Lietuvoje, kur netrūksta iššūkių nekilnojamojo turto (NT) srityje, svarstomi dar vieni pokyčiai. Ant stalo guli pasiūlymas atskirti sodų bendrijų teritorijas nuo miesto ribų. Skelbiama, kad gyventojai, turintys sodą, tokiu atveju taptų pilnavertėmis miesto dalimis, kurioms ranką neva ties savivaldybės - lopant kelius ar perstumdant mokyklų suolus.
Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta, ir kokios pasekmės laukia sodų bendrijų gyventojų? Panagrinėkime situaciją išsamiau.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 1 400 sodų bendrijų, o visos jos įsteigtos dar sovietmečiu. Tačiau tik kiek daugiau kaip 90 jų turi normaliai funkcionuojančius dokumentus, visur kitur yra didelė betvarkė ir chaosas.
Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas aiškina, kad nauji pakeitimai sutvarkytų „didelę betvarkę“ ir, taip sakant, nesąmonėms padėtų tašką. Kitaip tariant, nesutvarkyta infrastruktūra, neišrinkti sodų pirmininkai ir valdybos, o sodų bendrijos de facto yra virtusios ne sodais, bet gyvenamaisiais kvartalais.
Jo skaičiavimais, vien Vilniuje skaičiuojama apie 70 tūkst. žmonių, gyvenančių sodų bendrijose, visgi, jie nelaikomi sodininkais, t.y. sklypą ir būstą naudoja ne rekreaciniais tikslais - o kaip nuolatinę gyvenamąją vietą. Ir jei mes norime normalaus, tvaraus XXI a. miesto, tai sodų bendrijos turi virsti gyvenamaisiais kvartalais.
Jam atrodo, jog įstatymo pataisa gyventojams padarytų paslaugą. Savivaldybės dažnai negali suteikti tokių paslaugų kaip: kelių tiesimas ir sutvarkymas, kelių valymas, vandentiekio, nuotekų paslaugos, apšvietimas, atliekų išvežimas.
Be to, iki šiol, jei sodų bendrijos gyventojas nori išsipirkti žemę iš valstybės šioje teritorijoje, jis privalo gauti sodo bendrijos pirmininko parašą. O jei yra norima suderinti atstumus iki gretimo sklypo, gyventojai vėl turi gauti pirmininko parašą.
Reiškia apmaudą, kad sodo gyventojai neva negali galvoti savo galva - taigi, naudojasi sodo pirmininko ar valdybos. Anot jo, pokyčiai apnuogintų aiškų mechanizmą urbanistiniam teritorijų planavimui. Visgi, kad tai įvyktų, reikia sutvarkyti visus neatitikimus, aptinkamus dabar galiojančiuose teisiniuose dokumentuose.
Miestų teritorijose panaikinus sodininkų bendrijas, jos turėtų būti tvarkomos nebe pagal Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Todėl reikėtų pereinamojo laikotarpio, kurio metu būtų išspręsti viešosios infrastruktūros perėmimo, tvarkymo ir ar sukūrimo klausimai.
Sodų bendrijų panaikinimas nepakeistų žemės sklypo paskirties - tad problema išliktų? Vilkijos, Garliavos bei Ežerėlio miestai yra nedideli, juose įsiterpusios sodų bendrijų teritorijos taip pat mažos, išsidėsčiusios miestų pakraščiuose. Sodų bendrijų panaikinimas automatiškai nepakeičia žemės sklypo paskirties.
Žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio/mėgėjų sodo žemės sklypas, kuriame, vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais, galima mėgėjų sodininkystė, galima statyti mėgėjų sodų paskirties pastatus, vienbučių paskirties pastatus. Teisės aktais eliminuojant sodo namų statybą šiuose sklypuose ar įtvirtinus žemės paskirties keitimo būtinumą, problemos iš esmės išspręsti nepavyktų, nes liktų aktualus komunikacijų ir inžinerinių tinklų klausimas.
Klaipėdos savivaldybės atstovai savo ruožtu tvirtina, jog būsto paskirtį reikėtų keisti tik tada, jei būtų keičiami ir teisės aktai ir juose būtų įtvirtintas reikalavimas perregistruoti statinio paskirtį pagal faktinį jo naudojimą.
Jei, pavyzdžiui, sklypo savininkas norėtų statyti dvibutį namą, tai privalėtų keisti sklypo naudojimo būdą iš mėgėjų sodų į vienbučių ir dvibučių pastatų. Kalbant apie infrastruktūros plėtrą - sodų bendrijų teritorijos miestuose niekuo nėra išskirtinės, palyginti su vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijomis, ir jose infrastruktūros vystymas atliekamas analogiškai.
Valdžia, kaip žinoma, suka galvą, kaip galėtų atrodyti naujasis NT mokestis. Kol vieni leidžia kartelę iki 60 tūkst. eurų, kiti nesibodi krauti mokestį ant tautiečių galvų, kurie turi vos 20 tūkst. eurų vertės būstą. Iki šiol mokesčio neišvengė tie, kurių būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų.
