Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą Europos Sąjungoje. Šiame straipsnyje aptariami keli svarbūs ESTT sprendimai intelektinės nuosavybės bylose, apimantys autorių teisių ir prekių ženklų klausimus.
Autorių Teisių Apsauga Lygiarangių (Peer-to-Peer) Tinkluose
Viena iš reikšmingų bylų susijusi su įmone Mircom International Content Management & Consulting (M.I.C.M.) Limited (toliau - Mircom) ir interneto prieigos teikėju Telenet BVBA. Mircom kreipėsi į Ondernemingsrechtbank Antwerpen (Antverpeno komercinių bylų teismas, Belgija), prašydama įpareigoti Telenet pateikti savo klientų tapatybės duomenis, remiantis IP adresais, kuriuos įmonei Mircom surinko specializuota įmonė. Šių Telenet klientų interneto ryšys buvo naudojamas BitTorrent protokolo pagalba lygiarangių (peer-to-peer) tinkle dalijantis filmais iš Mircom katalogo.
Teisingumo Teismas visų pirma nustatė, kad failo dalių įkėlimas tokiame lygiarangių (peer-to-peer) tinkle, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra jų padarymas viešai prieinamų pagal Sąjungos teisę. Reikia pažymėti, kad bet kuris tokio tinklo naudotojas gali lengvai atkurti pirminį failą, pasitelkdamas kitų naudotojų kompiuteriuose esančias dalis. Parsisiųsdamas failo dalis, jis tuo pačiu metu padaro jas prieinamas, kad kiti naudotojai galėtų jas įkelti.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas konstatavo, kad naudotojas neprivalo faktiškai parsisiųsti minimalaus dalių skaičiaus ir kad bet koks veiksmas, kuriuo jis, gerai žinodamas savo elgesio pasekmes, suteikia prieigą prie saugomų kūrinių, gali būti laikomas padarymo prieinamo veiksmu. Šiuo atveju tai yra toks veiksmas, nes jis susijęs su neapibrėžtu potencialių adresatų skaičiumi, o tai reiškia pakankamai didelį asmenų skaičių ir jis skirtas naujai visuomenei.
Antra, Teisingumo Teismas nustatė, kad toks intelektinės nuosavybės teisių turėtojas, kaip Mircom, kuris šias teises įgijo perleidus skolinius reikalavimus ir kuris jomis nesinaudoja, o siekia, kad tariami pažeidėjai atlygintų žalą, iš principo gali pasinaudoti Sąjungos teisėje numatytomis priemonėmis, procedūromis ir gynybos būdais, nebent piktnaudžiautų savo prašymu.
Konkrečiai dėl tokio prašymo suteikti informaciją, kokį pateikė Mircom, Teisingumo Teismas konstatavo, kad jis negali būti laikomas nepriimtinu dėl to, kad buvo pateiktas ikiteisminiame etape. Vis dėlto toks prašymas turi būti atmestas, jeigu yra nepagrįstas arba neproporcingas, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Trečia, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Sąjungos teisę iš principo nedraudžiama nei intelektinės nuosavybės teisių turėtojui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam jo vardu, sistemingai įrašyti lygiarangių (peer-to-peer) tinklų naudotojų IP adresus, kurių interneto ryšys tariamai buvo naudojamas teises pažeidžiančioje veikloje (išankstinis asmens duomenų tvarkymas), nei atskleisti naudotojų pavardes ir pašto adresus šiam teisių turėtojui ar trečiajam asmeniui, kad jie galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo (vėlesnis asmens duomenų tvarkymas).
Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Sąjungos teisėje tokiai įmonei, kaip Telenet, nėra nustatyta pareigos atskleisti privatiems asmenims asmens duomenis tam, kad civiliniuose teismuose būtų galima pradėti teismo procesą dėl autorių teisių pažeidimų.
Apibendrinant, Teisingumo Teismas patikslino, kad galimą tokio piktnaudžiavimo buvimą turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris, pavyzdžiui, galėtų patikrinti, ar ieškiniai iš tikrųjų buvo pareikšti atsisakius taikiai išspręsti ginčą. Vis dėlto tokios iniciatyvos ir prašymai turi būti pagrįsti, proporcingi, jais neturi būti piktnaudžiaujama ir jie turi būti numatyti nacionalinėje teisėkūros priemonėje, kuria ribojama iš Sąjungos teisės kylančių teisių ir pareigų apimtis.
