Europos Žmogaus Teisių Teismas: Turto Padalijimo Bylos

Šiame straipsnyje nagrinėjami Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimai bylose, susijusiose su turto padalijimu, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką ir konkrečius atvejus. Straipsnyje aptariamas Aldonos Baškienės atvejis, kai EŽTT konstatavo pažeidimus dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, taip pat bendrosios nuostatos dėl sutuoktinių turto padalijimo ir teismų praktika šioje srityje.

Aldonos Baškienės Byla: EŽTT Sprendimas

Aldona Baškienė kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), teigdama, kad Lietuvos teismai nepagrįstai ilgai sprendė jos bylą. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje A. Baškienė reikalavo iš valstybės priteisti per 230 tūkst. litų, teigdama, kad patyrė žalą dėl Lietuvos institucijų "neveiklumo, nekompetentingumo ir tyčinio jos asmeniui priešiškumo".

A. Baškienės advokatas Tomas Jaugelavičius teigė, kad valstybė neįvykdė pareigos išspręsti ginčo tarp A. Baškienės ir dviejų bendrovių, kurių akcininkė ji buvo, direktorių ir nesudarė sąlygų pareikšti ieškinio dėl jai priklausančių akcijų vertę atitinkančios pinigų sumos.

EŽTT konstatavo, kad buvo pažeisti Europos Žmogaus Teisių konvencijos straipsniai dėl veiksmingos teisės į teismą buvimo ir dėl pernelyg ilgos proceso trukmės. Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą iš esmės, EŽTT nutarė, kad buvo pažeista A. Baškienės teisė kreiptis į teismą ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą per „įmanomai trumpiausią laiką“, nes nuo ieškinio pateikimo civilinio proceso tvarka iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo praėjo beveik 7 metai ir 5 mėnesiai.

Už tai A. Baškienei EŽTT skyrė 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, nors pareiškėja prašė skirti per 524 tūkst. eurų turtinei ir 231 tūkst.

Teismų Maratonas ir Bylos Eiga

Teismų maratonas prasidėjo, kai 1995 m. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo sudaryta taikos sutartis tarp ieškovės ir Petro Baškio dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Sutartimi A. Baškienei atiteko dalis dviejų bendrovių, priklausančių sutuoktiniui, akcijų. Galiausiai moteris sužinojo, kad vienos iš bendrovių turtas yra perleidžiamas be akcininkų žinios.

Remdamasi tuo, ieškovė kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, reikalaudama, kad jai būtų priteista turima bendrovės akcijų vertė. 1996 m. rugsėjį Šiaulių miesto apylinkės teismas surinko nusikaltimų, kuriuos tariamai padarė bendrovės direktorius ir vyriausiasis buhalteris, įrodymus. Jie buvo įtariami svetimo turto iššvaistymu ir sukčiavimu.

A. Baškienės civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti baudžiamojoje byloje. Pareiškėja buvo pripažinta nukentėjusiąja šioje baudžiamojoje byloje bei civiline ieškove. 2002 Šiaulių miesto apylinkės teismas nusprendė pareiškėją išbraukti iš civilinių ieškovų sąrašo, pabrėždamas, kad pareiškėja nėra proceso dalyvė ir praleido apskundimo terminą be svarbios priežasties.

Tą pačią dieną A. Baškienė apskundė teismo sprendimą. 2002 m. liepą Šiaulių apygardos teismas patenkino pareiškėjos skundą ir pabrėžė, kad atsisakydami priimti A. Baškienės skundą teismai nepagrįstai apribojo jos teises. Byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.

2003 m. sausio 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį, pripažindamas teisiamuosius kaltais dėl dokumentų klastojimo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas nusprendė pareiškėjos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, nes A. Baškienė nelaikytina nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Moteris pateikė apeliacinį skundą.

2003 m. kovą Šiaulių apygardos teismas atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą. Perėjusi pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismus, A. Baškienės byla pasiekė LAT. Teismas kasacinį skundą atmetė. Tuomet A. Baškienė apskundė Lietuvą EŽTT.

Įstatyminis Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas

Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Pavyzdžiui, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas vieno sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių reikalavimu. Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant.

Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas. Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.

Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.

Sutuoktinių Laisvė Susitarti Dėl Dalinamo Turto

Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą.

Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo.

Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktika

Gruodžio 13 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį byloje, kurioje ieškovė prašė padalyti nutraukiant šalių santuoką, į santuokoje įgyto turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, balansą neįtrauktą turtą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje.

Proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai - naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje.

Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų.

Aplinkybė, kad ieškovė negali pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, nes praleistas penkerių metų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, kad tokiu atveju, jeigu dėl santuokos nutraukimo byloje galimai ne viso šalių padalyto bendro turto ieškovės teisės ir teisėti interesai, tarp jų ir turtiniai, yra pažeidžiami, nėra teisinio pagrindo apginti ieškovės galimai pažeistas turtines teises kitais įstatymo nustatytais būdais.

