Šalia Molėtų observatorijos, vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje, įsikūrusi etnografinė sodyba ir senovinė dangaus šviesulių stebykla - tai vieta, kur susipina istorija, mokslas ir gamta. Šis unikalus kompleksas, priklausantis Molėtų krašto muziejui, kviečia lankytojus pasinerti į senovės baltų pasaulį, susipažinti su etnokosmologijos paslaptimis ir pajusti ryšį su protėvių išmintimi.
Senovinė Dangaus Šviesulių Stebykla - Šventvietė
1996 metais vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje buvo įrengta senovinė dangaus šviesulių stebykla - šventvietė. Rato iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais viduryje įrengtas akmeninis Saulės-ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis.
Čia apsilankius, etnologas Jonas Vaiškūnas supažindins su etnoastronomijos ir archeoastronomijos paslaptimis, papasakos, kaip senovėje buvo stebimi dangaus šviesuliai, atliekami kalendorinio laiko skaičiavimai. Susipažinsite ir su senovės baltų Zodiaku. Šalia stebyklos atstatinėjama pagoniška Perkūno šventykla, stovėjusi 14 a.
Kontaktai: Gilužio g. 2, 33354 Kulionių k., Molėtų r.
Etnokosmologo Kūrinys
Molėtų rajone Kulionių kaime esanti etnografinė sodyba ir senovinė dangaus šviesulių stebykla iš pirmo žvilgsnio neatrodo esanti įspūdinga, tačiau tik tol, kol nepasirodo šeimininkas - mokslininkas, fizikas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Būtent jis suteikia šiai vietai paslaptingumo ir įdomumo savo pasakojimais, padedančiais susivokti erdvėje ir laike.
Naujai pastatyta tradicinė aukštaitiška dviejų galų pirkia, išlikę senos etnografinės sodybos statiniai - rūsys, tvartas - rekonstruoti. Ši sodyba - tai etnokosmologo kūrinys, čia jis įgyvendino savo sumanymus - daug kas padaryta paties rankomis, be didelių investicijų.
Dangaus Prasmė
Pasak J.Vaiškūno, laikas iš tiesų neapčiuopiamas ir, jei nepažymėsi kokių nors atskaitos taškų, jį bus sunku pajusti. Posakis „laikas - pinigai“ primena, kad ir viena, ir kita svarbu išlaikyti. O kaip tai padaryti? Laiką galima matyti, kiekvienas laikas turi turinį. Pats seniausias prietaisas, rodantis laiką - tai lazda, kuri rodo šešėlio vietą.
„Konkrečiai tam žmogui aš pasakoju galbūt pirmą kartą jo gyvenime. Senovėje tai darė žyniai - Dievo pasiuntiniai Žemėje, saugoję žinias, tradicijas. Visą procesą užtvirtindavo šventa ugnis, kurios prasmė - šviesti, kurti, atminti. Bet svarbiausia, kad ugnis negestų širdyje“, - įsitikinęs pašnekovas.
Pirmasis, dar akmens amžiuje naudotas, laiko mato vienetas - Saulė. Metai buvo dalijami į laiko tarpsnius pagal Saulės judėjimą aplink Žemę, pažymint jos vietas skirtingu metų laiku. Pats seniausias teleskopas - du stulpai arba akmenys, kaip ir garsiajame Stounhendže Anglijoje: pagal jų metamą šešėlį buvo žymima, kur skirtingu metų laiku teka Saulė.
„Vasarą - šiaurės rytuose, žiemą - kiek nukrypusi į pietryčius, - dangaus šviesulių stebyklos rate kryptis rodo J.Vaiškūnas ir sako, kad šie stebėjimai tapo dabartinio kalendoriaus pagrindu. - Turime keturis atskaitos taškus: pavasario ir rudens lygiadienius, vasaros ir žiemos saulėgrįžas, metai padalyti į keturis sezonus. Kitas laiko mato vienetas - Mėnulis juos suskirsto į smulkesnes dalis - dvylika mėnesių. Mėnulio fazės taip pat turėjo reikšmės kasdieniams žemiškiems žmonių darbams. Mėnulis buvo tarsi dirigentas: užverti galvą ir matai, kada laikas plaukus kirpti, kopūstus raugti, svogūnus sodinti.“
Jorės Šventė
Nugriaudėjus pirmam pavasariniam Perkūnui, paskutinį balandžio savaitgalį, romuviai ir jiems prijaučiantieji iš visos Lietuvos renkasi etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje, atgimstančios pavasarinės gamtos apsuptyje atšvęsti pavasario šventės.
„Jorė - kalendorinė šventė, tapati Velykoms, - pasakojo šeimininkas ir vienas iš Jorės šventės rengėjų. - Bet nesiejama su jokiais istoriniais įvykiais ar svečių tautų mitais, ji mūsų prigimtinė - gyvybės atsinaujinimo šventė. Jos esmę išreiškia pati dieviškoji mūsų krašto gamta - sprogstantys pumpurai, pirmoji pavasario žaluma, pirmasis Perkūnas, pavasarinis lietus, visos gyvosios gamtos atgimimas augimui, vešėjimui, brandai.“
Pasak jo, pagrindiniai Jorės šventėje naudojami apeigų ženklai yra jore vadinama pirmoji žaluma, marginti kiaušiniai - joručiai, grūdai, akmenys, ugnis ir vanduo. Aukojama Žemynai, Gabijai, giedamos Jorės giesmės, apeiginiu rateliu pagerbiami joriukai - vardus su šaknimi Jar-, Jor-, Jur- turintys šventės dalyviai ir ant piliakalnio davusieji šventą pažadą tęsti baltų tikėjimo kelią.
