Etnografinės Sodybos Projektavimo Reikalavimai Lietuvoje

Etnografinės sodybos - tai ne tik gyvenamieji namai, bet ir svarbi Lietuvos kultūros paveldo dalis. Jų projektavimas ir statyba reikalauja ypatingo dėmesio, siekiant išsaugoti tradicinius architektūrinius bruožus ir kraštovaizdžio ypatumus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, keliamus etnografinių sodybų projektavimui Lietuvoje, įskaitant teisinius aspektus, architektūrinius ypatumus ir rekomendacijas.

Rumšiškių etnografinis muziejus

Teisiniai Aspektai ir Reglamentavimas

Veiklą Regioniniame parke reglamentuoja įvairūs įstatymai ir nutarimai, įskaitant:

• Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas
• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas
• Lietuvos Respublikos miškų įstatymas
• Lietuvos Respublikos vandens įstatymas

Taip pat svarbūs yra Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343.

Atskirose Regioninio parko dalyse yra nustatytos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos - vietovės, įtrauktos į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai.

Veiklą „Natura 2000“ teritorijose papildomai reglamentuoja, apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr.

Planų, programų ir ūkinės veiklos projektų įgyvendinimo poveikis „Natura 2000“ teritorijoms vertinamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagrindinės Sąvokos

• Atokvėpio vieta - trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio funkcinio prioriteto zonose ir kitose vietose.
• Dvaro (palivarko) sodyba - dvaro teritorijos dalis, skirta gyventi, taip pat kitoms reikmėms (reprezentacinėms, ūkinėms, gamybinėms, rekreacinėms, švietimo).
• Kraštovaizdžio estetinė vertė - bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.
• Mažieji kraštovaizdžio architektūros įrenginiai ir statiniai - informacijai skirti įrenginiai (skydai, stendai, informaciniai ženklai ir riboženkliai), kiti įrenginiai: supynės, laipynės, dekoratyvinės skulptūros, šviestuvai, stacionarūs baldai - suolai, stalai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, nesudėtingi statiniai: atraminės sienutės, tvorelės, platformos, pakilumos, skirtos teritorijos apžvalgai, laiptai, lieptai, tilteliai, pavėsinės, stoginės, kiti teritorijos vieningo stiliaus tvarkymo ir puošybos objektai.
• Stovyklavietė - poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga.

Bendrieji Projektavimo Reikalavimai

Statiniai Regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės Žemaitijos etnografinio regiono ypatumus.

Sodybos Formavimas ir Užstatymas

Viename žemės sklype leidžiama formuoti vieną sodybą (vieną gyvenamąjį namą su priklausiniais). Tradicinė kaimo sodyba susideda iš gyvenamojo namo ir šių priklausinių: svirno (klėties), kluono, tvarto, pirties, daržinės, rūsio, malkinės. Projektuojant, rekonstruojant ar statant naują sodybą, nėra privaloma statyti visus nurodytus priklausinius. Be to, joje gali būti ir kiti sodybos pastatai (garažai, pagalbinio ūkio paskirties pastatai), architektūriniais sprendimais priderinti prie tradicinių pastatų.

Sodybos pastatais užstatomas žemės plotas priklauso nuo žemės sklypo ploto:

• kai žemės sklypo plotas yra iki 0,5 ha, sodybos pastatais bendras užimamas žemės plotas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimus, bet negali viršyti 500 m2.
• kai žemės sklypo plotas yra nuo 0,5 ha iki 3 ha, sodybos pastatais užstatomas žemės plotas - iki 700 m2.

Dvarų (palivarkų) sodybos (būdingos Etnografiniam regionui) atstatomos ar statomos pagal buvusius analogus, pagrįstus istoriniais ir (ar) archyviniais dokumentais, remiantis fotofiksacijomis, didesniuose nei 0,5 ha ploto žemės sklypuose (Regioninio parko tvarkymo plane numatytose naujų sodybų statybos vietose).

Architektūriniai Reikalavimai

Projektuojant naujas sodybas, svarbu atsižvelgti į tradicinės architektūros bruožus. Štai keletas pagrindinių reikalavimų:

• gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 140 m2.
• tradicinis gyvenamasis namas - stačiakampio plano (ilgio/ploto santykis: 1:1,5-3,2).
• gyvenamojo namo aukštis iki kraigo - 7,5 m.
• stogai: dvišlaičiai, keturšlaičiai, valminiai, pusvalminiai, čiukuriniai 30o-45o nuolydžio.
• tradiciniai pagalbinio ūkio pastatai - vienaukščiai, dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogu. Aukštis - iki 8,5 m (kluono, daržinės), kitų pastatų - iki 6 m.
• pastatų planas - ištęstas stačiakampis arba „U“ ar „L“ formos plano.
• pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga, (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda.
• tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas.
• sodybų gyvenamųjų namų langų rėmai suskaidomi į tris, keturias ar šešias dalis.
• ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatai, kurie dėl savo specifikos ir techninių reikalavimų negali būti statomi išlaikant tradicinės Etnografinio regiono architektūros savitumus, projektuojami taip, kad nepažeistų sodybos vientisumo.

