvardintos 29 proc. apklaustųjų. 10 proc. respondentų rėmimas - tai būdas panaudoti nerealizuotas prekes. Beveik pusė (47 proc.) įmonių paramą renginiams nurodė kaip alternatyvą reklamai.
Didžiausios (virš 500 darbuotojų) tyrime dalyvavusios įmonės dažniau minėjo, jog teikia paramą/labdarą dėl įmonės įvaizdžio gerinimo (60 proc.). Lengvatos nėra pagrindinė priežastis, skatinanti teikti paramą/labdarą. Šio įstatymo 17 str. (2001) suteikta parama yra ribojamas dydis ir leidžiami atskaitymai, t. y. ją galima pripažinti įmonės veiklos sąnaudomis.
Mažiausiai, jų nuomone, rėmimą įtakoja darbuotojų motyvacija bei būdas panaudoti nerealizuotas prekes (po 6 proc.). Taip pat (geranoriškumo bei įvaizdžio gerinimo) nurodo ir norą paremti pilietinę iniciatyvą (29 proc.) bei įmonės tradiciją (25 proc.).
Remiamos sritys ir paramos pasiskirstymas
Buvo siekiama išsiaiškinti, kokias organizacijas, renginius ar projektus įmonės rėmė praėjusiais metais. Gauti rezultatai parodė, kad 2006 metais daugiausiai buvo remiama kultūra (57 proc.), švietimas (32 proc.) ir profesionalus sportas (24 proc.).
Mikroįmonės mažiausiai rėmė mėgėjišką sportą, gamtosaugą, nelaimių aukas (10 proc.). Daugiausiai paramos jos skyrė kultūrai (64 proc.) bei profesionaliam sportui (26 proc.). Didžiausios tyrime dalyvavusios įmonės savo paramą skyrė švietimui ir gamtosaugai (po 40 proc.) bei kultūrai (20 proc.). Kitoms sritims lėšų šios įmonės neskyrė. Smulkios ir vidutinės užsienio kapitalo įmonės rėmė kultūrą (34 proc.), švietimą (25 proc.), bendruomeninę veiklą (27 proc.). Mažiausiai paramos sulaukė religinės bendruomenės (4 proc.) bei socialiai pažeidžiamos grupės (8 proc.).
Transporto įmonės vienodai nurodė rėmusios kultūrą, švietimą, profesionalų sportą bei gamtosaugą (po 33 proc.). Tuo tarpu įmonės, kurios užsiima kita verslo veikla, dažniausiai rėmė švietimą (50 proc.). Gamybos įmonės mažiausiai (po 6 proc.) paramą teikė nelaimių aukoms, religinėms bendruomenėms, gamtosaugai. Taip pat tik 4 proc. prekybos atstovų teikė paramą religinėms bendruomenėms. Šiai sričiai lėšų visai neskyrė paslaugų sferos įmonės. Finansiniai respondentai taip pat mažiausiai rėmė nelaimių aukas bei religines bendruomenes (po 7 proc.).
Remiantis gautaisiais rezultatais galima teigti, jog pirmiausia užsienio kapitalo įmonės Lietuvoje teikdamos paramą vadovaujasi strateginėmis jų vykdomos rinkodaros politikos kryptimis.
8 SOCIALIAI ATSAKINGAS VERSLAS
Paramos/labdaros dydis
Įmonių, teikusių paramą/labdarą 2006 metais, buvo klausiama, kokią pinigų sumą arba kitokios paramos ekvivalentą pinigais įmonė skyrė paramai/labdarai 2006 metais. Didžiausia pagal atlikto tyrimo rezultatus teiktos paramos suma buvo nuo 1000 iki 4999 Lt. Didžiausios apklausoje nurodytos sumos (paramai skiriama suma nuo 50 000 iki 99 999, bei virš 100 000Lt.) nenurodė nei viena apklausta įmonė.
