Žudynės Lietūkio garaže Kaune: Atmintis ir Tiesa

Šiandien, praėjus 80 metų, vis dar prisimename ir pagerbiame aukas, kurios žuvo per kraupias žudynes „Lietūkio“ garaže Kaune. Ši tragedija, įvykusi 1941 metų birželio 27 dieną, tapo vienu iš skaudžiausių Holokausto epizodų Lietuvoje.

Lietuva žemėlapyje

Kraupūs įvykiai „Lietūkio“ garaže

1941 m. birželio 27 d. „Lietūkio“ garaže, kuris buvo šalia Žalgirio gatvės ir Vytauto prospekto, priešais Kauno kapines, įvyko antrasis žymiausias žydų pogromo epizodas.

Tragedija prasidėjo apie 9-10 valandą ryto, kai vokiečių kariai ir baltaraiščiai pradėjo varyti žydus grupelėmis į garažą. Iš pat pradžių žydai buvo ne žudomi, o verčiami išvalyti garažą nuo arklių mėšlo, kitų šiukšlių, kurios liko po vokiečių karinio dalinio išvykimo. Visą tai lydėjo brutalios patyčios: žydai buvo laistomi vandeniu iš žarnos, plakami rykštėmis, verčiami bėgti ratu, žeminami kitais būdais.

Aukas mušė tiek partizanai, tiek vokiečių kariai. Maždaug už 200 metrų, t.y., Lietuvos prekybos rūmuose, buvo vokiečių 16-osios armijos vadovybės būstinė. Pro būstinės langą galima buvo regėti garažo kiemą.

„Viskas prasidėjo nuo tokių patyčių. Reikia pasakyti, žudynės įvyko brutaliai“, - 15min patikino A.Rukšėnas.

Žudynių eskalacija

Po kurio laiko, kai žydai pasipriešino kankintojams, patyčios peraugo ir į žudynes. Baltaraiščiai pradėjo žydus žudyti mušdami juos metaliniais laužtuvais, kitais įrankiais. Anot istoriko, nėra žinių, kad vokiečių kariai taip pat būtų žudę. Aukos nebuvo sušaudomos.

Būta epizodų, kai grupelę aukų nužudė vienas ir tas pats baltaraištis (maždaug 16-25 metų amžiaus). Jis net didžiavosi tuo, ką darė - užlipęs ant nužudytųjų kūnų, pasak istoriko, grojo armonika. Užsienio istorikų darbuose šis asmuo įvardijamas kaip „mirties dileris“.

„Garažo kieme ant grindinio gulinčios aukos buvo gaivinamos vandens srove. Tos aukos, kurios sujudėdavo ar atsistodavo, vėl būdavo mušamos, kol numirdavo. Panaudojant vandenį, aukos žudynių metu buvo kankinamos ir įvairiais kitais būdais. Vienas jų - žarnos kišimas į burną. Nužudžius grupelę žydų, būdavo atvedama kita“, - pasakojo A.Rukšėnas.

Anot istoriko, žudynės truko maždaug iki 18 valandos. Po to vokiečiai liepė išsiskirstyti egzekuciją stebėjusiems asmenims (tarp jų būta ir moterų), o aukų kūnai buvo sukrauti į sunkvežimį, išvežti ir palaidoti senosiose kapinėse.

Vadovaujantis vienais duomenimis, garaže nužudyta apie 50-60, pagal kitus - apie 60, pagal trečius - apie 70 žydų. Jų gyvybės užgeso didžiuliuose skausmuose ir kančiose.

Žudynių vykdytojai

A.Rukšėnas prisiminė, kad apie šias žudynes rašė ir buvęs Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras, išeivijos lietuvis Adolfas Damušis. Jis įvardijo A.J.Klimaitį ir jo vyrus kaip žudynių garaže dalyvius, kurie veikė pagal W.F.Stahleckerio nurodymus: „Už žudynes yra atsakingas A.Klimaitis. Tai jo vyrai mušė žydus.“

Tarp žudikų galėjo būti ir baltaraiščių, kurie nepriklausė A.J.Klimaičiui. Tos aukos, kurios sujudėdavo ar atsistodavo, vėl būdavo mušamos.

Dauguma A.J.Klimaičio vyrų buvo išsilaisvinę kaliniai, kurie atliko bausmę Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Pasak istoriko, jie patyrė labai sunkias traumas ir tuo metu buvo agresyvūs, o menkiausias dirgiklis paveikdavo jų emocijas.

Laikinoji Lietuvos vyriausybė, anot A.Rukšėno, nepritarė pogromų vykdytojų veiksmams. Jos 1941 metų birželio 27 dienos protokole rašoma, kad „nežiūrint visų priemonių, kurių reikia imtis prieš žydus dėl jų komunistinės veiklos ir kenkimo vokiečių kariuomenei, partizanams ir paskiriems gyventojams vengti viešų žydų egzekucijų. Patirta, kad šie veiksmai yra padaryti žmonių, kurie nieko bendro neturi nei su Aktyvistų Štabu, nei su Partizanų štabu, nei su Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“.

