Molėtų rajone, Kulionių kaime, ant Lenktinio ežero kranto įsikūręs unikalus kompleksas - etnografinė sodyba ir senovinė dangaus šviesulių stebykla. Ši vieta iš pirmo žvilgsnio gali nepasirodyti įspūdinga, tačiau viskas pasikeičia, kai pasirodo šeimininkas - mokslininkas, fizikas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.
Molėtų observatorija
Būtent jis suteikia šiai vietai paslaptingumo ir įdomumo savo pasakojimais, padedančiais susivokti erdvėje ir laike. Ši sodyba - tai etnokosmologo kūrinys, čia jis įgyvendino savo sumanymus - daug kas padaryta paties rankomis, be didelių investicijų.
Sodybos Istorija ir Dabartis
Naujai pastatyta tradicinė aukštaitiška dviejų galų pirkia, išlikę senos etnografinės sodybos statiniai - rūsys, tvartas - rekonstruoti. Čia šeimininkas gyvena su žmona, jie kartu prižiūri kompleksą, priklausantį Molėtų krašto muziejui. „Abu esame muziejininkai, patys valome, apskaitą vedame“, - taip prisistatė J.Vaiškūnas.
Šalia Molėtų observatorijos vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje yra išlikusios senos etnografinės sodybos statiniai - rūsys, tvartas, pirtis. Ši sodyba, kaip ir visa pietinė Lenktinio ežero pakrantė, priklauso Molėtų krašto muziejui. Šalia išlikusių pastatų yra numatyta pastatyti - tradicinę dviejų galų trobą, klėtį ir kluoną. Atstačius sodybos pastatus juose bus įrengta liaudies astronomijos ir kosmologijos ekspozicija.
Senovinė Dangaus Šviesulių Stebykla
Senovinė dangaus šviesulių stebykla - ant kalno pamiškėje smėliu išpilta apskrita aikštelė. Jos kraštuose ratu įbesta dešimt medinių stulpų su kalendoriniais ženklais, šalia jų ratu išdėstyti akmenys su išrėžtais dangaus šviesulių simboliais, senojo lietuviško Zodiako ženklais. Šio neįprasto rato viduryje - akmeninis Saulės-ugnies aukuras.
Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos kryptis svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Senosios dangaus šviesulių stebyklos buvo skirtos ne tik dangaus šviesuliams stebėti, bet ir tradicinėms tikybinėms apeigoms.
Senovinė dangaus šviesulių stebykla
Būtent nuo šios vietos prasideda įdomioji istorinė kelionė po laiką, kurią įprasmina išskirtinė šeimininko asmenybė, kuri užburia savo pasakojimais ir supažindina su pagonybe, senolių išmintimi, nustatant kalendorinį laiką, orus bei stebint dangaus kūnus.
Dangaus Prasmė Senovėje
„Stulpai, akmenys - tai detalės, svarbiausi eksponatai - Saulė, Mėnulis, žvaigždės, - komentavo stebyklos teritoriją etnokosmologas. - Dangaus šviesulių padėtis mūsų protėviams padėjo orientuotis laike, planuoti ir atlikti svarbius darbus, apeigas, išvengti netikėtumų.“
Anksčiau žmonės iš danguje matomų ženklų mokėsi gyventi. Žmonėms jis buvo ir laikrodis, ir kalendorius, ir patarėjas. Nieko neįvykdavo neatsiklausus dangaus. Visi ženklai senoliams atnešdavo daug svarbių žinių, jame būdavo ieškoma atsakymų į daugelį gyvenime svarbių klausimų.
Mūsų protėviai tikėjo, kad kiekvienas šviesos spindulys skirtas konkrečiam žmogui. Juk žvaigždė - pats tikriausias žmogaus ryšys su Dievu. Žmogus gimė - žvaigždė įsižiebė ir švies iki pat to žmogaus mirties. Anuomet visas žmogaus gyvenimas priklausė nuo gamtos.