Atlikto užsienio kapitalo įmonių tyrimo rezultatai parodė, kad 82 proc. mikroįmonių paramai skyrė nuo 1000 iki 9999 Lt., 18 proc. skyrė nuo 10 000 iki 49 999 Lt. Didžiausios tyrime dalyvavusios įmonės savo paramos sumą paskirstė tolygiai - po 25 proc. pagal kiekvieną anketoje nurodytą paramos dydžio intervalą. Smulkios ir vidutinės kompanijos daugiausiai paramos/labdaros suteikė už 1000 - 4 999 Lt. (45 proc.). Gamybos įmonės daugiausiai skyrė iki 1000 Lt. paramos (25 proc.), kitiems intervalams pinigų sumos pasiskirstė po lygiai (po 19 proc.). Prekybos įmonės dažniausiai teikė 5 000 - 9 999 Lt. paramą (30 proc.), paslaugų bei kitų verslo šakų atstovai - nuo 1000 iki 4 999 Lt. (atitinkamai 46 proc.).
Remiami projektai/paraiškos
Užsienio kapitalo įmonių buvo klausiama, kokio tipo paraiškoms buvo skirta labdara/ parama. Daugiausiai apklaustųjų (62 proc.) nurodė, kad rėmė akcijas ar renginius. Mažiausiai dėmesio susilaukė pavieniai asmenys ar šeimos (25 proc.). 60 proc. smulkių ir vidutinių įmonių rėmė akcijas ar renginius. Didžiausios apklausoje dalyvavusios įmonės rėmė tęstinių organizacijų veiklą (75 proc.). Šios įmonės visai nerėmė pavienių asmenų/ šeimų, po lygiai skirdamos savo paramą tęstinei organizacijų veiklai bei renginiams ar akcijoms (po 50 proc.). Transporto įmonės dažniausiai rėmė tęstinę veiklą (80 proc.) bei akcijas ar renginius (40 proc.). Pagal veiklos sritis, įmonės dažniausiai rėmė akcijas ar renginius, beveik neskirdamos dėmesio pavieniams asmenims/ šeimoms. Šiam rėmimo būdui lėšų visai neskyrė ir kitų verslo šakų atstovai.
Iš tyrimo rezultatų matyti, kad tik didžiausios tyrime dalyvavusios įmonės turi susiformavusią tradiciją remti tęstinių organizacijų veiklą. Kitos mieliau renkasi pavienes akcijas bei organizacijas. Tai rodo filantropinių tradicijų nebuvimą tarp verslo srities atstovų.
Paramos gavėjų pasirinkimo priežastys
Užsienio kapitalo įmonės, teikdamos paramą 2006 m., 52 proc. atvejų vadovavosi įmonės rėmimo strategija. 48 proc. įmonių projektams pirmenybę teikė dėl to, jog tai buvo vietiniai paramos gavėjai. Asmeninės pažintys bei rekomendacijos lėmė 24 proc. respondentų pasirinkimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dauguma užsienio kapitalo smulkių ir vidutinių įmonių (65proc.) pasirinkimą nulėmė vietinis projektas/ organizacija. Tuo tarpu mikro- bei didžiausios tyrime dalyvavusios įmonės pasirinkimą lėmė įmonės strategija (atitinkamai 57 proc. ir 75 proc.). Taip pat pusė didžiųjų įmonių kaip priežastį nurodė ir asmenines pažintis/ rekomendacijas (50 proc.). Ši priežastis visai neįtakojo įmonių, kuriose dirba nuo 50 iki 200 darbuotojų. Taip pat jų apsisprendimo nelėmė ir novatoriškos idėjos.
Apibendrinant galima teigti, kad užsienio kapitalo įmonėms didžiosioms kompanijoms parama - tai jų strategija, vienas iš rinkodaros bei marketingo būdų. Nei viena iš didžiausių tyrime dalyvavusių įmonių nepasirinko gavėjų atsitiktinai, kai tuo tarpu smulkioms ir vidutinėms įmonėms atsitiktinumas lėmė 12 proc. pasirenkant paramos gavėją.