Tai galima vertinti, pasak istoriko, kaip kvietimą partizanams, kurie ištikimi LAF'ui ir Ginkluotų Pajėgų Štabui, neprisidėti prie jau aukščiau minėtų pogromininkų pajėgų.

Aukų atminimas

Pagerbiant aukas, renginyje perskaityti autentiški prisiminimai, kai nacių okupacijos pradžioje žydai garažo kieme buvo verčiami nešioti arklių mėšlą, o vėliau mirtinai sumušti. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžė, kad prasidėjus nacių okupacijai Lietuvoje žydams nebeliko vietos - dauguma jų žuvo vokiečių ir su jai kolaboravusių lietuvių rankose. Kartu ji akcentavo ir žydų gelbėtojų heroizmą.

„1941 metais niekas nedraudė žudyti žydų, tiesiog jie neturėjo teisės gyventi. Tie, kurie yra susirinkę čia - atsitiktinai išlikę tų gerų žmonių, gelbėtojų dėka. Lietuvos gražiųjų miškų dėka, kuriuose slapstėsi šeimos“, - renginyje kalbėjo bendruomenės vadovė.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy kalbėjo, kad Lietuva ir Izraelis yra geri draugai, tačiau puoselėjant šią draugystę būtina nenutylėti tiesos, kad Holokauste dalyvavo ir lietuviai.

Renginyje perskaityti ir premjerės Ingridos Šimonytės žodžiai: „Mes atsimename ir tegul ši atmintis ne skiria, bet jungia. Atsimename tam, kad visi kartu galėtume kurti bendrą ateitį ir nekartoti praeities klaidų.“

Pliaupiant vasariškam lietui, renginio dalyviai dalyvavo eisenoje keliu, kuriuo nukankinti ir išniekinti žmonės buvo vežami į Žaliakalnio žydų kapines.

Žaliakalnio žydų kapinėse, kuriose, kaip manoma, buvo užkastos „Lietūkio“ garažo žudynių aukos, atidengtas atminimo ženklas žiauriai nužudytiems Lietuvos žydams.

„Dangus verkia, dėl to kas įvyko prieš 80 metų. Galbūt, šiandien būnant „Lietūkio“ garaže pasirodė vienas kitas saulės spindulėlis. Žydų vyrai taip pat turėjo vilties spindulėlį, kad išliks gyvi, bet kai jie važiavo šituo keliu dangus verkė. Ačiū, kurie visi ėjo ir tikiu, kad prasmingai pagerbėme nužudytų žmonių atminimą“, - sakė renginio organizatorius Tadas Daujotas.

Paminklas Lietūkio garažo aukoms

Neidentifikuotos ir atsitiktinės aukos

Paklaustas, ar visos istorijos detalės yra žinomos, istorikas atsakė, kad neišaiškintų detalių - apstu, ši istorija turi daug išlikusių klaustukų. Pagrindinė problema - aukų identifikacija ir sąrašų sudarymas.

Pasak istoriko A.Rukšėno, požiūris į aukas nevienodas. Tokios kraštutinės nuomonės, kad aukos buvo vien tik sovietų saugumo darbuotojai, komunistai, komjaunuoliai, ar kad marksistų tarp aukų nebuvo, nėra teisingos.

„Negausios žinios leidžia manyti, kad tarp aukų buvo įvairių įsitikinimų (taip pat ir marksistinių) ir skirtingų užsiėmimų asmenų. Tarp jų aukšto rango sovietinio saugumo pareigūnų vis tik nebuvo. Garaže žuvo: Chaimas Cukermanas (parduotuvės savininkas), Peisachas ir Moišė Goldbergas (broliai moksleiviai), Šliomas Goldšteinas (muzikas), Yitzhkas Grinas (muilo fabriko darbininkas), B.Komašas (prekiautojas), Yitzhakas Kurliančikas (vandens tiekėjas), Jurgis Štromas (politologo, teisininko Aleksandro Štromo tėvas), Nona Aronovas ir trys jo sūnūs. Galėjo žūti „Spindulio“ spaustuvės darbininkai Sinchelis Neumanas, Abramas Veisas, Joselis Monželis, Chaimas Malnikas, Erazmas Gruntmejeris, Emilis Timleris“, - išvardijo istorikas.

A.Rukšėnas teigia, kad yra aptikęs 5 žydų pavardes, kuriuos vokiečių kariai birželio 27 dieną apie 11 valandą išvedė iš Kauno policijos nuovados, tačiau nėra aišku, kur nuvedė. Susidarė įspūdis, kad jie galėjo atsidurti „Lietūkio“ garaže.

