Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato istorija Lietuvoje

Lengvoji atletika - viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, apibrėžianti žmogaus fizinių galimybių ribas. Jos istorija siekia gilią senovę, o šiuolaikinė lengvoji atletika atsirado XIX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919 metais, o uždarų patalpų varžybos (maniežuose) ypač išpopuliarėjo nuo XX a. 7 dešimtmečio. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato istoriją, jo raidą, svarbiausius įvykius ir pasiekimus.

Lengvosios atletikos ištakos ir raida

Pirmą kartą bėgimo (1 stadijos - 192,27 m) varžybos minimos 776 m. prieš Kristų graikų Olimpijos žaidynių įrašuose. Ši data laikoma oficialia Antikos žaidynių pradžia. Iš pradžių žaidynių programą sudarė tik bėgimas, vėliau - penkiakovė, susidedanti iš bėgimo, šuolio į tolį, ieties ir disko metimo, imtynių.

Šiuolaikinė lengvoji atletika atsirado XIX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje. 1837 m. čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. Didelę reikšmę tolesnei lengvosios atletikos plėtotei turėjo olimpinių žaidynių atgaivinimas 1896 m. XX a. pradžioje pradėta rengti nacionalinius lengvosios atletikos čempionatus. 1912 m. įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (IAAF), kuri 2001 m. pervadinta į Tarptautinę lengvosios atletikos federacijų asociaciją (IAAF).

Lengvoji atletika Lietuvoje

Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919 m. 1921 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios lengvosios atletikos pirmenybės (10 rungčių; dalyvavo tik vyrai). Lengvosios atletikos propagavimu rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (įkurta 1920 m.) ir Lietuvos sporto lygos lengvosios atletikos komitetas (įkurtas 1922 m.). Nuo 1926 m. lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija.

1936 m. įvyko pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos vyrų rinktinės varžybos su Latvijos, 1937 m. - su Estijos lengvaatlečiais. 1938 m. Kaune pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados lengvosios atletikos varžybose dalyvavo 180 Lietuvos ir užsienio lietuvių sportininkų.

Uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybų populiarumas

Nuo XX a. 7 dešimtmečio vis populiaresnės tampa lengvosios atletikos varžybos patalpose (maniežuose). Dauguma lengvosios atletikos treniruočių ir varžybų gali vykti uždarose patalpose (lengvosios atletikos manieže), tačiau pavasarį ir vasarą paprastai organizuojama lauke (pvz., stadionuose). Maniežo arba uždarų patalpų stadionas lengvojoje atletikoje nuo lauko stadiono skiriasi specialiais 60 m bėgimo takeliais.

Šeštadienį (vasario 22 d.) Panevėžio lengvosios atletikos manieže prasidėjo dvi dienas vyksiantis Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas. Jame dalyvavo apie 300 sportininkų, tarp kurių 8 olimpiečiai. Varžybose buvo galima stebėti stipriausių Lietuvos lengvaatlečių startus, įnirtingas kovas bėgimo takeliuose, metimų bei šuolių sektoriuose, gerinamus Lietuvos rekordus.

2020 metų čempionato akcentai

2020 m. vasario 15 d. Klaipėdoje vykusiame Lietuvos jaunimo čempionate Karolina Vaitkevičiūtė, nesulaukusi didelio pasipriešinimo, 3000 m distanciją nubėgo per 10.38,37 sek. (asmeninis rekordas) ir tapo čempione. Pasiektas rezultatas netenkino Karolinos, tad ji panoro jėgas išbandyti Lietuvos suaugusių čempionate. Atletė 3000 m įveikė antra, ženkliai pagerino savo asmeninį rezultatą - 10.22,78 sek.

Telšiškis, dabar sportuojantis Vilniuje (Sporto klubas COSMA, treneris M. Skrabulis), trečius metus paeiliui tapo 400 m bėgimo čempionu.

Kuriozai ir netikėtumai

Klaipėdoje prasidėjusiame Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate neišvengta kuriozų. Šalies rekordą pagerinti bandžiusi Airinė Palšytė sėkmingai peršoko į 199 cm aukštį iškeltą kartelę, tačiau dar kartą išmatavus aukštį paaiškėjo, jog kartelė iškelta keliais milimetrais per žemai. Kurioziškai varžybos susiklostė ir Vaidai Žūsinaitei. Sportininkei starto metu varžovė „numynė“ batą, tad 1500 m rungties distanciją ji įveikė su vienu batu.

