Bolševikų propaganda Lietuvoje reiškėsi panaudojant kiekvieną sunkesnį momentą ir pritaikant metodus, kuriais buvo mulkinamos kitos tautos. Pagrindinė idėja buvo ne kartą išmėginta ir patikrinta, tačiau tikrieji bolševikinės inteligentijos kadrai ne iš karto paaiškėdavo.
Propagandos Metodai ir Tikslai
Bolševikai mėgino plėsti savo idėjų propagandą, ypač kai buvo jaučiami sunkumai, siekiant paveikti žmonių nuotaikas, kad jų idėjos įgytų daugiau įtakos. Propagandos meno mėgėjai buvo tikri profesionalai, o jų priemonės - plačiausiems sluoksniams prieinamos ir suprantamos. Bolševikų propagandoje galima pastebėti tam tikrą dvilypumą: skelbiama viena, bet svarbiausia yra tai, kas sudaro partijos slaptąjį tikslą. Pagrindinė idėja turi ir savo antrininkę, kuri tik turima galvoje, tačiau nuolatos vadovaujamasi.
Propagandos priemonės užmaskuojamos, kad per anksti nepaaiškėtų tikrieji tikslai. Bolševikų laimėjimai, padėję įsitvirtinti, turėjo nemenko pasisekimo, tačiau tikrame laipsnyje apatijos. Netrukus po okupacijos, Lietuva išnyko iš žemėlapio.
Rusų Praeities Garbinimas
Bolševikai pradėjo rusų tautos praeities garbinimą, tačiau ar jie nuoširdžiai domėjosi rusų praeitimi? Vargu ar jiems rūpėjo rusų ar kokios nors kitos tautos tautinių kovų praeitis. Tai buvo tik išskaičiavimas, nes rusų tauta jau seniai laukė progos pasididžiuoti. Bolševikai suprato, kad rusų tautą reikia sugniužinti, jei jiems nepavyks sužadinti patriotinių jausmų. Šia propaganda jie žymiai pataisė savo reikalus.
Kultūros ir Meno Sritis
Meno žmonėms bolševikų palankumas buvo ypatingas, nes jie siekė, kad tautinė forma atitiktų socialistinį turinį. Tai turėjo suvilioti lietuvius - meno darbuotojus. Jie tikėjosi, kad meno darbuotojų aspiracijos sutiks tinkamą supratimą ir įvertinimą. Tačiau pavergtos Pabaltijo tautos kito pasirinkimo nė neturėjo.
Bolševikai siūlė meno darbuotojams temas, kurias bus galima išryškinti Maskvoje. Tačiau daugelis tikėjosi, kad jų temos buvo priimtinos ir atitiks bolševikų nuotaikas. Tačiau jų nusistebimas buvo didelis, kai jie išgirdo, kad tai neįdomu.
Lietuvos rašytojai gavo vienus prabangiškiausių Kauno rūmų. Ta proga spaudoje pasipylė daugybė nesaikų džiaugsmą reiškiančių straipsnių. Tačiau tai buvo paprastas bolševikų propagandos „blefas". Ar jiems rūpi atskirų tautų kultūros ugdymas? Ne, jiems rūpi tik pasaulinė bolševikinė revoliucija - jų vyriausias ir galutinis tikslas.
Bolševikai tik apsimetinėjo, kad atskiros tautos turi daugiau galimybių plėsti savo tautinę kūrybą. Jie ieškojo tik propagandinės medžiagos, kurią būtų galima parodyti pasauliui.
Lietuvių Liaudies Meno Dekada
Bolševikų pradėtas rusų tautos praeities garbinimas paskatino inteligentus aiškintis savo būklę naujose sąlygose. Jie tikėjosi, kad bolševikai, gerbdami rusų tautos praeitį, gerbs ir kitų tautų aspiracijas. Buvo suorganizuota pagarsėjusi lietuvių liaudies meno dekada, kurioje greta kitų tautų turėjo pasireikšti ir lietuvių meno pajėgos.
Ekonomikos Nacionalizacija
Lietuvoje vyravo privatus prekybos sektorius, kurį buvo užvaldę žydai. Kooperatyvų ir atskirų lietuvių vaidmuo tebuvo pradėjęs tik didėti. Bolševikai visas privačias prekybos įmones nacionalizavo ir rado turto už 242.612.260 litų. Prekybos nacionalizacija atsiriekė ne tik nuo savininkų, bet ir nuo vartotojų. Kainos buvo nežmoniškai pakeltos, visoje prekyboje prasidėjo chaosas.
Bolševikai vykdė matavimo komediją, kurios vykdymo vadovu buvo Maskvos įgaliotinis Pozdniakovas, siekiant parengti būsimajam Lietuvos žemės ūkio sukolektyvinimui.
Žemės Ūkio Kolektyvizacija
Bolševikai vykdė matavimo komediją, kurios vykdymo vadovu buvo Maskvos įgaliotinis Pozdniakovas, siekiant parengti būsimajam Lietuvos žemės ūkio sukolektyvinimui.
Represijos ir Teroras
Bolševikai čekistiškai terorizavo daugelį lietuvių, įskaitant buvusius vidaus reikalų ministrus ir karininkus. Žmonės buvo hermetiškai izoliuoti, pasmerkti badui ir morališkai kankinami.
Dr. Marius Ėmužis. ,,1941 m. birželio Lietuvos gyventojų trėmimai: aplinkybės, eiga ir likimai“.
Kariuomenės Likvidavimas
Lietuvos kariuomenės tragedija prasidėjo subolševikinimu 29-ajame teritoriniame korpuse. Kariams teko patirti pažeminimus ir užgauliojimus.
Žydų Įtaka
Žydams buvo lengva ir laisva veikti lietuviškoje spaudoje, kuri buvo jų rankose. Jie skleidė propagandą į lietuvių tautą, mokė ją komunizmo ir raudonojo imperializmo.
Tačiau kai kurie žydai skundė lietuvius bolševikams, norėdami visur tvarkyti ir valdyti. Dėl to kilo darbininkių moterų grumtynės su bolševikų milicija ir su žydais, kurių metu lietuvės išvijo žydus iš darbovietės.
Švietimo Sistema
Bolševikai rodė didelį interesą mokyklų jaunimui, siekdami išugdyti bolševikinę inteligentiją. Mokyklose buvo pašalinti religiniai simboliai, nepageidaujama literatūra, pakeistos programos ir apkarpyti vadovėliai.
Darbininkų Rengimas
Bolševikai ėmėsi kvalifikuotų darbininkų rengimo, steigiant amatų ir geležinkelio mokyklas. Į šias mokyklas turėjo būti priimta 14.000 jaunuolių nuo 16-17 metų amžiaus.
Išvados
Bolševikų propaganda Lietuvoje buvo įvairialypė ir agresyvi, siekiant įtvirtinti sovietinę valdžią ir sunaikinti tautinę savimonę. Nors bolševikai deklaravo tautų lygybę ir kultūrinį pakilimą, realybėje jie vykdė represijas, ekonominę eksploataciją ir kultūrinį unifikavimą.
Pagrindiniai įvykiai ir datos
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1940 m. birželis | Lietuvos okupacija |
| 1940 m. liepa | Prekybos nacionalizacija |
| 1941 m. birželis | Masinis lietuvių trėmimas į SSSR |
Redaktorius J. Balčiūnas. Redakcijos ir administracijos adresas: Kaunas, Laisvės Alėja 41b. red. - 20045; adm. - 20451. Tiražas 20 000 egz.