Tytuvėnai - tai miestelis, garsėjantis ne tik savo gamtos grožiu, bet ir jaukiais, prižiūrėtais namais bei sodybomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kuo ypatingos Tytuvėnų sodybos, kokie žmonės jas kuria ir kokius įspūdžius palieka lankytojams.
Tytuvėnai patrauklūs savo nuostabia gamta, istorija ir liaudies kūryba. Tarp kalvų plyti erdvokos pievutės, blizga ežeriukai. Iš šiaurės ir vakarų Tytuvėnus gobia seni pušynai. Apskritai Tytuvėnus iš visų pusių supa kalvotas, ežerėtas, miškingas arba pelkėtas kraštovaizdis.
Siekiant išsaugoti šios vietovės gamtos ir kultūros vertybes, buvo įkurtas Tytuvėnų regioninis parkas. Be to, miestelis garsėja bažnyčios ir vienuolyno ansambliu, įsikūrusiu pačiame centre.

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Šaltinis: wikipedia.org
Kaimo turizmo sodybos Tytuvėnuose
Tytuvėnų apylinkės, apsuptos Kurtuvėnų, Tytuvėnų ir Dubysos regioninių parkų, siūlo puikias galimybes kaimo turizmui. Vienas iš tokių pavyzdžių - kaimo turizmo sodyba „Gaja“, įsikūrusi nuostabiame Dubysos slėnyje.
Sodyba „Gaja“ kviečia organizuoti įvairias šventes - vestuves, krikštynas, gimtadienius, įmonių renginius, sąskrydžius, konferencijas ir kt. Kaimo turizmo sodyboje „Gaja“ teikiamos šios pagrindinės paslaugos: apgyvendinimas, maitinimas, pirties, kubilų, poilsiaviečių, baidarių nuoma, renginių organizavimas ir kt.
Sodyboje svečiai apgyvendinami jaukiuose dviviečiuose, triviečiuose, keturviečiuose kambariuose ir šeimyniniuose numeriuose su visais patogumais. Pro langus atsiveria nepakartojama Dubysos slėnio panorama, aukšti šlaitai, upės vingis, ošiantis pušynas.
Sodyboje teikiamos profesionalios maitinimo paslaugos. Pageidaujamą maistą ir patiekalus galite užsisakyti atvykę į sodybą, peržiūrėję siūlomą valgiaraštį, o galbūt ir paragavę patiekalų.
Kaip praleisti vieną dieną Romoje pirmą kartą atvykusiems! | 1 dienos maršrutas po Romą
Verslininko Kęstučio Belaglovio sodyba - gražiausia Tytuvėnuose
Šiais metais Belaglovių namai Ežero gatvėje išrinkti gražiausia sodyba Tytuvėnų mieste. Tytuvėniškis verslininkas ir baikeris Kęstutis Belaglovis ne mažai savo laisvalaikio skiria tėvų sodybai prižiūrėti, ypač po to, kai mirė tėvas ir nebeliko vyriškos rankos rūpintis namų aplinka.
Kęstutis Belaglovis pagal profesiją - zootechnikas, tačiau juo dirbo tik pusantrų metų - iki tarnybos armijoje. Iš pradžių verslas sukosi puikiai, bet vėliau prasidėjo metalo badas. Neapsimokėjo tuo verstis. Pusmečiui buvo išvykęs į Angliją. Darbavosi maisto sandėlyje, rūšiuodavo prekes.
Tuomet verslo idėją ponui Kęstučiui padiktavo jo pomėgis žvejoti. Pradėjo važinėti į Rusnę. Neseniai K. Belaglovis priklauso baikerių klubui.
„Vien židinį mūrijau kokius trejetą metų, - pasakoja Kęstutis. - Žinoma, aš juk ne profesionalas. Trūko patirties. Tačiau noro ir užsispyrimo pakako. Reikia suderinti akmenis, kad jie lygiai gultų vienas ant kito.“ Kantriai ponas Kęstutis darė ir sūpuokles. Iš vieno draugo baikerio gavo palaikes, daugiau kaip šimtmečio senumo, vienvietes ponų roges. Porą metų jas restauravo. Metalo supirktuvėse ieškojo tinkamų grandinių, ratų.
Didžiulį vejos plotą prie namų papuošė sena žemės ūkio technika. Stulpą sumanus sodybos šeimininkas papuošė statinaitėmis. Ant ūkinio pastato sienos įkūrė savotišką senienų muziejų.
Kur sodinti želdinius ir įkurdinti sodybos puošmenas, Kęstučiui pataria jo draugė šiaulietė architektė. Sodybą jiedu tvarko pasitardami. Aplink sodybą - 36 arų sklypas. Svarbu, kad naujasis akcentas derėtų su visa aplinka. Jo mama Ona Belaglovienė pasitiki sūnaus ir jo draugės skoniu ir leidžia tvarkytis pagal savo išmanymą.
Kęstutis Belaglovis gali sau leisti prabangą - skirti laiko pomėgiams. Gimtinėje likęs Kęstutis Belaglovis - parama savo mamai Onai Belaglovienei. Sūnus Kęstutis Belaglovių sodybai sukūrė jaukią aplinką.

Kaimo sodyba. Šaltinis: pixabay.com
Ką dar verta aplankyti Tytuvėnų apylinkėse?
- Šiluva. Dabartinės koplyčios kertinis akmuo 1912 m. buvo pašventintas kunigo J.Mačiulio-Maironio. Apie tai rašoma, kad kaimo piemenėliai ganydami bandą ant vieno didelio akmens pamatė mergaitę, ant rankų laikančią kūdikėlį ir graudžiai verkiančią.
- Lyduvėnai. Visą laiką besisukinėjant po Lyduvėnus, tiltas kabo viršuje, primindamas vos ne iš fantastinio filmo atskridusį, ilgą erdvėlaivį. Visai greta miestelio yra du dideli piliakalniai.
- Maironių kaimo koplytėlė. Jos viduje saugomas pėduotas akmuo, o netoliese trykšta stebuklingas šaltinėlis.
- Kubilių piliakalnis. Pavažiavus pusantro kilometro pasitinka jaukus prie nemažo Gryžuvos upelio stovintis kaimas. Čia pat už upelio - Kubilių piliakalnis: aukštas, su didele viršutine aikštele bei atsiveriančiu įspūdingu vaizdu į tolumas nusidriekiančius Dubysos klonius ir gilų Gryžuvos slėnį.
- Pagryžuvio dvaras. Pats Pagryžuvys pirmą kartą minimas 1595 m. Dvaro rūmai statyti 1858 m. pagal F.Rimgailos projektą. Dvaro rūmus supa parkas, kurio gražiausia dalis yra jaukiame Gryžuvos upelio slėnyje.
Kelias pradeda kilti į viršų, padovanodamas besidairantiems keliautojams puikių vaizdų. Netrukus, pravažiavus nemažas Laugalio ir Maironių gyvenvietes, posūkis dešinėn - ir asfaltuotu keliu važiuojame link Tytuvėnų.
tags: #graziausia #sodyba #tytuvenuose