Klaipėdos indėlis

Vyrų rutulio stūmimo rungties čempiono titulą iškovojo šeimininkų atstovas Šarūnas Banevičius. Kelialapį į Europos čempionatą jau turintis lengvaatletis įrankį nustūmė 19,19 m. Sportininkas teigė, kad dalyvauti varžybose Klaipėdoje jam yra privalumas: stebėjo tėvai, treneris, brolis, daug artimų žmonių, kurie eilę metų jį palaiko.

Žymiausi Lietuvos lengvaatlečiai ir jų pasiekimai

Štai keletas žymiausių Lietuvos lengvaatlečių:

• Virgilijus Alekna: vienas ryškiausių lengvaatletų, 2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių disko metimo čempionas.
• Mykolas Alekna: tęsia tėvo kelią - 2022 m. tapo Europos disko metimo čempionu, 2023 m. iškovojo pasaulio čempionato sidabro medalį.
• Austra Skujytė: septynkovininkė ir dešimtkovininkė, kuri 2005 metais pagerino pasaulio rekordą moterų dešimtkovėje, surinkusi 8366 taškus.
• Vytautas Girnius: aklųjų ir silpnaregių sportininkas, iškovojęs daug pergalių paralimpinėse žaidynėse ieties metime ir penkiakovėje.

Olimpiniai medalininkai

Nuo 1928 m. olimpinėse žaidynėse Lietuvos lengvaatlečiai iškovojo ne vieną medalį:

• Auksas: R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004).
• Sidabras: A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004).
• Bronza: B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A. Skujytė (septynkovė, 2012).

Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato istorija

Čempionato istorija apima daugybę svarbių įvykių ir pasiekimų. Štai svarbiausi iš jų:

• 1919 metai: Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu ir parodyti, kaip reikia treniruotis.
• 1921 metai: Įvyko pirmosios oficialios lengvosios atletikos pirmenybės Kaune, Vytauto kalne.
• 1922 metai: Pasirodė pirmasis lietuviškas sporto žurnalas „Lietuvos sportas“, kuris teikė informaciją apie treniruotes ir varžybų taisykles.
• 1923 metai: Lengvoji atletika plito ir kariuomenėje, o varžybos pirmą kartą buvo surengtos Panevėžyje.
• 1926 metai: Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose - akademinio jaunimo atstovai Helsinkyje debiutavo SELL studentų olimpiadoje.
• 1927 metai: Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės pirmą kartą buvo surengtos Klaipėdoje.

Tolimesnė raida ir iššūkiai

1928 m. pradžioje dėl lengvaatlečių dalyvavimo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse vyko audringi ginčai. Dauguma manė, kad lengvaatlečių rezultatai per menki, jie tik sukompromituos pačius sportininkus ir padarys žalą. 1934 m. toliau tęsiama SPORŪTOS programa, šis darbas tampa visos valstybės reikalu, ypač daug dėmesio skiriama kaimui.

Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos

Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas ir toliau yra svarbus įvykis šalies sporto kalendoriuje. Jame dalyvauja stipriausi Lietuvos lengvaatlečiai, siekiantys pagerinti asmeninius ir nacionalinius rekordus, iškovoti kelialapius į tarptautines varžybas.

Sprinteris Adas Dambrauskas tarsi viesulas įsiveržė į Lietuvos lengvosios atletikos elitą. 19-metis sportininkas jau spėjo sudalyvauti Europos ir pasaulio U20 čempionatuose, o šių metų pradžioje jam puikiai susiklostė uždarų patalpų sezonas.

Apeldorne (Nyderlandai) vykusio Europos uždarųjų patalpų lengvosios atletikos čempionato pusfinalyje A.Dambrauskas 60 m distanciją įveikė per 6,62 sek. ir pakartojo dar 1993 m. užfiksuotą Kastyčio Klimo Lietuvos rekordą. Iš Kėdainių kilęs A.Dambrauskas nuo mažens išsiskyrė sportiškumu. Pirmieji sportiniai žaidimai prasidėjo mokykloje, čia iš pradžių jis žaidė kvadratą, o vėliau - futbolą. Bet sporto karaliumi tituluojamas futbolas jam greitai atsibodo. Ir jaunuolis pasirinko sporto karalienę.