Išskirtinė susiklosčiusi situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas ir dėl kurios galėtų būti taikoma bendrosios taisyklės išimtis, yra vertinamojo pobūdžio. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenurodo tokios išskirtinės situacijos vertinimo kriterijų. Dėl tokios situacijos svarbos ir išskirtinumo teismas turėtų spręsti kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai.

Sprendžiant šį klausimą, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nurodytos aplinkybės negali būti nustatytos ieškinio priėmimo stadijoje, bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Kasacinio Teismo Argumentai ir Išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl Teisės Į Tinkamą Teismo Procesą

Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis).

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.

CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65-67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.

Teisė į nešališką teismą turi būti vertinama dviem aspektais - subjektyviuoju ir objektyviuoju. Kasacinio teismo aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT, Teismas) praktika subjektyviojo ir objektyviojo teisėjo ir teismo nešališkumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I. v. Anykščių rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-444/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007, išaiškinta, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai neužtikrino jo teisės į nešališką teismą, nes civilinėje byloje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo teisėja buvo R. K. nušalinta, tačiau šioje byloje ta pati teisėja, esant toms pačioms aplinkybėms - jos bičiuliškiems santykiams su trečiojo asmens H. S. advokate, nenusišalino.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškimą dėl nušalinimo atmetė, nurodydama, kad šioje bylos stadijoje sprendžiami tik procesiniai klausimai, todėl šališkumas pasireikšti negali nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Kasatoriaus tvirtinimu, teisėjos šališkumas be pagrindo susietas su atitinkama bylos stadija.

Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus laiko pagrįstais. EŽTT savo praktikoje dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teismo nešališkumas) yra nurodęs principinę nuostatą, kad ankstesni teisėjų nušalinimai nuo bylos nagrinėjimo, vėliau jiems suteikiant galimybę nagrinėti kitą bylą tarp tų pačių šalių, gali sukelti problemų pagal Konvencijos 6 straipsnį (žr., pvz., mutatis mutandis 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Pohoska prieš Lenkiją, peticijos Nr. 33530/06).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ankstesnis teisėjos nušalinimas gali būti svarbus proceso nešališkumo užtikrinimo požiūriu, nors kiekvienu atveju yra reikšmingos individualios bylos aplinkybės. Kai objektyvusis kriterijus taikomas situacijoms, kurios susijusios su teiginiais dėl teisėjo asmeninių ar profesinių ryšių su kitais proceso dalyviais, kiekvienu atveju būtina spręsti, ar konkretūs ryšiai „yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad rodytų teisėjo nešališkumo stoką“ (žr. 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinė Karalystė).

Nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės, kad teisėja R. K. buvo nušalinta kitoje su atsakovu ir trečiuoju asmeniu susijusioje (tėvų valdžios ribojimo) byloje, ir tai, kad teisėją ir trečiojo asmens advokatę iki šiol galimai sieja draugiški santykiai (teisėjos tvirtinimu, ji iki šiol bendrauja su advokate, ją pažįsta jau seniai), gali būti pavojingos objektyviojo nešališkumo kriterijaus prasme.

Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių kontekste teismo argumentas, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti teisėjos šališkumo, toliau detaliau nepaanalizavus šališkumo pr.

Santuokos Nutraukimo Bylos Pakeitimas Į Paveldėjimo Bylą

Kasatorius nurodo, kad, mirus ieškovei, jos įpėdiniai nepilnamečiai vaikai neperima jos, kaip sutuoktinės, teisių atsakovo atžvilgiu. CPK nenustato galimybės santuokos nutraukimo bylos pakeisti į paveldėjimo bylą, todėl po ieškovės mirties, pasibaigus sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniam režimui, civilinėje byloje reikalavimas dėl turto padalijimo nebegalimas, turtas dalijamas vadovaujantis ne šeimos teisės normomis, bet paveldėjimo teisės normomis.

Trečiasis asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo išspręstas bylos nutraukimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą CPK 384 straipsnio 7 dalies pagrindu. Šios nutarties atsakovas neskundė, taigi ji įgijo res judicata galią, todėl kasatoriaus keliamas CPK 384 straipsnio 7 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas kasacinėje byloje išvis negali būti keliamas.

Trečiojo asmens teigimu, po ieškovės mirties dėl jai priklausiančio turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį, paveldimi yra ne tik materialūs dalykai, bet ir palikėjo „turtinės reikalavimo teisės“. Todėl, mirus ieškovei, jos įpėdiniai įgijo teisę reikalauti įsiskolinimo už neišmokėtą išlaikymą ieškovei.

Apibendrinimas

Straipsnyje aptarti svarbūs aspektai, susiję su turto padalijimu, įskaitant EŽTT praktiką, Lietuvos teismų sprendimus ir įstatyminį reguliavimą. Aldonos Baškienės byla atskleidžia, kaip svarbu užtikrinti greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, o LAT praktika pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, siekiant užtikrinti teisingą turto padalijimą nutraukiant santuoką.

tags: #europos #zmogaus #teisiu #teismas #turto #padalijimas