Prekių Ženklo Naudojimo Įrodinėjimas: Lidl Stiftung & Co. byla
Kita svarbi byla susijusi su Lidl Stiftung & Co. ir protestu dėl prekių ženklo SOLEVITA registracijos. Šioje byloje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su prekių ženklo naudojimo įrodymų pateikimu ir vertinimu.
2005 m. birželio 7 d. Lidl Stiftung & Co. pateikė ieškinį dėl 2003 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo VRDT (Vidaus rinkos derinimo tarnyba) pirmoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją. Protestas buvo grindžiamas ankstesniu, 1983 m. birželio 27 d. SOLEVITA, skirtu žymėti Nicos sutarties 32 klasėje minimus produktus.
Protestų skyrius atmetė ieškovės protestą, teigdamas, kad dokumentų nepakako įrodyti, jog ankstesnis nacionalinis prekių ženklas buvo realiai ir iš tikrųjų naudojamas. Ieškovė pateikė apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo, tačiau VRDT pirmoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją.
Pagrindiniai Ieškovės Argumentai
- Byloje nebuvo įrodytas prekių ženklo naudojimas.
- Apeliacinė taryba rėmėsi Teisingumo Teismo sprendimais, kurie neapibrėžia, kokių dokumentų pakanka prekių ženklo naudojimui iš tikrųjų įrodyti.
- Ginčijamas sprendimas prieštarauja ankstesniems VRDT sprendimams.
Teisingumo Teismo Pozicija
Teisingumo Teismas pabrėžė, kad šalys turi pateikti jų reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinė taryba turėjo įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į visus susijusius veiksnius. Tačiau Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad VRDT turi tam tikrą diskreciją vertinant įrodymus ir gali priimti sprendimą dėl protesto vadovaudamasi savo turimais įrodymais.
Teisingumo Teismas konstatavo, kad VRDT nepadarė jokių išvadų iš fakto, kad į bylą įstojusi šalis neginčijo prekių ženklo naudojimo įrodymų. Tačiau tai nereiškia, kad VRDT turėjo pripažinti pateiktus įrodymus savaime teisingais. VRDT turėjo įvertinti įrodymų patikimumą ir įrodomąją galią.
Apibendrinant, Teisingumo Teismas patvirtino, kad prekių ženklo savininkas turi pateikti įrodymų, kad jis iš tikrųjų buvo naudojamas arba kad buvo rimtų priežasčių ženklo nenaudoti. Šiuos įrodymus reikia pateikti aiškiai ir laiku.
Įrodymų Vertinimo Kriterijai
Teisingumo Teismas pabrėžė, kad vertinant prekių ženklo naudojimo įrodymus, reikia atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Prekių ženklo naudojimo vieta, laikas, apimtis bei pobūdis.
- Apyvarta (kiekvieno produkto ir bendra metinė apyvarta) ir juo žymimų produktų pobūdis (pirmiausia vaisių sultys).
- Ar pateikti įrodymai yra patikimi ir tikslūs.
Šie kriterijai padeda nustatyti, ar prekių ženklas buvo realiai ir pakankamai naudojamas atitinkamoje rinkoje.
Išvados
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai intelektinės nuosavybės bylose yra labai svarbūs siekiant užtikrinti teisių apsaugą ir aiškumą rinkoje. Šios bylos, tokios kaip Mircom prieš Telenet ir Lidl Stiftung & Co. dėl SOLEVITA prekių ženklo, parodo, kaip Teisingumo Teismas interpretuoja ir taiko Sąjungos teisę autorių teisių ir prekių ženklų srityse. Šie sprendimai padeda nustatyti aiškias taisykles ir kriterijus, kurių turi laikytis tiek teisių turėtojai, tiek vartotojai.
Šios bylos iliustruoja, kaip svarbu užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisės būtų tinkamai ginamos ir kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui šiomis teisėmis.
Svarbiausių aspektų santrauka
| Tema | Pagrindiniai aspektai |
|---|---|
| Autorių teisių apsauga lygiarangių tinkluose | Failo dalių įkėlimas yra viešas paskelbimas; intelektinės nuosavybės teisių turėtojai gali pasinaudoti teisių apsaugos sistema, tačiau prašymai turi būti pagrįsti ir proporcingi. |
| Prekių ženklo naudojimo įrodinėjimas | Būtina pateikti įrodymus, kad prekių ženklas buvo realiai naudojamas; atsižvelgiama į naudojimo vietą, laiką, apimtį ir pobūdį. |
| Įrodymų vertinimas | VRDT turi diskreciją vertinant įrodymus; įrodymų patikimumas ir tikslumas yra svarbūs. |
tags: #europos #teismu #praktika #intelektuali #nuosavybe