Po to Perkūnui skirtoje šventovėje aukojami akmenys, atsivežti iš įvairių baltų žemių vietų, tariami palinkėjimai, skirti šventės dalyviams ir visai tautai. Pirmos dienos apeigos baigiasi visą dieną Perkūno šventovėje virusio šventinio viralo ragavimu ir vaišėmis gamtoje ant jaunų pirmos pavasarinės žolės atžalų.
Čia vyksta ir margučių ridenimas, pavasarinis supimasis - „supkite meskit mane jauną“, apeiginė pirtis su maudynėmis Lenktinio ežero vandenyse, šokiai prie laužo, naktinė „Gyvo žalio“ iškyla su deglais į Kulionių piliakalnį.
Kaip Rasti?
Vilniaus - Utenos plento 72-ame kilometre sukama rodyklės su užrašu "Observatorija 5 km." nurodyta kryptimi ir važiuojama 4 km. iki dešinėje kelio pusėje telkšančio Gilužio ežero. Už ežero pasukę į dešinę už 200 m.
Adresas: Gilužio g. 2A, Kulionių k., Čiulėnų sen., Molėtų r.
Poilsis Šalia: "Stirnelės Viensėdis"
Jei ieškote ramesnio poilsio gamtoje, netoli etnografinės sodybos įsikūręs "Stirnelės viensėdis". Jis įsikūręs itin vaizdingoje vietoje - Labanoro regioniniame parke, 10 ha plote. 4 kilometrų spinduliu čia yra net 18 įvairaus dydžio ežerų ežerėlių.
Mėgstantiems gamtą, ramybę, paukščių čiulbėjimą - pas mus tikra atgaiva. Miške rasite įvairiausių uogų, grybų, pasirinksite žolelių arbatoms. Artimiausias - Stirnių ežeras, nuo sodybos iki smėlėto pliažo - apie kilometras miško keliu, kurį galima įveikti pėsčiomis. O kad ėjimas neprailgtų, siūlome važiuoti dviračiais, kurie sodyboje suteikiami nemokamai, arba automobiliu.
Sodyba orientuojasi į ramų šeimyninį poilsį. Jūsų poilsiui siūlome tris vienodus 55 m2 ploto rąstinius namelius su svetaine, virtuve, visais patogumais, 2 miegamaisiais 2-ame aukšte (2+3) bei terasa su lauko baldais. Turime ir didesnį namą su erdvia svetaine, virtuve, pirtimi ir 4 miegamaisiais antrame aukšte (4+4+4+5). Sodyboje galima rengti šeimynines šventes, įvairius renginius, stovyklas. Vienu metu sodyboje gali ilsėtis apie 30-40 žmonių grupė.
Apgyvendinimas
Stirnelės viensėdyje ramiam poilsiui skirti trys vienodi 55 m2 ploto rąstiniai nameliai su:
- Svetaine
- Virtuve
- Visais patogumais
- 2 miegamaisiais 2-ame aukšte (2+3)
- Terasa su lauko baldais
Name yra erdvi svetainė, atskira virtuvė, pirtis, 2 san. mazgai, ir 4 miegamieji 2-me aukšte, kur patogiai gali ilsėtis 4 šeimos.
Pramogos
Sodyboje galite išsinuomoti dvivietes baidares ir šalia tekančiu vingiuotu Stirnės upeliu nusiirti į Stirnių ežerą. Ežeras didelis, gražus, jame perisi daug paukščių. Pasiplaukiojus, tuo pačiu upeliu pasroviui grįšite į sodybą. Čia nuovargį galėsite nusiplauti pirtelėje ar kubile.
Norintiems baidarėmis plaukti ilgesnius maršrutus, organizuojame plaukimą Kiaunos, Lakajos upėmis. Jus iš sodybos nuvešime į pasirinkto maršruto pradžią, o po plaukimo atvešime atgal į sodybą.
Maitinimas
Norintys maitinimą (pusryčius ir (arba) vakarienę) gali užsisakyti.
Kaip Rasti "Stirnelės Viensėdį"?
Važiuojant Vilniaus-Utenos plentu 64 kilometre sukti Ignalinos kryptimi, 15-me km, pravažiavus Stirnių kaimą, už kelio ženklo "Kaimo turizmas 500 m" sukti į kairę, į vieškelį. Pasukus važiuoti apie 200 m ir ties kitu kelio ženklu "Kaimo turizmas 200 m" vėl sukti į kairę.
Papildomos Lankytinos Vietos Netoliese:
- Alantos Dvaras: palaimintojo T. Matulionio muziejus ir V. Žukausko-Mickėno sodyba-muziejus.
Etnografinė sodyba šalia Molėtų observatorijos ir "Stirnelės viensėdis" - tai puiki vieta pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą ir gamtą!
tags: #etnografine #sodyba #ir #dangaus #sviesuliu #stebykla