Spalvos:

• sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, raudona (degto molio), pilka.
• pastatų sienų spalvos: gelsva (šviesi molio), ruda, pilka ar natūrali medžio spalva.

Apribojimai ir Draudimai

• neleidžiama užtverti paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių, pravažiavimų ir praėjimų į juos, pažintinių takų ir vidaus kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, kitaip riboti Regioninio parko lankymą.
• vandens telkiniuose prie sodybų (ar namų valdų) leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne platesnį kaip 2 m pločio iki 30 m2 ploto.
• draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus).
• regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais motorinėmis transporto priemonėmis (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones.
• kraštovaizdžio draustiniuose esančių sodybų gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose draudžiama projektuoti ir įrengti vitrininius langus.

Saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti tik ant pastatų stogų ir (ar) pastatų fasadų, kurie nėra matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų), gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų.

Rekreacinės Zonos Tvarkymas

Tvarkant Regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto zonas, didinamas vietovės estetinis potencialas, gerinamos vietovės eksponavimo galimybės, formuojami nauji želdiniai, įgyvendinamos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo, medynų atsparumo rekreacinėms apkrovoms didinimo priemonės, įrengiami pliažai, poilsiui pritaikomos pakrantės.

Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose, numatytose Regioninio parko tvarkymo plane, vadovaujantis Reglamento 10 punkto nuostatomis, leidžiama naujų rekreacinių statinių ir pastatų statyba, kurių aukštis - iki 8,5 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statant naujus rekreacinius pastatus ar jų kompleksus, rekomenduojama atsižvelgti į Etnografiniam regionui būdingą tradicinių sodybų ar dvarų architektūrą.

Miškų Tvarkymas

Miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus.

• Miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose, nustatytuose Raseinių rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje.
• Pažintinių ir mokomųjų takų, kitos rekreacinės infrastruktūros, numatytos Regioninio parko planavimo schemoje projektavimas ir įrengimas.
• Pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant Regioninio parko planavimo schemoje numatytais pėsčiųjų, dviračių, vandens turizmui skirtais pažintiniais takais.

„Natura 2000“ teritorijose skatinamas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytų gamtotvarkos priemonių ir ūkininkavimo formų, palaikančių tinkamą buveinių ir saugomų rūšių būklę, įgyvendinimas.

Tradicinės kaimo architektūros nykimo pradžia siejama su pokaryje prasidėjusia kolektyvizacija, po to melioracija, kurios paveikė visus etnografinius regionus. Tuomet kaimo kultūros paveldui buvo padaryta nepataisoma žala.

Subtilesnių sodybų skirtumų, pasak specialistės, ryškėja pasižvalgius po etnografinius Lietuvos regionus. Žemaičių trobą ir aukštaičių pirkią skiria dydis, pastatų išdėstymas kiemo erdvėje, patys įvairiausi statinių bruožai, pavyzdžiui, stogui dengti pasirinktos medžiagos.

Daugiausia tradicinių sodybų išliko saugomose teritorijose, tačiau nusprendusiesiems ten įsigyti ar atkurti sodybą teks susitaikyti ir su pastatų tvarkymo ar rekonstrukcijos reikalavimais.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiosios specialistės O. Drobelienės, saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai pirmiausia stengiasi dirbti šviečiamąjį darbą: aiškinti žmonėms, kokius tradicinės architektūros bruožus - statinio aukštį, dydį, tūrį, puošybos elementus - privalu saugoti, kokias statybines medžiagas dera naudoti.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba rengia Tradicinės kaimo statybos pavyzdžių katalogus visiems Lietuvos regionams.

Architektės R. Bertašiūtės nuomone, skirtingą saugotinų vertybių sampratą lemia nevienodas tradicinės architektūros suvokimas. Vis dėlto ji pabrėžė, kad su gamta nekonfliktuojančio žmogaus gyvenimas kaime nėra pakitęs.

Šiuolaikiška sodyba

tags: #etnografines #sodybos #projektas