Dabar, pasak J.Vaiškūno, dangaus prasmės nelabai suprantame, nes mus supa civilizacijos atradimai: televizija, internetas, radijas, bet užtenka, kad dingsta elektra, ir žmogus iš karto palūžta, tampa bejėgis, pažeidžiamas. O senovėje žmonės gyveno kitaip - be elektros, pinigų, kompiuterių; gyvenimo taisyklės, tradicijos rėmėsi ilgalaike pažintine ir jausmine patirtimi, stebėjimais, buvo perduodamos iš lūpų į lūpas.
„Gamta tada buvo paslaptis, didybė, kartu ir užkoduotų ženklų sistema - kaip dabar mums kelio ženklai ar turisto vadovas: važiuodami nežinomu keliu pasikliauname anksčiau juo keliavusių žmonių patirtimi, todėl laiku galime keisti savo planus, elgesį“, - pasakojo šeimininkas.
Dažnas iš tų senųjų prietarų, burtų, tikėjimų net ir pasišaipo. „Bet jeigu gyvenimas pasikeistų ar atsidurtume negyvenamoje saloje, tie vadinamieji prietarai, dangaus ženklų išmanymas, oi, kaip padėtų. Netrukus žvilgsnis į dangų ir vėl taptų būtinybe“, - pripažino etnokosmologas.
Laiko Matavimas
Pasak J.Vaiškūno, laikas iš tiesų neapčiuopiamas ir, jei nepažymėsi kokių nors atskaitos taškų, jį bus sunku pajusti. Pats seniausias prietaisas, rodantis laiką - tai lazda, kuri rodo šešėlio vietą.
Pirmasis, dar akmens amžiuje naudotas, laiko mato vienetas - tai Saulė. Metai buvo dalijami į laiko tarpsnius pagal Saulės judėjimą aplink Žemę, pažymint jos vietas skirtingu metų laiku. Pats seniausias teleskopas - du stulpai arba akmenys, kaip ir garsiajame Stounhendže Anglijoje: pagal jų metamą šešėlį buvo žymima, kur skirtingu metų laiku teka Saulė.
„Vasarą - šiaurės rytuose, žiemą - kiek nukrypusi į pietryčius, - dangaus šviesulių stebyklos rate kryptis rodo J.Vaiškūnas ir sako, kad šie stebėjimai tapo dabartinio kalendoriaus pagrindu. - Turime keturis atskaitos taškus: pavasario ir rudens lygiadienius, vasaros ir žiemos saulėgrįžas, metai padalyti į keturis sezonus.
Kitas laiko mato vienetas - Mėnulis juos suskirsto į smulkesnes dalis - dvylika mėnesių. Mėnulio fazės taip pat turėjo reikšmės kasdieniams žemiškiems žmonių darbams. Mėnulis buvo tarsi dirigentas: užverti galvą ir matai, kada laikas plaukus kirpti, kopūstus raugti, svogūnus sodinti.“
Jorės Šventė
Naujųjų metų tradicijos visame pasaulyje | Vaizdo įrašas vaikams
Nugriaudėjus pirmam pavasariniam Perkūnui, paskutinį balandžio savaitgalį, romuviai ir jiems prijaučiantieji iš visos Lietuvos renkasi etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje, atgimstančios pavasarinės gamtos apsuptyje atšvęsti pavasario šventės.
„Jorė - kalendorinė šventė, tapati Velykoms, - pasakojo šeimininkas ir vienas iš Jorės šventės rengėjų. - Bet nesiejama su jokiais istoriniais įvykiais ar svečių tautų mitais, ji mūsų prigimtinė - gyvybės atsinaujinimo šventė. Jos esmę išreiškia pati dieviškoji mūsų krašto gamta - sprogstantys pumpurai, pirmoji pavasario žaluma, pirmasis Perkūnas, pavasarinis lietus, visos gyvosios gamtos atgimimas augimui, vešėjimui, brandai.“
Jorės šventė
Pasak jo, pagrindiniai Jorės šventėje naudojami apeigų ženklai yra jore vadinama pirmoji žaluma, marginti kiaušiniai - joručiai, grūdai, akmenys, ugnis ir vanduo. Aukojama Žemynai, Gabijai, giedamos Jorės giesmės, apeiginiu rateliu pagerbiami joriukai - vardus su šaknimi Jar-, Jor-, Jur- turintys šventės dalyviai ir ant piliakalnio davusieji šventą pažadą tęsti baltų tikėjimo kelią. Po to Perkūnui skirtoje šventovėje aukojami akmenys, atsivežti iš įvairių baltų žemių vietų, tariami palinkėjimai, skirti šventės dalyviams ir visai tautai.
