Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Žemės mokestis yra svarbi vietos savivaldos finansų dalis, kuri yra skirta užtikrinti bendruomenių plėtrą ir infrastruktūros gerinimą.
Žemės mokesčio istorija Lietuvoje
Lietuvoje žemės mokestis žinomas nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. 1918-1940 valstybinis žemės mokestis (dalis jo pajamų ėjo savivaldybėms) buvo pagrindinis tiesioginis mokestis, jo dydis priklausė nuo žemės rūšies: už pirmos rūšies žemės vieną hektarą - 9 litai, antros - 7,5 lito, trečios - 5 litai, ketvirtos - 1,5 lito per metus.
Kas yra žemės mokestis?
Žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 21 a. pradžioje žemės mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas (1992, nauja redakcija 2013).
Kas moka žemės mokestį?
Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą - žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso, Lietuvos teritorijoje esanti, privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.
Mokestį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise turi žemės sklypą Lietuvoje. Mokestį moka savininkas, net jei žemė yra išnuomota kitam asmeniui. Tačiau nuomos sutartyje galima susitarti, kad mokestį kompensuoja nuomininkas.
Kam nereikia mokėti žemės mokesčio?
Žemės mokesčio nemoka užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas žemės mokestis per metus už visus jų turimus žemės sklypus neviršija dviejų eurų.
Žemės mokesčiu t. p. neapmokestinama bendro naudojimo kelių, nacionalinių parkų, draustinių, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų, gamtos paminklų, archeologijos, memorialinių, istorijos, architektūros, dailės, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kai kurių kitų rūšių žemė, o ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - pirmuosius trejus metus nuo nuosavybės teisės į ją įgijimo.
Žemės mokesčio tarifai
Žemės mokesčio tarifai yra 0,01-4 % žemės apmokestinamosios vertės per metus. Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę.
Konkretų tarifą, kuris galios ateinančiais metais, nustato kiekvienos savivaldybės taryba iki einamųjų metų birželio 1 dienos. Mokestis apskaičiuojamas taikant savivaldybės nustatytą tarifą (paprastai nuo 0,01 % iki 4 %) žemės mokestinei vertei. Tiksli suma priklauso nuo žemės paskirties, vertės ir savivaldybėje nustatyto tarifo.
Kaip apskaičiuojamas žemės mokestis?
Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės rinkos vertės, nustatytos atlikus masinį ar individualų žemės vertinimą (žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, apmokestinamoji vertė yra jos rinkos vertė, padauginta iš koeficiento 0,35). Šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias vidutines rinkos vertes.
Žemės mokestis priklauso nuo žemės mokestinės vertės, kurią kas penkerius metus, atlikdamas masinį žemės sklypų vertinimą, nustato Registrų centras. Vertes sužinoti galima Registrų centro svetainėje, suvedus žemės sklypo unikalų numerį. Taip pat žemės mokesčio dydis priklauso nuo tarifų, kuriuos iki liepos 1 d. nustato savivaldybių tarybos, bei lengvatų, kurias taikant yra apskaičiuojamas galutinis žemės savininkui priskirtas žemės mokestis.
Žemės mokesčio mokėjimo terminai
Žemės mokestis dažniausiai mokamas kartą per metus į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą. Žemės mokestis mokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą iki einamųjų mokestinių metų lapkričio 15 dienos. Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos.
Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos. Rekomenduojama planuoti mokėjimus iš anksto, kad būtų išvengta netikėtumų.
Kaip sumokėti žemės mokestį?
Žemės mokestį paprasčiausia sumokėti prisijungus prie Mano VMI. Žinant mokesčio sumą ir įmokos kodą, mokestį galima sumokėti ir pašto skyriuose, MAXIMA LT kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimų įstaigose.
Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą:
- Elektroniniu būdu: Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
- Apmokėkite žemės mokestį paštu: Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
- Per banko skyrius: Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
- Alternatyvūs metodai: Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.
Informacijos gavimas ir deklaracijos
Visą aktualią informaciją rasite www.vmi.lt > Žemės mokestis. Informacija mokesčių klausimais teikiama telefonu +370 5 260 5060. Paskambinę identifikuoti Mano VMI naudojai, pasirinkę žemės mokesčio temą, mokėtiną sumą sužinos automatiniu pranešimu, t. y. nelaukiant skambučio eilėje ir nedarbo metu.
Pažymėtina, kad sklandžiam procesui labai svarbu klientų nurodyta teisinga kontaktinė informacija: gyvenamasis adresas, tikslus el. paštas bei telefono numeris. Siunčiant deklaracijas klasikiniu paštu svarbu, kad gyventojai būtų teisingai deklaravę savo gyvenamosios vietos adresą (vietovė, gatvė, namo numeris, pašto kodas), nes priešingu atveju laiškai gali nepasiekti adresatų.
Visos žemės mokesčio deklaracijos yra talpinamos VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Žemės savininkas prie EDS gali prisijungti pasinaudodamas internetinės bankininkystės prieigomis ar VMI jam suteiktomis prisijungimo teisėmis. Jeigu gyventojas nesinaudoja el. gavus pranešimą el. paštu, jei VMI nurodėte savo el. pašto adresą. klasikiniu paštu (neregistruotu laišku), jeigu esate EDS, Mano VMI sistemų naudotojas ir nenurodėte savo el. 1882 arba +370 5 260 5060 ir išklausius automatinę žemės mokesčio konsultaciją, nelaukiant, kol atsilieps konsultantas.
Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.
Nuo mokesčio gali būti atleidžiami tam tikros socialinės grupės, tokios kaip senatvės pensininkai, neįgalieji ar nepilnamečių vaikų turintys asmenys, jei tokį lengvatų taikymą yra numačiusi savivaldybė.
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas. Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje.
Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Savivaldybių tarybos taip pat gali sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į biudžeto svarstymus.
Lengvatos žemės ūkio paskirties žemei
Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą. Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.
Kitos lengvatos
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.
Savivaldybių sprendimai
Kiekvienos savivaldybės taryba turi teisę sumažinti savo teritorijoje taikomą žemės mokestį arba atleisti nuo jo tam tikras žemės savininkų grupes. Šios lengvatos dažniausiai taikomos iš savivaldybių biudžeto lėšų.
Žemės mokestis daugiabučiuose
Žemės mokestis apskaičiuojamas daugiabučiuose, kurie yra pastatyti ant privačios žemės, butus įsigijusiems žmonėms. Butų savininkai, sudarydami sutartis su butų statytojais, tuo pačiu metu įsigyja ir žemės lopinėlį, esantį po namu. Todėl didelės dalies naujesnių rajonų, kuriuose yra pastatyti butai, gyventojai turės sumokėti šį mokestį.
Sąskaitų faktūrų išrašymas
Ūkininkai, kurie yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės mokestį, privalo atsiminti, kad vykdydami žemės ūkio veiklą, jie vis tiek turi laikytis veiklos apskaitos reikalavimų, įskaitant sąskaitų faktūrų išrašymą už parduodamą produkciją ar paslaugas.
Sąskaitų faktūrų išrašymas yra būtinas, siekiant užtikrinti skaidrią finansinę apskaitą ir laikytis galiojančių mokestinių teisės aktų.
tags: #zemes #mokestis #tiesioginis #mokestis