„Genetiškai buvau gana greitas ir visada būdavau greičiausias klasėje. Klasės draugas pasiūlė lankyti lengvąją atletiką, o aš turėjau po pamokų kažkuo užsiimti, nes gyvenome už Kėdainių, todėl tėvai mane pasiimdavo tik po darbo vakare. Taip pradėjau Kėdainiuose sportuoti lengvąją atletiką. Iš pradžių ji man nepatiko ir lankiau tik iš reikalo. Kai po truputį rezultatai ėmė gerėti, pats supratau, kad čia kažkas gali pavykti. Nenorėjau ateityje gailėtis, kad neišvykau iš Kėdainių, todėl parašiau savo dabartinei trenerei Irinai Krakoviak-Tolstikai ir taip atsidūriau sostinėje“, - „Olimpinei panoramai“ pasakoja A.Dambrauskas.

Dabar sprinteris dirba su Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyve I.Krakoviak-Tolstika ir atstovauja „Jusis Training“ klubui.

„Sprinteriui reikia turėti agresyvumą ir norą laimėti. Jeigu būsi nusiteikęs ar fiziškai, ar psichologiškai ne šimtu, o 90 procentų - nieko nebus. Taip pat reikia labai protingai dirbti - ir ilsėtis, ir treniruotis. Reikia suprasti, ką darai. Neužtenka vien daryti tai, ką pasako treneris - būtina suvokti, kodėl tą darai“, - pabrėžia A.Dambrauskas.

Nors įgimto talento ir atsakingo darbo jam netrūksta, Lietuvoje nedažnai šalies suaugusiųjų rekordus pasiekia moksleivis. A.Dambrauskas, kuris tik šiemet baigs mokyklą, bėgimo takelyje jau varžosi su savo herojais.

„Kai buvau vaikas, niekada negalvojau, kad taip greitai viskas gali vykti. Žinoma, svajodavau apie Lietuvos rekordus arba patekimą tarp geriausių Europos bėgikų. Kai būdamas šešiolikos atvykau į Vilnių, nuolat stebėdavau Gediminą Truskauską, kuris buvo grįžęs iš olimpinių žaidynių. Praėjo pora metų ir atsirado noras su juo ne tik konkuruoti, bet ir nugalėti. Dar ir dabar nesuprantu, kaip taip greitai viskas įvyko, kad jau galiu bėgti šalia savo herojų“, - stebisi sprinteris.

Lygiuotis A.Dambrauskas turi į ką. Jis išskyrė keletą savo favoritų, kurie žavėjo arba iki šiol žavi jaunąjį Lietuvos sportininką.

„Aš pradėjau aktyviai sportuoti lengvąją atletiką, kai Usainas Boltas jau buvo baigęs karjerą. Į jį nežiūrėjau kaip į autoritetą. Jis man - legenda, pasiekusi įspūdingų rezultatų. Kadangi jį matydavau tik per „Youtube“ ar televiziją, tai man jis tiesiog legenda, bet ne autoritetas, - paaiškina A.Dambrauskas. - Kur kas didesnis mano įkvėpimo šaltinis yra italas Marcellis Jacobsas, Tokijo olimpinis čempionas. Jis jau buvo vyresnio amžiaus, turėjo nemažai traumų, bet į jį žiūriu iki šiol. M.Jacobsas 2019 metais pakeitė rungtį ir iš šuolininko į tolį tapo sprinteriu. Atrodė, nieko gero iš to nebus, bet po poros metų jis tapo olimpiniu čempionu. Toks pavyzdys motyvuoja, moko nepasiduoti ir siekti to, kas atrodo neįmanoma. Taip pat toks pavyzdys motyvuoja dar stipriau sportuoti, nes suprantu, kad po metų ar dvejų jau mane norės kažkas aplenkti.“

Kitas A.Dambrausko favoritas - amerikietis Ronnie Bakeris. Jis yra Tokijo olimpinių žaidynių penktos vietos laimėtojas. Su juo lietuvis kartu varžėsi uždarųjų patalpų varžybose Lodzėje (Lenkija). „R.Bakeris taip pat patyrė nemažai psichologinių sunkumų, bet savo charakteriu ir užsivedimu nepalieka abejingų. Kai turėjau galimybę bėgti kartu, jausmas buvo ypatingas. Galėjau dėti varnelę, kad bėgau su vienu iš savo herojų“, - prisiminė A.Dambrauskas.

Europos uždarųjų patalpų čempionate A.Dambrauskas užėmė devintą vietą. Vėliau jo laukė debiutas planetos pirmenybėse Kinijoje. Baigęs uždarų patalpų sezoną, Lietuvos sprinteris pradėjo ruošis vasaros startams, o čia irgi turi nemažai ambicijų.