Žydų pogromai Kaune

Pasak istoriko, 1941 metų birželio 27 dienos žudynės „Lietūkio“ garaže buvo tik vienas iš ryškesnių žydų pogromų epizodų Kaune. Vokiečių okupacinės valdžios nurodymu, 1941 metų birželio 29 dieną pogromai Kaune buvo nutraukti.

Remiantis istoriniais duomenimis, anot A.Rukšėno, per pogromą Kaune žuvo apie 1000 žydų, o štai W.F.Stahleckerio teigimu - apie 3800, tačiau šio skaičiaus patikimumas, tyrinėtojų manymu, yra abejotinas. Galimai įskaičiuoti ne tik nužudyti, bet ir tik suimti žydai.

Kaune buvo smulkių ir 2 didesnio masto žydų pogromai. Kauno priemiestyje Vilijampolėje žydų pogromas prasidėjo 1941 06 25 ir tęsėsi iki 06 27. Pogromininkų pajėgas sudarė A. J. Klimaičio būrys (apie 20 asmenų), K. Šimkaus ir B. Norkaus vadovaujamos ginkluotų asmenų grupės ir vokiečių kariai. Šias pajėgas skatino veikti A operatyvinės grupės vadas SS karininkas F. W. Stahleckeris.

Pagal F. W. Stahleckerio 1941 10 15 ataskaitą, per pirmąjį pogromą (naktį iš 06 25 į 26) pogromininkai nužudė daugiau kaip 1500 žydų, padegė ar kitaip sunaikino keletą sinagogų ir sudegino žydų kvartalą su apie 60 namų. Istorinių tyrimų duomenimis, per pogromą Vilijampolėje galėjo būti nužudyta apie 600-800 žydų; F. W. Stahleckerio pateiktas skaičius greičiausiai reiškia nužudytus ir suimtus žydus.

Žydų pogromas Kaune

Istorinės aplinkybės ir tyrimai

Šią kraupią istoriją jau kelis dešimtmečius tyrė ir tiria Izraelio, JAV, Vokietijos, Sovietų Sąjungos, nepriklausomos Lietuvos teisėsaugininkai, istorikai, nepriklausomi tyrėjai. Šį kartą "Ekstra" pateikia kelias viena kitai prieštaraujančias Lietuvos ekspertų versijas.

„Lietūkio“ tragedijos įrodymai - 17 išlikusių vokiečių kariškių ar saugumo pareigūnų darytų fotonuotraukų bei liudytojų parodymai, tačiau jie daugeliui iki šiol kelia abejonių. Vienas Lietuvos fotomenininkų sąjungos vadovų Stanislovas Žvirgždas teigia, kad pasaulio fotografijos istorijoje yra nemažai faktų, kai pasitelkus montažą būdavo falsifikuojamos dokumentinės nuotraukos.

Vilniaus universiteto dėstytoja Irena Tumavičiūtė, savarankiškai tyrinėjanti šią istoriją, primena, kad 1993 m. lietuvšaudys Aleksandras Slavinas įtakingame Vokietijos savaitraštyje "Die Zeit" paskelbė neapykantos ir pagiežos lietuviams ir Lietuvai persunktą šmeižikišką straipsnį apie 1941 m. birželio sukilimo aplinkybes, iliustruodamas jį liūdnai pagarsėjusia nuotrauka, vaizduojančia aukštą blondiną šalia jo ir sėbrų nužudytų Kauno žydų lavonų.

Istorikas dr. Arvydas Anušauskas, kartu su žurnaliste Gražina Sviderskyte sukūręs dviejų dalių filmą apie "Lietūkio" garažą, skeptiškai vertina panašias teorijas ir teigia, kad jų autoriai dažniausiai neturi išsamios informacijos.

Vienas iš nurodymų - inicijuoti žydų pogromus, įtraukiant į juos antisemitiškai nusiteikusius vietos gyventojus. Planui įgyvendinti F. W. Stahleckeris pasitelkė SSRS-Vokietijos karo pradžioje iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo išlaisvintą voldemarininką - žurnalistą Algirdą Joną Klimaitį (1910-88) ir jo suorganizuotą būrį (apie 20 asmenų), į kurį įstojo buvę politiniai kaliniai, kiti nuo sovietinės okupacinės valdžios 1940-41 nukentėję asmenys.

Šio būrio nariai vertintini ne kaip partizanai sukilėliai, nes jie nepriklausė Lietuvių aktyvistų frontui.

Po to, kai Vokietijos kariuomenė 1941 06 25 įžygiavo į Kauną, buvusiame Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos Lietūkis garaže 2 dienas buvo apsistojusi vokiečių gurguolė - vežimai su arkliais. Egzekucija prasidėjo 06 27 ryte, kai vokiečių kariai ir baltaraiščiai pradėjo grupelėmis varyti žydus į garažą. Iš pradžių žydai buvo verčiami išvalyti garažą, iš jų brutaliai tyčiotasi (laistant vandeniu, čaižant botagu ir kitais būdais); iš aukų tyčiojosi vokiečių kariai ir baltaraiščiai.

