Etnografinė pajūrio žvejo sodyba Klaipėdoje, Kopgalyje, buvo pastatyta 1979 metais pagal XIX-XX amžiaus pabaigos Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybų pavyzdį. Čia atspindėtas pasiturinčio ūkininko - auginusio gyvulius, dirbusio žemę ir žvejojusio - sodybos kompleksas: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla.
Etnografinė pajūrio žvejo sodyba Klaipėdoje. Šaltinis: Vikipedija
Sodybos istorija ir kūrimas
Sodyba buvo restauruota remiantis istoriniais tyrimais, projekto autorių surinkta gausia etnografine-istorine medžiaga, literatūra bei ekspediciniais reidais į pajūrio kaimus, Šventosios gyvenvietę. Per pusantrų metų buvo detaliai išstudijuotos esamos Šventosios gyvenvietės pajūrio žvejų sodybos ir jų elementai, sudaryti tikslūs brėžiniai.
Pastatai, kuriuos galima pamatyti Jūrų muziejaus žvejo etnografinėje sodyboje, nėra vienos sodybos pastatai, ta prasme, sodyba nėra sukurta pagal konkretų pavyzdį. Gyvenamasis namas yra autentiškas Šventosios gyvenvietėje esamam Šleižio sodybos pastatui, pirtis - toje pat gyvenvietėje esamam sąlyginai vadinamoms Šventosios kurorto XIX a. sodybos pastatui, klėtis atkurta pagal esamą pajūryje Vigelio sodybos klėtį ir pan.
Žodžiu, Jūrų muziejaus etnografinė pajūrio Šventosios gyvenvietės ir aplinkinių kaimų sodybų, tai yra pastatai, kurie per šimtą ir daugiau metų išlaikė savo pirmapradę išvaizdą ir konstrukciją. Atkurti kažkurią vieną sodybą nelabai buvo įmanoma, kadangi neatsirado nė vienos sodybos, kurioje visi pastatai būtų per ilgą laiką nepakitę, nerekonstruoti ir išsilaikę.
Sodybos architektūra ir interjeras
Žvejo šeimynos troba buvo suręsta iš rąstų ir apkalta medinėmis lentelėmis, stogas dengtas nendrėmis. Iš kiemo patenkama į virtuvę (virenę) su duonkepe krosnimi. Priemenės centre, šalia krosnies, laikomi būtiniausi virtuviniai įrankiai (rykai), čia gaminamas maistas. Durys iš virtuvės veda į didžiausią kambarį, kur žvejo šeima miegojo, valgė, priiminėjo svečius.
Sodybos pastatų išdėstymas laisvas, išplanavimo centre yra gyvenamasis namas. Kiti pastatai išdėstyti taip, kad per trumpiausią laiką ir tiesiausiu keliu būtų lengviausiai pasiekiami. Pamatai lauko akmenų, sujungtų kalkių skiediniu. Sienos dvitaškių sienojų, kurių apatinis vainikas yra ąžuolinis arba pirmarūšies smalingos medienos. Visos statybinės konstrukcijos sujungtos ištašomis, užkirtimais, įpjovomis. Stogas dengtas švendrėmis, kurias Lietuvos pajūrio gyventojai veždavo iš Papės ežero Latvijoje. Langai keturių tipų. Gyvenamosios patalpos langai turi langines.
1979 m. gyvenamajame name atkurtas XX a. pr. interjeras, 1998 m. buvo atkurtas bei papildytas. Vienoje iš patalpų veikia XIX a. XX a. pr. žvejybos Lietuvos pajūryje ir pamaryje ekspozicija. Ekspozicija atspindi žvejybos ypatumus jūroje bei mariose.
Etnografinės sodybos interjeras. Šaltinis: Muziejai.lt
Sodybos šeimininkė turėdavo sparčiai suktis: reikėdavo ir duoną iškepti, sviestą išmušti, trobesius sutvarkyti, daržus išravėti.
Žvejybos tradicijos ir laivadirbystė
Autentiški XIX - XX amžių sandūros Drevernos laivadirbio J. apie didžiųjų žvejų burvalčių statybą. XX a. statė meistrai iš Latvijos, o pietinėje - iš Klaipėdos ir Drevernos. 2000 - 2001 m. sodybos, buvo atkurtas kurėno statybos procesas.
Atgijusias kylines jūros ir plokščiadugnes marių burvaltes. Žvejybos įnagių naudojimas nepakito. Būdai.
Kurėnas „SüD.1“ (nuo 2001 m.) - plaukiojantis Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas, tradicinės Kuršių marių žvejų burvaltės replika. Plokščiadugnė burvaltė, remiantis autentiškos tarpukario burvaltės išmatavimais, pastatyta 2000-2001 m. Kopgalyje prie etnografinės pajūrio žvejo sodybos ekspozicijos.
Kurėnas "SüD.1". Šaltinis: LIMIS
Edukacinė veikla ir renginiai
Pajūrio etnografinėje sodyboje vyksta ir edukaciniai renginiai. Atidengiami žvejiškos kultūros klodai. Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Sodyba buvo restauruota remiantis istoriniais tyrimais, projekto autorių surinkta gausia etnografine-istorine medžiaga, literatūra bei ekspediciniais reidais į pajūrio kaimus, Šventosios gyvenvietę.
Sodyba yra įvairių vakaronių, susitikimų, pobūvių vieta. Renginiai „įpučia gyvumo“, tačiau tampa ir nauju iššūkiu muziejaus darbuotojams.
2002 m. vyko renginiai „Karalienės Luizės sugrįžimas“, „Nerijos forto šturmas“.
| Metai | Renginys | Aprašymas |
|---|---|---|
| 2002 | Karalienės Luizės sugrįžimas | Renginys, skirtas karalienės Luizės atminimui |
| 2002 | Nerijos forto šturmas | Istorinis vaidinimas |
tags: #etnografine #pajurio #zvejo #sodyba