„Žiemą apie konkrečias vietas negalvojau. Tai buvo tiesiog galimybė pasibandyti jėgas prieš vasaros sezoną. Vasarą jau norėsiu parodyti viską, ką galiu ir kas toks esu. Man pagrindinis sezono startas - komandinis Europos čempionatas. Čia kovojama už Lietuvą ir norisi gerai pasirodyti. Kovosime aukščiausiame divizione, kur bus sunku išlikti. Dėl to psichologiškai tai man bus labai svarbus startas, juolab kad galėsiu bėgti su geriausiais Europos sportininkais. Oficialiai pagrindinis laukiantis startas - Europos U23 čempionatas“, - vardija A.Dambrauskas.

Trenerės žodis

Irina Krakoviak-Tolstika: „Adas turi gamtos dovaną - greitai bėgti. Ne veltui sakoma, kad greitam reikia gimti. Jis labai talentingas jaunuolis. Dėl to greitai atsidūrė mūsų akiratyje ir dabar yra tarptautinės klasės sportininkas. Kai jis pakartojo K.Klimo pasiektą Lietuvos rekordą, apėmė pasididžiavimas, kad turime tokio meistriškumo bėgiką. Esame gražiame kelyje. Norisi, kad jis toliau progresuotų. Sprinte tai nevyksta greitai. Dabar bus lemiamas momentas, nes jis baigs mokyklą ir ruošis U23 Europos čempionatui. Viliamės, kad jis taps olimpiečiu ir dalyvaus tokioje prestižinėje rungtyje kaip 100 m bėgimas. Visada sakau, kad gyvenimas turi judėti savo vaga. Svarbiausia, kad jis nesirgtų, nepatirtų traumų, o mes, treneriai, visada būsime šalia ir jį palaikysime.

2025 metų Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas

Apeldorne (Nyderlandai) tęsiasi 2025-ųjų Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas, o penktadienio vakarą trišuolio finale varžėsi ir Lietuvos atstovė. Trišuolio finale penktadienio vakarą pasirodė Dovilė Kilty, kuri sėkmingai įveikė kvalifikaciją ir pateko tarp aštuonių geriausių. Visi D. Nors nuo medalio Lietuvos trišuolininkę skyrė vos penki milimetrai, tai buvo geriausias jos karjeros pasirodymas Europos uždarų patalpų čempionate. Trišuolio finale D. Kilty pavyko aplenkti Europos čempionę Tugbą Danismaz (13.79 m), Europos vicečempionę Gabrielą Petrovą (13.51 m) bei Europos čempionato bronzos medalio laimėtoją Ilionis Guillaume (13.54 m). Šįvakar pasirodė ir septynkovininkas Edgaras Benkunskas, kuris pasirodė šuolio į aukštį sektoriuje.

Kitos savaitės pabaigoje, kovo 6-9 dienomis, Apeldorne (Nyderlandai) vyks Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas. Šiandien Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taryba patvirtino 8 lengvaatlečių komandą, kuri vyks į Senojo žemyno čempionatą. Teisę startuoti varžybose iškovojo Adas Dambrauskas (60 m), Gabija Galvydytė (800 m), Jogailė Petrokaitė (šuolis į tolį), Dovilė Kilty (trišuolis), Aina Grikšaitė (trišuolis), Diana Zagainova (trišuolis), Edgaras Benkunskas (septynkovė) ir Beatričė Juškevičiūtė (60 m barjerinis bėgimas ir penkiakovė). Jau penktas Europos uždarų patalpų čempionatas laukia D. Kilty, ketvirtą kartą jame dalyvaus D. Zagainova, trečią - J. Petrokaitė, antrą - A. Grikšaitė. Varžybose debiutuos A. Dambrauskas, G. Galvydytė, E. Benkunskas ir B. Juškevičiūtė.

Tiesa, Lietuvos rinktinė galėjo būti ir dar skaitlingesnė, tačiau Nyderlanduose nestartuos normatyvą įvykdžiusi Airinė Palšytė (šuolis į aukštį), kuri tęsia reabilitaciją po Paryžiaus olimpinėse žaidynėse patirtos traumos.

Paskutinis Europos uždarų patalpų čempionatas vyko 2023 metais Stambule (Turkija). Jame dalyvavo 6 lietuviai, o geriausiai pasirodė šeštą vietą užėmusi D. Kilty. Paskutinį medalį iš šių čempionatų parvežė A. Palšytė, kuri 2019 metais Glazge (Škotija) iškovojo bronzą.

Lietuvos rinktinės sudėtis 2025 metų Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate:

tags: #europos #lengvosios #atletikos #uzdaruju #patalpu #cempionatas