NT turtas, kuris yra sodų bendrijose, pabrangs tuomet, kai bus panaikinta sodų bendrija. Nes įprastai sodų bendrijose sklypai yra pigesni todėl, kad žmonės bijo pirkti tokį būstą būtent šiose teritorijose, nes žino, kad ten yra daug problemų, t.y. nėra paslaugų ir ten yra yra archajiškas valdymas, todėl ir NT yra pigus. Kai tos gyvenvietės pavirs ne sodais, turtas ten pabrangs, nes žmonės gaus paslaugas iš savivaldybės. Čia yra gera naujiena sodų savininkams, nes jie žinos, kad jų turtas pabrangs, nes kai nebebus sodų bendrijos, jie bus pilnaverčiai miesto gyventojai.
Kita vertus, Vilniaus universiteto mokslininkė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė priduria, jog ateityje numatomi dar didesni vargai, pasibelsiantys į kiekvieno NT savininko duris. Pagal galiojantį reglamentavimą NT yra apmokestinamas remiantis Registrų centro numatytomis apmokestinimo vertėmis. Šiuo metu NT mokesčiui skaičiuoti naudojamos mokestinės vertės, nustatytos 2021 m. sausio 1 d. ir jos galioja 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), taigi 2026 m. sausio 1 d. turėsime kitas mokestines vertes ir nuo jų skaičiuosime didesnius mokesčius.
Taigi, turtas, kurio masinio vertinimo vertė 2021 m. buvo 100 tūkst. eurų, 2026 m. bus vertas apie 150-160 tūkst. eurų. O 150 tūkst. jau yra ta vertė, kurią viršijus šiuo metu reikia mokėti 0,5 proc. NT mokestį.
Aplinkos ministerijos atstovai teigia tebelaukiantys žalios šviesos, kad imtis sodo bendrijų performulavimo. Seimo pavasario sesijos metu bus surinkti kitų parlamentarų parašai, tuomet dokumentas bus pateiktas Konstituciniam Teismui.
Remiantis Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 200 tūkst. sodininkų. Apie minėtus pokyčius prabyla ir tautiečiai, kuriems dalis įstatymų pakeitimų kelia daugiau įtarimų, nei suteikia ramybės. Pastarieji šnekasi, esą savivaldybės kartais juos ignoruoja ir nesuteikia tokių paslaugų sodų bendrijoms, kaip: kelių tiesimas ir sutvarkymas, kelių valymas, vandentiekio, nuotekų paslaugos, apšvietimas, atliekų išvežimas.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ir Statybos įstatymo pataisos, kurios sugriežtino sodo namų statybos reikalavimus. Pagal jas, be projekto ir statybos leidimo galima statyti ir registruoti tik iki 50 kv. metrų sodo namus.
Sodų bendrijos reguliuojamos ne kaip gyvenamieji kvartalai, o kaip sodų bendrijos. Todėl reikėtų pereinamojo laikotarpio, kurio metu būtų išspręsti viešosios infrastruktūros perėmimo, tvarkymo ir ar sukūrimo klausimai.
Siūlomi sklypai įsigijimui:
- Parduodamas 6 a sklypas Kauno m. sav. Kaina: 65000 Lt
- Parduodamas 6 a sklypas Kauno m. sav. Kaina: 14500 Lt
- Parduodamas 727 a sklypas Kauno m. sav. Kaina: 17500 Lt
- Parduodamas 6 a sklypas Kauno m. sav. Kaina: 50997 Lt
Kiti siūlomi sklypai:
- Parduodamas 50 a sklypas Kauno m. sav.Kaina: 280000 Lt
- Išnuomojamas 0 a sklypas Kauno m. sav.Kaina: 600 Lt
- Parduodamas 8 a sklypas Kauno m. sav.Kaina: 129000 Lt
- Parduodamas 8 a sklypas Kauno m. sav.Kaina: 85000 Lt
- Parduodamas 13 a sklypas Kauno m. Pavejuonio gatvėje 14A.
- Parduodamas 12 a sklypas Kauno m. sav.Kaina: 140000 Lt
- 12 a sklypas Šakių r.
- Parduodamas erdvus sodo namas su 12 arų sklypu Šilgalių soduose, netoli Šakių miesto!
- Parduodamas erdvus 12 arų sklypas Šilgalių soduose, netoli Šakių miesto!
- Sodo sklypas su namu Mokolų s.b., Marijampolė
- Parduodu tusčia sodo sklypa, Šernuose (Ziaukai)
- REZERVUOTAS: Parduodamas sklypas Prienų r. sav., Veiverių sen., Papilvio k., Mėtų g.
- Parduodamas žemės sklypas Panevėžyje, SB “Šarmutas”, Bendrijų g. 62.
- 6 aru sodo sklypas.
tags: #ezerelio #sodu #bendrija #parduodami #sklypai