Pirmos dienos apeigos baigiasi visą dieną Perkūno šventovėje virusio šventinio viralo ragavimu ir vaišėmis gamtoje ant jaunų pirmos pavasarinės žolės atžalų. Čia vyksta ir margučių ridenimas, pavasarinis supimasis - „supkite meskit mane jauną“, apeiginė pirtis su maudynėmis Lenktinio ežero vandenyse, šokiai prie laužo, naktinė „Gyvo žalio“ iškyla su deglais į Kulionių piliakalnį.
Baltiškieji Papročiai
Pasak etnologo, baltiškieji papročiai yra nepakartojami, ir jų nėra ko gėdytis. Atvirkščiai - reikia nusivalyti dulkes nuo savo tapatybės duomenų, išmokti būti savimi. Visi žmonės šaukiasi tų pačių dalykų, tik skirtingomis kalbomis: sveikatos, palaiminimo, duonos kasdienės, palikuonių, prieaugio.
Pagrindinis moralinis principas - nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų. Jis yra visose pasaulio religijose, tik išreikštas kitokiais įvaizdžiais. Joks tikėjimas neteigia priešingai. Baltai neturi suregistravę konkrečių moralės priesakų, dogmų. Jie tiesmukiškai nieko neteigia ir nedraudžia.
Praktinė Informacija Lankytojams
Į pietus nuo Molėtų observatorijos vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje 1996 metais įrengta senovinė dangaus šviesulių stebykla - šventvietė (Molėtų krašto muziejaus Etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla). Rato iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais viduryje įrengtas akmeninis Saulės-ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis.
Čia apsilankius etnologas Jonas Vaiškūnas supažindins su etnoastronomijos ir archeoastronomijos paslaptimis, papasakos, kaip senovėje buvo stebimi dangaus šviesuliai, atliekami kalendorinio laiko skaičiavimai. Susipažinsite ir su senovės baltų Zodiaku. Šalia stebyklos atstatinėjama pagoniška Perkūno šventykla, stovėjusi 14 a.
Kontaktai: Gilužio g. 2, 33354 Kulionių k., Molėtų r.
Kaip Nuvykti
Vilniaus - Utenos plento 72-ame kilometre sukama rodyklės su užrašu "Observatorija 5 km." nurodyta kryptimi ir važiuojama 4 km. iki dešinėje kelio pusėje telkšančio Gilužio ežero. Už ežero pasukę į dešinę už 200 m.
Papildomos Pramogos Apylinkėse
- Molėtų observatorija ir Etnokosmologijos muziejus: Būtina aplankyti, norint susipažinti su dangaus kūnais ir atskleisti kosmoso magiją.
- Vandenlenčių parkas Pastovio ežere: Išbandykite vandenlentes Molėtuose.
- Žirgynai: Leiskitės raiti tyrinėti vaizdingų kraštovaizdžių.
- Labanoro regioninis parkas: Tyrinėkite gamtos turtingumą ir unikalumą.
- Mindūnų apžvalgos bokštas: Apžvelkite dešimtis unikalaus kraštovaizdžio kilometrų.
Etnografinė sodyba ir šviesulių stebykla - tai vieta, kur susitinka istorija, tradicijos ir gamtos išmintis. Tai puiki galimybė pažinti senovės baltų pasaulėžiūrą ir pajusti ryšį su dangumi.
tags: #etnografine #sodyba #ir #dangaus #sviesuliu #stebykla