Lietuva turtinga kultūros paveldu, o etnografinės sodybos atspindi šalies istoriją ir tradicijas. Viena iš tokių vietų - Sidlausko šeimos sodyba, kuri yra svarbi šalies kultūros dalis.
Rumšiškių etnografinis muziejus, kuriame eksponuojamos įvairios etnografinės sodybos.
Žemaičių Kultūros Tyrinėjimai ir Muziejai
Žemaičiai, iki XX a. vidurio išlaikę daug senosios kultūros apraiškų, tiek tarpukario, tiek pokario dešimtmečiais sulaukė nemažo specialistų ir mėgėjų dėmesio. Gausu Žemaitijoje muziejų, kurie turi archeologijos, istorijos turinčių ir etnografijos rinkinius. Kita literatūros apie žemaičius gausumo priežastis savo praeities pamėgimas, gerbimas.
Tuo galima paaiškinti etninės kultūros tyrinėtojų gausumą. Minėtini tokie vardai: Konstantinas Bružas, Izidorius Butkevičius, Marijona Čilvinaitė, Stasys Daunys, Jurgis Gimbutas, Ignas Jablonskis, Liudvikas Adomas Jucevičius, Ignas Končius, Juozas Mickevičius, Aleksandras Pakalniškis, Vladas Statkevičius, Povilas Višinskis. Šioje bibliografijoje sudėta XIXXX amžių (iki 1995 m. imtinai) literatūra knygos ir periodikos straipsniai.
Nededami darbai, kuriuose žemaičių kultūra nagrinėjama viso lietuvių etnoso mastu, tokiu atveju bibliografija kelis kartus išsiplėstų. Pozicijos klasifikuojamos pagal „Tarptautinėje tautotyros bibliografijoje” („Internationale Volkskundliche Bibliographie”, Bonn) priimtą tvarką, taip pat atsižvelgta į turimą medžiagą.
Žemaičių Etninės Kultūros Bibliografija
Žemaičių etninės kultūros bibliografija suskirstyta tokiais skyriais:
- Mokslinis gyvenimas
- Muziejai
- Tyrinėtojai
- Bendrieji tyrinėjimai
- Verslai ir jų papročiai
- Kaimai, sodybos, trobesiai
- Kapinės
- Malūnai
- Sakralinė liaudies architektūra
- Baldai
- Rakandai
- Susisiekimo priemonės
- Tautodailė ir jos kūrėjai
- Tekstilė
- Apranga
- Mityba
- Bendruomenė
- Šeima ir jos papročiai
- Kalendorinės šventės
- Atlaidai
- Pramogos, etnomuzika
- Liaudies kūryba
Jei straipsnio pavadinimas nenusako turinio, tai nurodoma aprašo gale. Lokaliniams aprašams nurodoma vieta. LK Liaudies kultūra. Lietuvių tauta. Lietuvos istorijos metraštis. Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Literatūros ir meno metraštis. Lituanistica. Meno saviveikla. Menotyra. Mokslas ir gyvenimas. MK Mūsų kraštas. Mūsų tautosaka. Muziejai ir paminklai. Naujoji romuva. Pergalė. Statyba ir architektūra. Tauta ir žodis. Tautosakos darbai. Wisła. Žemaičių praeitis. Žemaičių žemė. ETL - Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje. BLKP - Balys Buračas. Lietuvos kaimo papročiai.
Aukštųjų Šančių Piliakalnis ir Romuvos Bendruomenė
Aukštųjų Šančių piliakalnis - piliakalnis Kauno savivaldybės teritorijoje, ant Nemuno kranto, Šančių seniūnija. Pasiekiamas Aukštuosiuose Šančiuose važiuojant iš K. Baršausko gatvės Breslaujos, Prancūzų ir Verkių gatvėmis, neprivažiavus karių kapinių, 250 m į kairę rytų kryptimi nuo mašinų stovėjimo aikštelės - takelis veda iš parko, 100 m į pietus nuo aikštelės.
Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštutinės terasos krašte. Aikštelė keturkampė, pailga vakarų - rytų kryptimi, 4,5 m ilgio, 8 m pločio. Jos vakariniame krašte supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 25 m ilgio, 17 m pločio, 2 m gylio griovį. Pietiniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa, nuolaidėjanti į pietus. Šlaitai statūs, 30 m aukščio. Aikštelės ir pylimo šonai nuslinkę, piliakalnis apaugęs smarkiai išretintais lapuočiais. Į jį įrengti laiptai. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.
Dar 1924 m. piliakalnį vaizdingai aprašė Domas Šidlauskas: „Turbūt niekas nežino, jog Kauno pašonėje, A. Šančiuose, yra piliakalnis. Nors vieta labai graži ir visomis pusėmis keliauja žmonių, bet pridengtas ąžuolų, eglių ir skroblų jis nepuola niekam akysna.“
Senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ nariai - romuviai - greta piliakalnio įkūrė šventvietę, 2013 m. priešais jį esančioje aikštelėje įrengtas aukuras. Čia minimos baltiškos šventės, atliekamos įvairios apeigos. Eidami gilyn į ąžuolyną aptiksite ir žaibo pažymėtą Perkūno ąžuolą. Aplink jį „Romuvos“ bendruomenės nariai suformavo paleoastronominį kalendorių. Tai iš akmenų sudėliotas 14 m skersmens apskritimas, turintis 12 sektorių.
Aukštųjų Šančių piliakalnis.
Legendos ir Padavimai
Kaip ir daugelį kitų Kauno ir Lietuvos piliakalnių, šį gaubia legendos. Viena jų teigia, kad ant kalno vaidenasi. Kai kas čia yra matęs baltus arklius.
Etnografinė Žvejo Sodyba Smiltynėje
Dabar toje vietoje yra Lietuvos jūrų muziejaus etnografinė žvejo sodyba. Irena Gaisrienė 1964-1972 metais gyveno Smiltynėje, Smiltynės g. 5 name. „Mano teta gyveno Klaipėdoje. Kartą atvažiavau jos aplankyti, išėjau gegužės 1 d. Šeima gavo būstą Smiltynės 5-ajame name. 5 namas. Dabar jo nėra. Maždaug toje vietoje stovi Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinė žvejo sodyba.
„Penkiolikos kvadratų butą gavom. Kai atvažiavom, ten nei grindų buvo, nei durų, nieko. Viską reikėjo pirkti, vežtis per marias ir daryti patiems. Viską pati dariau, viską. Buvau ir dažytoja, ir valytoja, ir pečkurė.
„Vištas aš laikiau iki paskutinės, bet man dažnai jas pavogdavo. Visokių žmonių buvo. Buvo daug tokių, kurie nieko nenorėjo dirbti... Turėjo šeima ir daržą. "Iki kelto tada joks transportas mūsų nevežiodavo, o eiti toli, tai mindavau dviračiu. 4 val. ryto keldavausi. 5 valandą persikeldavau. Nors tada buvo ir parduotuvė Smiltynėje, didžiajame name (Smiltynės kurhauze - aut. past.), bet tame pačiame name 70 žmonių gyveno, tai kol aš iki parduotuvės nusigaudavau - jau lentynos būdavo tuščios", - pasakojo I. Bet pamažu bendruomenė susigyveno.
„Name išnaikinau blakes, susitvarkėm... Naujieji metai būdavo laukiamiausia šventė. „Susėsdavom už stalo, o dvyliktą jau lekiam prie krantinės. Raketos, signalai iš laivų, pasieniečių šviesos...“ - pasakoja I. Gaisrienė. „Kai stogą reikėjo remontuoti, pasikvietėm meistrą iš Klaipėdos. Vos ant stogo jis užlipo - darbas pasibaigė areštinėje.
"Jėzus Marija! Visus šulinius išlandžiojom, prie marių ieškojom, visas namas laksto.
Šios sodybos ir muziejai yra svarbūs kultūros paveldo išsaugojimo centrai, atspindintys Lietuvos istoriją ir tradicijas. Jie leidžia lankytojams susipažinti su senoviniu gyvenimo būdu, amatais ir papročiais.
tags: #etnografine #sidlausku #seimos #sodyba