Liudininkai žudynes Lietūkio garaže apibūdino kaip itin žiaurias. 06 27 egzekuciją galėjo vykdyti iki 30 asmenų, vokiečių kariai aukų nežudė. Iš pradžių vietinių gyventojų, stebėjusių žudynes, buvo nedaug, jų žymiai padaugėjo antroje dienos pusėje; vieni pritarė pogromininkams ir juos skatino, kiti bjaurėjosi ir šaukė Gėda Lietuvai!

Visą egzekuciją stebėjo ir Vokietijos kariuomenės 16‑osios armijos vokiečių kariai, pakeisdami vieni kitus; dalis jų priklausė 562‑ajai kuopai (Backereikompanie), kiti - Oro pajėgų štabo aerofotonuotraukų skyriui ir kitiems padaliniams.

Pagal Lietuvos laikinosios vyriausybės 1941 06 27 protokolą, nepaisant visų priemonių, kurių buvo raginama imtis prieš žydus dėl jų komunistinės veiklos ir kenkimo Vokietijos kariuomenei, partizanams ir paskiriems gyventojams buvo patariama vengti viešų žydų egzekucijų. Pogromus vykdę asmenys traktuoti kaip neturintys nieko bendro su Lietuvių aktyvistų fronto štabu, Partizanų štabu ir Lietuvos laikinąja vyriausybe.

Atminimo įamžinimas

Pirmadienį Kaune paminėtos žiaurios 80-osios žydų egzekucijos „Lietūkio“ garažo kieme metinės. Šioje Kauno vietoje 1941 metų birželio 27 d. buvo žiauriai nužudyta 50 ar daugiau žydų vyrų. Pirmadienį iškilmingai pagerbtas šių pirmųjų Holokausto aukų Kaune atminimas bei atidengtas paminklas prie galimos jų palaidojimo vietos senosiose žydų kapinėse Radvilėnų plente.

Nedidelis paminklinis akmuo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos kieme Miško gatvėje mena vieną žiauriausių egzekucijų, ženklinančių Holokausto pradžią Kaune. Lygiai prieš 80 metų - 1941 m. birželio 27 d. - buvusiame „Lietūkio“ garažo kieme, stebint miniai prašalaičių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskirianti egzekucija - nužudyta 50 ar daugiau žydų vyrų.

Atsitiktinai „atrinktos“, tiesiog gatvėje pagautos aukos - darbininkas, moksleiviai, prekeiviai, vandens tiekėjas, muzikantas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas - buvo žeminami, žiauriai kankinami ir žudomi, naudojant laužtuvus, metalinius strypus, pagalius, lentas, vandens siurblio žarnas.

Visi šie žmonės žiauriai nukankinti dėl vienintelės priežasties - visi jie buvo žydai.

Daugumos aukų ir jų budelių vardai iki šiol išlieka nežinomi, o apie šiuos žiaurius įvykius archyvuose išlikę ne itin daug duomenų. Ne iki galo patvirtintas ir faktas, kad nužudytieji buvo palaidoti senosiose žydų kapinėse Radvilėnų plente, tačiau kaip rašo portalo DELFI žurnalistas Nerijus Povilaitis, tuo metu Kaune gyvenusių žmonių liudijimuose nurodytą vietą tyrinėjęs Izraelio mokslininkas Amit Ronen bei specialistai iš JAV savo išvadose teigia, kad šioje vietoje yra Holokausto aukų kapavietė.

Pirmadienį Kaune prieš 80 metų žiauriai nužudytieji pagerbti minėjime buvusio „Lietūkio“ garažo kieme prie aukoms atminti skirto kuklaus paminklinio akmens. Renginyje dalyvavę Izraelio ir JAV ambasadoriai Lietuvoje, Lietuvos krašto apsaugos ministras, Seimo nariai, Kauno miesto meras, Lietuvos žydų bendruomenių atstovai kalbėjo apie svarbiausią pamoką, kurią turime išmokti iš šios skaudžios istorijos - tai niekada daugiau neturi pasikartoti.

Po renginio gimnazijos kieme įvyko tarptautinio judėjimo „Gyvybės žygis“ surengta eisena iki Žaliakalnio žydų kapinių, kuriose, kaip manoma, ir buvo užkasti „Lietūkio“ garaže nužudytieji žmonės. Kapinėse taip pat buvo atidengtas atminimo ženklas, menantis žiauriai nužudytus Lietuvos žydus.

Statistika

Žemiau pateikta statistika apie žydų žudynes Kaune:

tags: #zudynes #lietukio #garaze