Filantropijos perspektyvos 2007 - 2008 metais
Siekiant išsiaiškinti tyrime dalyvavusių bei filantropinę veiklą vykdžiusių įmonių tolimesnes pozicijas, buvo klausiama, ar įmonė teiks paramą 2007-2008 metais. Galima teigti, kad didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių įmonių filantropinę veiklą vykdys ir ateityje. 51 proc. teiks tokią pat paramą, kaip ir 2006 metais, bei 44 proc. paramą didins.
2007-2008 metais paramos neketina teikti 1 įmonė, turinti nuo 10 iki 50 darbuotojų. Neapsisprendusios dėl tolimesnio paramos teikimo 2,6 proc. mikroįmonių. Parama teikiama beveik 95 proc. Neteikti paramos ketina 5 proc. paslaugų įmonių. Daugiausiai neapsisprendusių dėl paramos teikimo yra gamybos (7 proc.) bei prekybos (6 proc.) įmonėse. Apibendrinant galima teigti, kad dauguma užsienio kapitalo įmonių ir toliau vykdys filantropinę veiklą Lietuvoje. Tokios veiklos naudą rodo tarptautinė verslo filantropijos praktika.
Efektyvumo prielaidos teikiant paramą/ labdarą
Užsienio kapitalo įmonių, kurios ketina teikti paramą/ labdarą per artimiausius 2 metus buvo klausiama, ar norėdamos padidinti paramos teikimo efektyvumą (sumažinti kaštus, užtikrinti paramos tikslingumą, administravimo profesionalumą), jos per artimiausius 2 metus teiks paramą kuriuo nors iš nurodytų būdų. Dauguma (58 proc.) ketina vykdyti šią labdaringą veiklą remdamosi savo vidiniais ištekliais. Beveik pusė (47 proc.) patikės lėšas jau veikiantiems fondams. Su kitomis įmonėmis kooperuosis 11 proc. mikro- bei 8 proc. smulkių ir vidutinių įmonių. Visos didžiosios įmonės patikės savo lėšas veikiantiems fondams (100 proc.) arba veiks savarankiškai (50 proc.).
Šiais fondais pasitikės 61 proc. prekybos, 39 proc. gamybos, 33 proc. kitų verslo šakų įmonės. Apibendrinant galima pastebėti, kad didžiosios įmonės dažniausiai atiduoda savo lėšas skirtas filantropinei veiklai jau veikiantiems fondams, taip remdamos sritis, kurias pasirinks fondai, bet ne įmonės tiesiogiai. Paramos dydis (mastas) 2007-2008 metais. Siekiant išsiaiškinti tolimesnį paramos teikimo mastą, užsienio kapitalo įmonių buvo klausiama apie planuojamą jų teikti paramą. Beveik pusė (49proc.) apklaustų įmonių teigė, kad parama išliks tokia pati kaip ir 2006 metais. Mažinti paramos dydį ketina 6proc.
Analizuojant tyrimo duomenis, matome, kad 57proc. mikro įmonių paramos masto nedidins - ji liks tokia pati kaip ir 2006 metais. Parama mažės įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų (17proc.), visose kitose įmonėse paramos suma nemažės. Daugiausiai - 75proc. - parama didės įmonėse, kuriose dirba nuo 50 iki 199 darbuotojų. 50proc. įmonių, kuriose apyvarta iki 1 mln. Lt., ketina didinti paramą. Daugiausiai paramai skirtos lėšos mažės paslaugų sferoje ( 10proc.). Visoms apklausiamoms įmonėms buvo užduotas klausimas, kokios priežastys trukdo įmonei teikti paramą?
tags: #enso #baltic #nekilnojamasis #turtas